Žmogus ant odos paviršaus gali turėti iki 50-ies apgamų. Jeigu jų yra daugiau, odos ir venerinių ligų gydytojai jau pataria suklusti. Bet ar visi rudi taškeliai, kurių su amžiumi tik daugėja, laikomi apgamais? Kurie apgamai linkę suvėžėti ir kaip to išvengti, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ aiškino Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė.
Apgamų skaičius kiekviename gyvenimo tarpsnyje keičiasi. Tam įtakos turi ir genetika, ir gyvenimo būdas. Pasak profesorės S. Valiukevičienės, moksliniai tyrimai rodo, kad odos vėžio riziką didina stresas ir ultravioletiniai spinduliai. Net žiemą būdami lauke turėtume jų saugotis.
„Nesvarbu, kad ultravioletinių spindulių nematome, jie vis tiek skverbiasi, nes tai šviesa. Kai išaušta diena, mus supanti šviesa turi ultravioletinių spindulių“, – laidoje kalbėjo S. Valiukevičienė.
Pigmentinių apgamų skaičius ant žmogaus kūno didėja su kiekvienais gyvenimo metais, pradedant nuo 4-erių iki 30 metų. Vis dėlto ne kiekvienas rudas taškas yra pigmentinis apgamas.
„Nuo 30 metų dažniausiai atsiranda pigmentinių dėmių, kurios yra vienas pirmųjų odos senėjimo požymių, ir pradeda atsirasti šiurkščių paviršių pigmentinių darinių, vadinamų seborėjinėmis keratozėmis. Tai rudos spalvos odos suragėjimai. Ir daugelis pacientų sumaišo būtent seborėjines keratozes, anksčiau negražiai vadintas senatvinėmis keratozinėmis, – dabar tokio medicinos termino, žeidžiančio garbaus amžiaus populiaciją, atsisakyta. Šis odos suragėjimas yra išskirtinai gėrybinis, kosmetiškai trikdantis, bet į jį nereikia kreipti dėmesio, nes iš jo niekada neišsivystys melanoma ir joks kitos rūšies ne melanominis odos vėžys“, – pasakojo profesorė.
Dalis į apgamus panašių pigmentinių dėmių ant odos atsiranda organizmui senstant. Šie pigmentiniai apgamai dažniausiai yra gėrybiniai ir grėsmės nekelia. Vis dėlto apgame esančios pigmentinės ląstelės gali kisti. Tam labiausiai įtakos turi ilgas buvimas saulėje, besaikis deginimasis. Įtakos turi ir genetika, mat yra žinoma, kad onkologinės ligos gali būti paveldimos. Labiausiai turėtų suklusti tie, kurių artimoje aplinkoje būta odos vėžio atvejų. Pačia agresyviausia onkologine odos liga laikoma melanoma. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė pabrėžė, kad labai svarbu būti dėmesingiems savo kūnui ir, kilus įtarimų, tikrintis.
„Per vėlai diagnozuota melanoma turi didelį potencialą tyliai, nebyliai plisti, ir žmogus apie ligą sužino tik po kelių mėnesių ar net metų, kai atsiranda metastazės, pradeda blogėti bendra paciento sveikata. (...) Kada nors iš apgamo gali išsivystyti melanoma, bet, žinoma, tikrai ne iš visų“, – sakė S. Valiukevičienė.
Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai ir medikai, bendradarbiaudami su privačiuoju sektoriumi, kuria platformą, kuria tikimasi sustiprinti vėžinių odos susirgimų prevenciją.
„Iš savo unikalaus archyvo, kuriame per daug metų sukaupta arti 4 tūkst. nuasmenintų odos navikų vaizdų, ruošiamės sukurti dirbtinio intelekto programą, skirtą piliečiams: kad kokybiškai, iš 5 centimetrų atstumo, mobiliojo telefono kamera nufotografavęs tą darinį žmogus galėtų nusiųsti nuotrauką į specialią nuorodą ir programa pateiktų išvadą, ar tai seborėjinė keratozė, ar pigmentinis apgamas, ar melanoma. Ir tada pats žmogus, turėdamas papildomos informacijos, galėtų kreiptis konsultacijos į šeimos gydytoją. Šis, be abejonės, esant rimtų pokyčių nukreiptų pacientą į specialistą“, – aiškino S. Valiukevičienė.
S. Valiukevičienės teigimu, su specialistais būtina konsultuotis, kai pastebima odos darinių pakitimų – jie didėja, keičiasi spalva ar opėja paviršius.
Profesorė pataria profilaktiškai rūpintis ne tik pakankamu vitamino D kiekiu, subalansuotu buvimu saulėkaitoje, bet ir odos drėkinimu. Ji rekomenduoja po kiekvieno prausimosi naudoti drėkiklį, kuriame yra cheminės medžiagos, vadinamos šlapalu, nes ji į epidermį pritraukia daugiau vandens molekulių.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
