„Noriu, kad ir tarptautinėse varžybose atpažintų, žinotų, jog čia bėga Adas“, – LRT.lt sako pagrindinėje Europos lengvosios atletikos scenoje debiutuosiantis Lietuvos sprinteris Adas Dambrauskas.
19-metis su dar septyniais lengvaatlečiais kovo 6–9 dienomis Apeldorne (Nyderlandai) gins Lietuvos vardą Senojo žemyno čempionate. Jį nuo kovo 7 dienos tiesiogiai transliuos LRT PLIUS kanalas ir portalas LRT.lt.
Svarbu pabrėžti, kad jauniausiam rinktinės nariui, bėgsiančiam 60 m, tai bus debiutas tokio lygio varžybose, tačiau tai sportininko negąsdina.
„Kiti galbūt ir sako, kad debiutantas, kad kažkokia įtampa... Man nėra tokio spaudimo, man jis patinka. Aš visada per kokias nors didesnes varžybas, kad ir Baltijos šalių čempionatą, noriu to: „Gerai, žiūrėkite į mane.“ Mano požiūris yra toks, kad kai žmonės ateina pažiūrėti varžybų, tai jie tą daro dėl kažko. Būtent todėl turiu parodyti viską, ką galiu.
Žmogus į kiną eina todėl, kad jam įdomu, jis nori kažką konkretaus pamatyti, kažką specialaus. Aš taip pat noriu, kad žmonės pamatytų, ką aš darau, netgi nustebtų, pasakytų „oho“. Tai mane motyvuoja“, – užtikrintai mintimis dalinasi A. Dambrauskas.
Jis nebus vienintelis Europos uždarųjų patalpų čempionato debiutantas. Pirmą kartą varžybose taip pat startuos Gabija Galvydytė, Edgaras Benkunskas ir Beatričė Juškevičiūtė. O štai Dovilei Kilty tai bus jau penktos tokios pirmenybės, Dianai Zagainovai – ketvirtos, Jogailei Petrokaitei – trečios, Ainai Grikšaitei – antros.
„Kad patekau į Europos čempionatą, tai galbūt dar net pats nesuvokiu. Taip, sezono pradžioje tikėjausi patekti, buvo toks tikslas. Su treneriais kalbėjome, kad tikriausiai pateksime, nes buvo galima šiek tiek numatyti, kelintas būsiu reitinge, kaip maždaug bėgsiu. Dabar patekau, bet nė truputį nėra tokio jausmo, kad štai atsipalaiduočiau, jau viskas padaryta... Vietoje to šiuo metu yra jausmas, kad turiu ir galiu padaryti dar daugiau – pagerinti asmeninį rekordą, patekti į pusfinalį. Ką nors ten tikrai noriu padaryti, užsidėti dar vieną pliusiuką sau“, – sako jaunasis Lietuvos sprinteris.
Kad vidinė motyvacija žaižaruoja atleto širdyje, atspindi ne tik žodžiai, bet ir rezultatai, kurie šį sezoną primena, jog Lietuvos sprinto ateitis iš tiesų gali būti itin šviesi. A. Dambrauskas 2025-aisiais demonstruoja puikų stabilumą.
Sprinteris šiemet spėjo startuoti keturiuose 60 m finaluose ir visuose užfiksuoti puikius rezultatus: sausio 16 d. Rygoje pasiektas 6,66 sek. rezultatas (1 vieta), sausio 25 d. Vilniuje distancija įveikta per 6,64 sek. (1 vieta), vasario 8 dieną Lodzėje pakartotas 6,66 sek. laikas (5 vieta), o vasario 22 d. Lietuvos čempionate Panevėžyje vėl bėgta per 6,64 sek.
Taip pat skaitykite
Būtent pastarasis rezultatas ir yra sprinterio asmeninis rekordas, užfiksuotas dar pernai. Po šio pasiekimo A. Dambrauskas sutiko duoti išskirtinį interviu LRT.lt ir kalbėjo, kad jo misija ir yra sprintas.
Prabėgus daugiau nei metams po šio pokalbio sportininkas pabrėžia, kad asmeniniai tikslai vis dar išlieka patys aukščiausi – netgi didesni, nei juos kelia treneriai. A. Dambrauską treniruoja Andrejus Tolstikas ir Irina Krakoviak-Tolstika. Jiems lengvaatletis skiria nuoširdžiausius padėkos žodžius.
