Nustatyta būsimų varžybų vieta, data, paskelbti jau 4 sportininkai ir pagerinti du pasaulio rekordai. „Enhanced Games“ – šnekamojoje kalboje „Dopingo žaidynės“ – įgauna pagreitį. Tik trys sporto šakos, mūsų šalies federacijų teigimu, neįgauna susidomėjimo pagreičio, bet tarptautinėje erdvėje vis labiau kyla nerimas ir pasipriešinimas. Tiesa, auga ir palaikymas.
Tokiam projektui kaip „Enhanced Games“ reikėjo ne tik pinigų, ne tik viešumo, ne tik kontroversiškų pasisakymų – reikėjo sportinio pasirodymo.
Ir jį organizatoriai sugebėjo rasti.
Kristianas Gkolomejevas dar 2024 m. Paryžiaus žaidynėse atstovavo Graikijai. Plaukikas varžėsi 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje ir prasibrovė iki pat finalo. Ten graikas užėmė 5-ą vietą ir užfiksavo 21,59 sek. rezultatą. 31-erių sportininkas liko vos per 0,19 sek. nuo jam pačiam priklausančio Graikijos rekordo šioje rungtyje. Palyginti, Lietuvos rekordas 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje priklauso Simonui Biliui, kuris 2018 m. užfiksavo 21,7 sek. rezultatą.
Taigi, graikas vis dar buvo pasaulio plaukimo elite šioje rungtyje.
Tačiau 2025 m. gegužės 21 d. visas pasaulis sužino, kad K. Gkolomejevas pakeitė savo kelią.
„Greičiausias plaukikas istorijoje“, – toks prierašas atsiranda prie „Enhanced Games“ įrašo „X“ socialiniame tinkle.
🏆 FASTEST SWIMMER IN HISTORY
— Enhanced Games (@enhanced_games) May 21, 2025
🇬🇷🇧🇬 Kristian Gkolomeev breaks:
🏊♂️ 50m Freestyle World Record
⏱️ 21.03 seconds (in jammers)
🇺🇸 Breaks Caeleb Dressel’s 2019 record (21.04) pic.twitter.com/kyvUSgJgce
Vaizdo įraše – 50 m distanciją įveikiantis graikas, kuris užfiksuoja 21,03 sek. rezultatą. Taigi, toks laikas būtų greitesnis nei bet kokio kito pasaulyje plaukiko po to, kai „World Aquatics“ (Tarptautinė plaukimo federacija – LRT.lt) uždraudė specialius kostiumus plaukikams. Greičiausiai oficialiose varžybose iki šiol be kostiumo šioje rungtyje 2019 m. finišavo amerikietis Caelebas Dresselas (21,04 sek.).
Tačiau čia niekas nesibaigia – netrukus atsiranda antras įrašas. Jame, K. Gkolomejevas su specialiu kostiumu, kuris dabar oficialiose varžybose jau yra draudžiamas, ir 50 m laisvuoju stiliumi distanciją įveikia per 20,89 sek. Oficialus pasaulio rekordas, kurį brazilas Cesaris Cielo užfiksavo 2009 m., siekia 20,91 sek.
0,01 sek. ir 0,02 sek. greičiau – taip „Enhanced Games“ pasirodžiusiuose įrašuose plaukia K. Gkolomejevas. Netrukus pasirodo nuotrauka, kurioje graikas pozuoja su 1 mln. JAV dolerių priziniu čekiu už pagerintą pasaulio rekordą.
🏆 FASTEST SWIMMER IN HISTORY
— Enhanced Games (@enhanced_games) May 21, 2025
🇬🇷🇧🇬 Kristian Gkolomeev breaks:
🏊♂️ 50m Freestyle World Record
⏱️ 20.89 seconds
💰 $1,000,000 Prize
🇧🇷 Breaks Cesar Cielo’s 2009 record (20.91) pic.twitter.com/u0p3139TdG
Tik yra vienas bet.
Kaip skelbia BBC, K. Gkolomejevas specialias medžiagas vartojo dvi savaites prieš tai, kai pagerino rekordą su specialiu kostiumu vasarį. Prieš antrą rekordą, kurį jis pagerino balandį, graikas specialius preparatus vartojo du mėnesius iš eilės – vykdė vadinamąjį dviejų mėnesių ciklą.
Nei „Enhanced Games“, nei plaukikas neatskleidžia, kokius preparatus jis vartojo, tiesa, kaip rašoma BBC, organizatoriai teigia, kad jam skirti preparatai buvo išrašyti mediciniškai ir legaliai.
