1939 metų gegužės 21-28 dienomis Kaune vykęs trečiasis Europos krepšinio čempionatas ir Lietuvos pergalė jame yra vienas ryškiausių įvykių šalies krepšinio istorijoje, apie kurį rašyta daug. Ne išimtis ir tuometinė Prancūzijos spauda, kurioje plačiai buvo nušviestas Lietuvoje vykęs Europos čempionatas.
Patys prancūzai jame liko ketvirti, o tuometiniai įspūdžiai nugulė Prancūzijoje leisto žurnalo „Basket-ball“ puslapiuose.
Žurnalą „Basket-ball“, kuris leidžiamas ir šiandien pavadinimu „Basket“, nuo 1933 metų leido Prancūzijos krepšinio federacija. Leidinys iki 1940-ųjų, kada dėl Antrojo pasaulinio karo buvo sustabdyta ir 1944 metais vėl atnaujinta jo leidyba, pasirodydavo nereguliariai. Kartais per mėnesį pasirodydavo trys numeriai, o kartais nė vieno.
Įprastai žurnalas pasirodydavo ketvirtadieniais, o iki 1940 metų išėjo 123 numeriai. Žurnalo numerį įprastai sudarydavo nuo 12 iki 16 puslapių. Daugiausia buvo rašoma apie įvairius Prancūzijos čempionatus pateikiant rungtynių aprašymus ir statistiką, apie šalies krepšinio federacijos susirinkimus ir jų metu priimtus nutarimus bei aptartus klausimus, taip pat buvo rašoma apie Prancūzijos krepšinio rinktinės rungtynes, tarptautinius turnyrus, krepšinio plėtrą ir raidą, įvairias įdomybes ir kitą aktualią informaciją. Tuo metu tai buvo labai išsamus, vien tik apie krepšinį rašęs žurnalas.
Vertinant informacijos kiekį šiame žurnale apie tarptautinius turnyrus, reikėtų pastebėti, kad apie 1939-ųjų Europos krepšinio čempionatą buvo pateikta mažiau informacijos nei apie 1935 ir 1937 metų čempionatus ar apie 1936 metų olimpinį krepšinio turnyrą. Pirmieji pranešimai žurnale „Basket-ball“ apie 1939 metų Europos krepšinio čempionatą pasirodė pavasarį, balandžio 13 d. pasirodžiusiame 117 žurnalo numeryje pateikiant Prancūzijos krepšinio federacijos susirinkimų metu aptartą informaciją ir priimtus nutarimus.
Nurodyta, kad kovo 21 dieną buvo pranešta apie iš Lietuvos gautą informaciją dėl su turnyru susijusių organizacinių klausimų, taip pat nurodant, kad Prancūzijos krepšinio federacija kreipsis į FIBA prašant pateikti informaciją dėl turnyro formato. Kovo 28 dienos susitikimo metu buvo nurodyta, kad buvo gautas laiškas iš Lietuvos krepšinio federacijos, kur buvo pateikta informacija dėl turnyro reglamento ir kad ši informacija taip pat pateikta tarptautinių ryšių ir teisėjų komisijai, kurie pateiks savo ataskaitą kitą mėnesį.
Balandžio 4 dieną nurodyta, kad buvo gautas laiškas iš Lietuvos krepšinio federacijos, pateikiantis informaciją dėl komandų apsistojimo Kaune. Taip pat nurodoma, kad tarptautinių ryšių komisija vis dar svarsto turnyro reglamento klausimus.
Kitame numeryje (Nr. 118), išėjusiame 1939 metų gegužės 4 d., buvo pateikta mažiau informacijos: nurodyta, kad gegužės 2 d. buvo paskelbta Prancūzijos rinktinės sudėtis Europos krepšinio čempionatui, taip pat nurodoma, kad vis dar nebuvo gauta visa reikalinga informacija dėl turnyro reglamento ir organizavimo.
Vėlesnis numeris (Nr. 119) pasirodė jau po turnyro, 1939 metų birželio 1 dieną. Šiame numeryje buvo pateikta nemažai informacijos apie Kaune vykusį 1939 metų Europos krepšinio čempionatą. Buvo rašomi tekstai apie pasirengimo turnyrui kontekstą bei patį turnyrą.
Šiame žurnalo numeryje nurodoma, kad 1939 metų balandžio 25 dieną Prancūzijos krepšinio federacija gavo laišką iš Lietuvos krepšinio federacijos, kuriame pateikta informacija dėl apsistojimo ir maitinimo svečių komandoms Kaune. Gegužės 2 dieną pasirodė pranešimas, kad Lietuvos krepšinio federacija atsiuntė laišką, klausdama apie įvairias su Prancūzijos krepšinio rinktine susijusias detales.