„Prieš sezoną kalbamės su treneriu ir jis visada pasako, ką tikisi kartu nuveikti, ką turiu pasiekti. Visgi aš pats turiu užsirašęs ir savuosius tikslus. Visada būna taip, kad mano tikslai būna truputį didesni negu trenerio.
Mes [su treneriais] tikrai esame labai artimi. Sakyčiau, kad jeigu ne jie – jeigu ne Irina ir Andrejus, tai nebūčiau pasiekęs tiek, kiek esu dabar. Žinoma, yra buvę ir nesutarimų, bet jų visada yra, tai natūralu. Visgi dienos pabaigoje viską išsiaiškiname, viskas būna gerai. Jeigu ne jų planai, jeigu ne toks didžiulis atsidavimas ir rūpestingumas, tai viskas būtų kitaip. Jie labai gerai mane prižiūri. Jie tikrai tiki, kad aš galiu ką nors pasiekti, todėl nenoriu jų nuvilti“, – jautriai dalinasi lengvaatletis.
Primename, kad Lietuvos 60 m bėgimo rekordas nuo 1993 metų sausio priklauso Kastyčiui Klimui. Atrodo, kad A. Dambrauskas iš tiesų atsidūrė visai šalia šio istorinio rezultato, jis yra beveik ranka pasiekiamas, tačiau didžiajame sprinte net ir 0,02 sekundės reiškia itin daug.
Taip pat skaitykite
„Fizinė savijauta, sakyčiau, tikrai gerėja. Kiekvieną treniruotę jaučiasi, kad po truputį viską dėliojuosi. Atrodo, kūnas manęs klauso, technika kasdien tarsi geresnė. Metų pradžioje, po pirmų varžybų, buvau toks suspaustas mintyse, kūnas buvo suspaustas, bet dabar esu kur kas laisvesnis.
Na, bet vis tiek psichologiškai truputį nepavyksta perlipti tos ribos. 6,64 sek., 6,64 sek. rezultatas... Galbūt psichologiškai kažkas ne taip – atrodo, kad esu lyg ir pasiruošęs, prieš varžybas viskas gerai, per mankštą kojos juda puikiai, bet rezultatas lieka toks pat – 6,64 sek. Prieš varžybas Lenkijoje jaučiausi kur kas prasčiau, blogai miegojau prieš varžybas, bet rezultatas vis tiek buvo 6,64 sek.“, – teigia lengvaatletis.
Visgi jis priduria, kad iš kitos pusės žvelgiant toks rezultatų stabilumas parodo tam tikrą meistriškumą, atskleidžia, kad užfiksuotas geras laikas nebuvo atsitiktinumas.
„Sakyčiau, kad tas stabilumas rodo mano meistriškumą. Per kiekvienas varžybas, atrodo, ką nors padarau tikrai gerai. Visgi, kažką padarau ir blogai. Pavyzdžiui, sezono pradžioje mano startai nebūdavo patys geriausi, tačiau paskutiniai 10–20 metrų būdavo geri. Dabar jau startai yra kur kas geresni. Lietuvos čempionato finale startas buvo toks geras, kad net truputį buvau sutrikęs. Puikiai pataikiau į savo masės svorio centrą, viskas buvo puiku, todėl šiek tiek net išsimušiau iš ritmo. Visgi finišas čia nebuvo toks geras, truputį susikausčiau. Jeigu viską pavyktų sudėti į vieną, tai rezultatas tikrai pagerėtų“, – sako A. Dambrauskas.
Paskutinį kartą Lietuva Europos uždarųjų patalpų čempionato 60 m bėgime savo atstovą turėjo 2021 metais. Tada šioje prestižinėje rungtyje pasirodė daugkartinis šalies čempionas Gediminas Truskauskas, jis distanciją įveikė per 6,80 sek. ir savo kelionę baigė atrankos etape. Vėliau tais pačiais metais jis prasibrovė į Tokijo olimpines žaidynes, ten šalies garbę gynė 200 m distancijoje (21,02 sek.).