Tiesa, net ir „Enhanced Games“ turi tam tikras taisykles dėl to, kokias medžiagas vartoti sportininkai gali – kaip skelbia BBC, vartoti bus galima tik tuos preparatus, kuriuos yra patvirtinusi JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA). Šis sąrašas apriboja tokias medžiagas, apie kurias buvo spekuliuota viešojoje erdvėje, kaip kokainas, tačiau smarkiai prasilenkia su tuo, ką leidžia tarptautinės antidopingo agentūros.
Tačiau tarptautinė sporto bendruomenė turi savo nuomonę ir ją kartoja jau ilgai.
„Kalbant apie antidopingo organizacijas, pozicija lieka nepakitusi – visi yra prieš šias varžybas. Ir taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra rizika sportininkų sveikatai. Kitas dalykas, yra etikos reikalavimai, galimas dopingo ir draudžiamų medžiagų vartojimo normalizavimas. Tai yra pagrindiniai dalykai, nekintantys, o pozicija irgi yra nekintanti – prieš“, – su LRT.lt kalbėjosi Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.
LRT.lt portale dar praėjusių metų kovą galėjote rasti publikaciją apie „Enhanced Games“ – ten ir R. Banytės, ir pačios organizacijos komentarai.
Taip pat skaitykite
Visgi situacija po to, kai buvo skelbta minėta publikacija, pasikeitė – atsirado ir tiksli žaidynių data, vieta, organizatoriai paskelbė apie pirmuosius pagerintus rekordus, o taip pat viešai paskelbė ir pirmuosius sportininkus, kurie pasirinko dalyvauti šiame renginyje.
Pačiai R. Banytei, praėjus metams po pirmojo pokalbio šia tema, kilo ir papildomų abejonių.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad buvo paskelbimas, nes pasaulio rekordo pagerinimas buvo už uždarų durų. Visa tai nušvietė organizatoriai patys, vėlgi, tai kelia klausimą, ar tikrai tas rekordas buvo pagerintas. Tai sėja abejonę.
Kadangi daugiausia girdime apie plaukikus, Tarptautinė plaukimo federacija priėmė savo sprendimą, kad sportininkas, treneris ar bet kuris kitas oficialus asmuo, kuris dalyvaus, startuos ar kitu būdu prisidės prie šių varžybų, iškart bus šalinamas iš Tarptautinės plaukimo federacijos veiklos.
Kitos sporto šakos... Jie nesirenka visų sporto šakų, jie renkasi tik kelias: lengvąją atletiką, plaukimą ir sunkiąją atletiką. Taip pat iš lengvosios atletikos šakų jie renkasi tas, kurios paremtos sprogstamąja jėga – sprintas ir barjerinis bėgimas. Jie nesirenka visų įmanomų sporto šakų“, – pasakojo R. Banytė.
Tiesa, „Enhanced Games“ skelbia, kad rekordų fiksavimą vykdė su kvalifikuotų specialistų priežiūra. Skelbiama, kad visą procesą stebėjo Johnas Dussliere`as, 2008 m. JAV olimpinės atviro vandens plaukimo rinktinės treneris ir Dave`as Olackas su Lisa Olack – kvalifikuoti JAV plaukimo pareigūnai. Taip pat skelbiama, kad buvo naudojama „Omega“ laiko matavimo sistema – tokia pat, kokią naudoja FINA. Visgi, pastaroji nepripažįsta nė vieno iš šių rekordų, tikriausiai aišku, kodėl.
Ir taip, organizatorių didžiuosiuose planuose atsirado pasikeitimų.
Dar prieš metus renkant informaciją apie šį renginį buvo teigiama, kad pirmosiose bandomosiose žaidynėse bus 5 sporto šakos: lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika, gimnastika ir kelios kovos sporto šakos.
Dabar organizatoriai, kurie ruošiasi 2026 m. gegužės 21–24 d. pirmąsias savo „žaidynes“ surengti Las Vegase (JAV), įvardija tris sporto šakas.
Plaukimo takeliuose turėtų vykti 50 ir 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi ir 50 ir 100 m plaukimo peteliške varžybos. Lengvosios atletikos atstovai startuos tik bėgimo takeliuose – 100 m sprinto ir 100 bei 110 m barjerinio bėgimo rungtyse. Sunkiosios atletikos varžybos vykti turėtų dviejose rungtyse – stūmimo ir rovimo.