G. Truskauską sekęs 19-metis sprinteris akcentuoja, kad Senojo žemyno uždarųjų patalpų čempionato durų atidarymas ir žengimas pro jas dabar suteikia dar daugiau motyvacijos siekti savų tikslų. Jis priduria, kad svarbiose varžybose tvyranti konkurencija ir įtampa baimės nekelia, o kaip tik suteikia malonumą.
„Sakyčiau, kad tai suteikia man dar daugiau motyvacijos. Kai pagalvoji, man dar tik 19, laiko pagerinti rezultatus dar turiu. Visgi aš manau, kad jau dabar noriu, kad visi mane žinotų. Noriu save užfiksuoti tarp Europos sprinterių. Noriu, kad ir tarptautinėse varžybose atpažintų, žinotų, jog čia bėga Adas. Jaučiu, kad rezultatas po truputį tikrai gali gerėti. Su treneriais dirbame taip, kad gerėtume kasmet.
Aš mėgstu konkurenciją, man bėgti su greičiausiais bėgikais yra malonumas. Nėra taip, kad galvočiau, jog į varžybas neatvyksta greitas sprinteris, todėl man bus geriau. Sykį pamačiau dalyvių sąrašą ir jame neišvydau tokio Vokietijos sprinterio. Pirminė reakcija buvo nusivylimas, nes norėjau su juo bėgti, varžytis. Noriu bėgti su geriausiaisiais, noriu būti tarp geriausiųjų“, – tikina lengvaatletis.
Žygį geriausiųjų link A. Dambrauskas pradėjo 2023-iųjų Europos jaunimo čempionate, ten jis užfiksavo istorinį pasiekimą. Paruošiamajame bėgime jis 100 m įveikė per 10,31 sek., o pusfinalyje atbėgo per 10,34 sek. ir užsitikrino vietą finale. Sprinteris tapo pirmuoju Lietuvos lengvaatlečiu, patekusiu į tokių varžybų 100 m rungties finalą. Jame buvo užfiksuotas 10,48 sek. rezultatas ir pelnyta septintoji vieta.
Įspūdingu stiliumi ledus pralaužęs atletas 2024-aisiais nesustojo ir dar sykį gerino 100 m bėgimo asmeninį rekordą (10,29 sek.), kuris tapo ir naujuoju Lietuvos U20 amžiaus grupės rekordu. A. Dambrauskas pernai Lietuvoje skynė vieną pergalę po kitos, o galiausiai sezoną uždarė startu pasaulio U20 čempionate, vykusiame Peru. Jame lietuvis kelionę baigė pusfinalyje (10,63 sek.).
A. Dambrausko teigimu, Lietuva nėra atpažįstama kaip sprinto šalis, tačiau vienas iš jo tikslų yra tai pakeisti.
„Prisimenu, kad kai šiemet buvau varžybose Lenkijoje, komentatorius pasakė apie mane maždaug tokį dalyką: „O, Lietuvos rinktinės apranga, tokios dar nemačiau.“ Taip, Lietuva tikrai nėra sprinto šalis, bet aš noriu padaryti, kad ji po truputį taptų žinoma ir dėl to. Pavyzdžiui, mano draugės brolis sužinojo, kad kažkuriame lengvosios atletikos čempionate trišuolio rungtyje varžysis trys lietuvės. Jis iškart pasakė, kad nori pasižiūrėti, iškart susidomėjo.
Gediminas Truskauskas kažkuriame interviu sakė, kad Lietuvos sprinto lygis kyla. Aš manau, kad, pažiūrėjus į rezultatus, tai yra akivaizdu. Lietuvoje nauji geri sprinteriai yra tikrai gana jauni. Aš esu jaunas, Danielius Vasiliauskas labai gerai bėga, Martynas Kolupaila. Sakyčiau, kad Lietuvos talentas sprinte kyla ir dar tikrai kils“, – sako A. Dambrauskas.
Nekantriai laukdamas pirmojo starto Europos uždarųjų patalpų čempionate sprinteris sau linki drąsos ir ramybės.
„Palinkėčiau sau nebijoti. Dabar yra dabar, galiu sakyti, kad nebijau, visko labai laukiu. Visgi kai ateis ta varžybų diena, kai bus daug kamerų, žmonių, tai nervų turbūt kažkiek bus. Todėl palinkėčiau sau nebijoti, atsipalaiduoti ir viskas“, – apibendrina jis.