Patys organizatoriai šiuo metu yra paskelbę keturis „patobulintus“ atletus, visi jie – plaukikai.
🇦🇺🚀 "The Missile", also known as James Magnussen, moments before one of his 50m Freestyle World Record attempts.
— Enhanced Games (@enhanced_games) June 2, 2025
🥇 3x World Champion
🏅 3x Olympic Medalist
🏟️ He’ll be competing at the @Enhanced_Games in Las Vegas, May 2026. pic.twitter.com/rfNd7fkjxG
Tai jau minėtas 31-erių graikas K. Gkolomojevas, vos 22-ejų bulgaras Josifas Miladinovas, 33-ejų ukrainietis Andrejus Govorovas ir 34-erių australas Jamesas Magnussenas.
„O apie kitų sporto šakų sportininkus – lengvosios atletikos ir sunkiosios atletikos – žinių nėra. Oficialiai nėra nieko skelbiama, patys sportininkai nesiskelbia, ar ruošiasi tokioms varžyboms, ar ne“, – pasakojo R. Banytė.
Beje, pašnekovė pokalbio su LRT.lt metu atskleidė ir kitą įdomią detalę.
„Kalbant apie kitas sporto šakas, dar nėra žinoma jokių galimų atstovų. Kadangi keli pažįstami medikai, kurie dalyvaus renginyje, būtent kaip medikai tose varžybose, sako, kad jiems nėra pristatomos sportininkų pavardės, jie nežino, ar yra kitų sportininkų nei tie keturi, kurie jau yra viešai paskelbti“, – pasakojo R. Banytė.
Viena po kitos didžiosios organizacijos jau seniai ėmė smerkti „Enhanced Games“. Tiesa, dabar atsirado ir realių sankcijų pasekmės.
„World Aquatics“ oficialiai paskelbė, kad sportininkai, treneriai ar bet koks kitas personalas, kurie „aktyviai rėmė ar pritarė sporto renginiui ar varžyboms, kuriose taikomi moksliniai patobulinimai, apimantys draudžiamų medžiagų ar draudžiamų metodų (kaip šios sąvokos apibrėžtos Dopingo kontrolės taisyklėse) ir (arba) bet kokio draudžiamo preparato vartojimą, ar dalyvavo tokiose varžybose bet kokiame vaidmenyje, negalės jokiais būdais dalyvauti „World Aquatics“ veikloje – nei varžytis, nei dalyvauti, nei akredituotis, nei dalyvauti pačios organizacijos veikloje.“
Kaip rašo BBC, „World Athletics“ (Pasaulio lengvosios atletikos federacijos – LRT.lt) vadovas Lordas Coe teigė, kad bet koks sportininkas, dalyvavęs tokiose varžybose, sulauktų ilgalaikių sankcijų.
Tačiau nors ir tarptautinės federacijos skelbia apie nepritarimą, sankcijas, „Enhanced Games“ karavanas juda ir toliau.
„Tai yra fizinio asmens inicijuojamas projektas, tai reakcijos ar aktyvių veiksmų kol kas imtis negalima. Tuo labiau kad sportininkai dalyvauja savo noru, o pasiskelbę sportininkai yra tie, kurių karjeros eina į pabaigą.
Ką žinau iš kolegų graikų, kurių plaukikas jau startavo ir teigia, kad pagerino rekordą, žinau, kad jie imasi iniciatyvos, kartu su už Graikijos sportą atsakingomis institucijomis inicijuos pakeitimus, gal ir finansines nuobaudas tokiems sportininkams. Bet, kaip ir minėjau, pasaulis yra laisvas, visi gali priimti savo sprendimus. Tiesiog, galbūt reikėtų visiems sportininkams, kurie norėtų startuoti tokiose varžybose, suvokti, kad jų apsisprendimas gali turėti įtakos jų likusiam gyvenimui – tiek dėl sveikatos, tiek dėl galimų finansinių nuobaudų“, – apie galimą tokio renginio užkardymą kalbėjo R. Banytė.
„Enhanced Games“ organizatoriai ne kartą kartojo, kad jų pagrindinis prioritetas yra sportininkų sveikata ir jos apsaugojimas.
„Manau, kad dopingo testavimas, palyginti su mūsų sveikatos testavimu, tiesiog ryškiai atskiria mus nuo olimpinių žaidynių. Mes žiūrime, kaip apsaugoti mūsų sportininkus, o jie ieško sukčiautojų. Jie turi savo modelį ir jiems reikia likti savo pusėje, daryti tai, kas, jų manymu, yra teisinga sportui, o mes labiau žiūrime į sveikatą ir sveikatingumą“, – dar 2024 m. kovą LRT teigė „Enhanced Games“ komandos narė, 2002 m. olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Kanados bobslėjaus atstovė Christina Smith.
„Ko nesako patys organizatoriai, kad tai yra pats didžiausias medicininis eksperimentas“, – visgi LRT.lt tvirtina R. Banytė.
Kaip yra teigę patys organizatoriai, kaip yra skelbiama ESPN, dalis sportininkų vartos papildomas medžiagas pagal žaidynių orgnizatorių planus, kiti galės registruotis kaip savarankiškai preparatus vartojantys sportininkai, o į varžybas taip pat bus priimami ir sportininkai, kurie nevartoja jokių pasirodymą gerinančių preparatų.
Visgi pavojų sveikatai, vartojant sporte uždraustas medžiagas, gali likti.
„Sportininkai bus suskirstyti į tris grupes. Vieni bus tie, kurie nevartojo ir nevartos dopingo varžybų metu. Kita grupė – kurie nevartojo ir vartos draudžiamas medžiagas. O trečia grupė sportininkų bus ta, kurie vartojo iki varžybų ir vartos varžybų metu draudžiamas medžiagas.
Sportininkų sveikata bus tikrinama ir prižiūrima dar trejus metus po finišo. Kodėl? Nes tie patys asmenys nežino, ar draudžiamos medžiagos gali turėti įtakos sveikatai. Yra sakoma tai, ką visuomenė nori girdėti, – apie išplėstas žmogaus galimybes, apie rekordus, apie pinigus. Jie nepasako, kas už to slepiasi – jei nepagerinsi rekordo, negausi milijono, tavo sveikatą reikės prižiūrėti“, – pasakojo R. Banytė.
Visgi pinigai yra svarbus klausimas. Nors ir pasaulio žiniasklaidos antraštės mirga nuo pranešimų apie rekordinius tam tikrų sporto šakų sportininkų uždarbius, tačiau plaukimo, lengvosios ar sunkiosios atletikos sportininkai, net ir aukšto lygio, vis dar susiduria su sunkumais užsidirbti.
„World Athletics“ yra įsteigusi prizus olimpiniams čempionams, pasaulio rekordininkams, kitose varžybose taip pat galima uždirbti dešimtis tūkstančių. Tačiau pasiekti šį lygį yra labai sunku, o ir atlygiai bei kitokie prizai labai priklauso nuo kiekvienos šalies įstatymų. Taigi, tai yra vilionė vartoti specialius preparatus, mėginti perkopti savo galimybių ribas. „Enhanced Games“ organizatoriai skelbia, kad visi dalyvaujantys sportininkai gaus finansines kompensacijas, 250 tūkst. JAV dolerių gaus už bet kokį pasaulio rekordą, o 1 mln. JAV dolerių bus skiriamas už pasaulio rekordus 100 m bėgimo ir 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyse.
Kristian Gkolomeev set a new 50m freestyle world record with a time of 20.89 seconds, earning a $1,000,000 prize.
— Enhanced Games (@enhanced_games) May 21, 2025
Watch World Record: https://t.co/fTQtsBHMho
Watch Documentary: https://t.co/dCaYAG2EYd
Find More: https://t.co/1ztOjlvtHx pic.twitter.com/8C2n61rOGP
Beje, kaip skelbė ESPN, kiekviena rungtis turės 500 tūkst. JAV dolerių prizinį foną ir 250 tūkst. dar bus skiriama kiekvienam pirmos vietos nugalėtojui.
Svarbių klausimų kyla ir dėl pačių draudžiamų preparatų sporte įsigijimo ir skyrimo sportininkams. Kaip atskirti, kurios medžiagos yra legalios paprastam žmogui, o kurios nelegalios sportininkams ir kurios yra nelegalios bet kam?
„Tam, kad medžiaga būtų uždrausta, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų – gali pagerinti arba pagerina sportininko pasirodymą. Dėl to didžiausią skandalą, pavyzdžiui, turime su meldoniu. Antra, gali pakenkti sportininko sveikatai, trečia, pažeidžia olimpinę dvasią, o ketvirta, turi maskuojamųjų savybių.
Kitas niuansas – yra tam tikrų draudžiamų medžiagų, kurios yra vaistai. Jie vartojami, kad padėtų žmonėms, ne sportininkams, gyventi įprastą gyvenimą.
Kadangi tai yra įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą pagal minėtus kriterijus, sportininkai sulaukia sankcijų. Tuo tarpu įprastiems žmonėms, kurie tai vartoja dėl sveikatos būklės, tai nėra draudžiama. Galima paminėti vieną iš vaistų, kuris yra skirtas vėžiui gydyti. Jis yra skirtas kovoti su vėžiu, tačiau sportininkai, kurie siekia pagerinti savo rezultatą, jį vartoja dėl visiškai kitokių priežasčių“, – teigė R. Banytė.
Tiesa, tenka pripažinti, kad kažkaip sustabdyti tokias žaidynes bet kuriai organizacijai, kuri joms nepritaria, gali būti sunku. Jei „Enhanced Games“ dalyviai vartos tik FDA patvirtintus preparatus, o leidimus ir pagrindimą jiems vartoti galės suteikti ir gydytojai, gali būti sunku surasti teisinę bazę stabdyti tokį renginį.
„Europoje yra teisinė bazė, yra medžiagų, kurios gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Lietuva nėra išimtis, turime patvirtintą tam tikrų draudžiamų medžiagų sąrašą. Europoje į tai yra įsitraukusi muitinė, teisėsaugos institucijos. Tikriausiai esate girdėję ne vieną operaciją, kai dalyvauja ir Lietuvos teisėsauga kartu su Interpolu, Europolu. JAV, kiek yra tekę bendrauti su kolegomis ten, taip pat ruošiasi imtis tam tikrų priemonių, tačiau, kokios jos bus, nedetalizavo“, – teigė R. Banytė.
Taigi, bene svarbiausias sporto organizacijų ginklas gali būti sportininkų „nuginklavimas“ – draudimai atstovauti šaliai bet kokiose oficialiose varžybose, jei jie dalyvaus „Enhanced Games“. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad kol kas daugiausia susidomėjimo šis renginys kelia tarp tų sportininkų, kurie jau yra arti karjeros pabaigos arba nebesiruošia dalyvauti, arba negali efektyviai konkuruoti aukščiausio lygio varžybose.
Ar gali „Enhanced Games“ atsirasti lietuvių?
„Kalbant apie Lietuvos sportininkus, bent jau mes šiuo metu duomenų jokių neturime. Bet jei jie startuos, bus kreipiamasi į kitas sporto institucijas“, – teigė R. Banytė.
LRT.lt susisiekė su visų „Enhanced Games“ planuojamų sporto šakų federacijomis Lietuvoje.
Visi be išimčių teigė, kad neturi jokių indikacijų, kad lietuviai sportininkai galėtų dalyvauti tokiose varžybose.
Tiesa, pasigirdo ir nuomonių, kad jei kažkuris, ypač arti karjeros pabaigos esantis, sportininkas susigundytų dalyvauti tokiose varžybose, jį sustabdyti būtų beveik neįmanoma.
Visgi, bent jau kol kas panašu, kad pamatyti Lietuvos sportininką „Enhanced Games“ renginyje bent jau kol kas šansų yra mažai.
Tiesa, labai įmanoma, kad „Enhanced Games“ galime išvysti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – sportininkų.
Birželį Rusijos valstybinė agentūra TASS paskelbė, jog „Enhanced Games“ organizatoriai juos informavo, kad artėjančiame jų renginyje galės dalyvauti šalių agresorių sportininkai, jie galės dėvėti savo valstybių simbolius ir jų pergalių atveju bus grojamas himnas.
Rusija jau ne vieną kartą yra įsivėlusi į didžiulį dopingo skandalą, o didžiausias iš jų lėmė ir daugelio atletų suspendavimus, šalinimus ir medalių atėmimus. Beje, daugelyje sporto šakų varžybose šalių agresorių atstovai vis dar negali pasirodyti arba pasirodo tik kaip neutralūs atletai, jie yra griežtai tikrinami dėl karo prieš Ukrainą palaikymo.
Nors Rusijos antidopingo agentūra pasmerkė šį renginį, tačiau dalyvavimas be jokių apribojimų – tiek dėl karo palaikymo, tiek dėl uždraustų medžiagų vartojimo – galimai gali tapti puikia terpe šių šalių atstovams suvilioti ir jiems suteikti tarptautinės arenos dėmesį.