Gegužės 9 dieną pasirodė pranešimas, kad prancūzas Leroy paskirtas būti teisėju čempionate. Taip pat buvo gauta telegrama iš Lietuvos dėl su Prancūzijos rinktinės dalyvavimu čempionate susijusių klausimų, taip pat buvo diskutuojama dėl su komandos išvykimu susijusių detalių. Gegužės 16 dieną pasirodė informacija, kad gautas laiškas iš atitinkamos ministerijos, patvirtinantis reikalingų leidimų suteikimą kariams, kurie yra Prancūzijos rinktinės dalis ir kartu vyks į Kauną. Taip pat nurodyta, kad buvo gautas laiškas iš Lietuvos su turnyro organizavimui aktualia informacija.
Šiame žurnalo numeryje taip pat buvo publikuoti du straipsniai apie patį Europos krepšinio čempionatą Kaune. Iš 16 lapų, čempionatui aptarti buvo skirti du lapai, kuriuose nemažą dalį informacijos sudarė statistiniai duomenys su varžybų rezultatais.
Pirmasis straipsnis buvo pavadintas „Po trečiojo Europos čempionato: Prancūzijos komandos pralaimėjimai ir sėkmė“, kurį parengė komandos vadybininkas Paulas Geistas. Šis straipsnis pateikė informaciją apie Prancūzijos rinktinės pasirodymą su trumpais rungtynių aprašymais. Straipsnyje nurodoma, kad dėl dviejų iš trijų Prancūzijos pralaimėjimų nėra nusivylimo, nes buvo pralaimėta Lietuvai ir Latvijai, kurios vertinamos kaip stipriausios turnyro komandos.
Tačiau išreiškiamas nusivylimas pralaimėjimu 36:38 Lenkijai, kur buvo kritikuojamas prastas teisėjavimas lemiamomis rungtynių akimirkomis dėl žaidimo stabdymo ir įmestų taškų, dėl ko vyko svarstymai ir kitą dieną. Taip pat buvo aprašytos pergalės prieš Suomiją, Vengriją, Italiją, Estiją. Nurodyta, kad prieš pastarąją prancūzai žaidė lietuvišku-amerikietišku stiliumi.
Kitą straipsnį parengė Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentas Marie-Eugene`as Bouge`as, kuris pavadintas „Kaunas: krepšinio mokykla“.
„Niekada anksčiau federacija nedėjo tiek pastangų į trečiąjį Europos čempionatą Lietuvoje vykusios Prancūzijos rinktinės pasirengimui. Niekada anksčiau ji negalėjo skirti tokių išteklių pasirengimui. Bet mes užėmėme ketvirtąją vietą, praradę vieną vietą nuo Rygos reitingo.
Ar tai reiškia, kad mūsų žaidėjai prastesni už užsieniečius? – Ne, be jokios abejonės, ir per tokį trumpą laiką pasikeitusi Lietuvos rinktinė neslėpė nuo mūsų kaip vertino jų [prancūzų žaidėjų] individualius gebėjimus.
Tačiau tai nekompensuoja akivaizdaus kolektyvinės technikos trūkumo, be kurio bet kokia pergalė atrodo atsitiktinė.
Taip pat, reikia pripažinti, kad Lietuva, Latvija, Lenkija ir net Estija padarė didžiulę pažangą perimant amerikietišką taktiką, tuo tarpu mūsų, kad ir kokia unikali ji būtų, remiasi pasenusiais metodais.
Kita vertus, akivaizdu, kad visos į Kauną neatvykusios krepšinį žaidžiančios Europos šalys – o jų yra daug – neturėjo jokių šansų tokiame turnyre užimti garbingas vietas.
Tokiomis sąlygomis iškovota ketvirtoji vieta ne atstumia, o priešingai, skatina mūsų aktyvumą tarptautiniu lygiu, kur mūsų galimybės tik augs, nes mes taikysime tuos pačius metodus, kurie leido vakarykščiams nugalėtojams – kurie bus mūsų priešininkai rytoj – pasiekti lygį, kuris yra mums visiškai pasiekiamas.
Krepšinis Lietuvoje yra neregėtai populiarus. Visur [yra] įrengtos aikštelės, net privačiose valdose. Visi, ar beveik visi, žaidžia. Jis tapo nacionaliniu sportu.
Arena, turinti daugiau nei dešimt tūkstančių vietų, kasdien buvo pilna, o dar keli tūkstančiai atėjusių žiūrovų rasdavo bilietų kasą uždarytą.
Taigi matyti, kad renginys buvo labai sėkmingas, o organizacija buvo puiki. Lietuvos [krepšinio] federacijos prezidentas dr. Navakas ir jo kolegos nusipelno visų mūsų pagyrų. Jie taip pat nusipelno mūsų padėkų už mandagų priėmimą ir nuoširdų rūpestį viešnagės Kaune metu, kurį mes visi, žaidėjai ir vadovai, maloniai prisiminsime“, – buvo rašoma 1939 metų straipsnyje.
Dar kelias nuorodas į 1939 metų Europos krepšinio čempionatą galima rasti kitame numeryje (Nr. 120), kuris pasirodė birželio 15 dieną. Jame buvo pateikta informacija iš 1939 metų birželio 6 dienos įvykusio Prancūzijos krepšinio federacijos posėdžio, kuriame šios federacijos prezidentas M. Bouge`as pateikė ataskaitą apie Prancūzijos delegacijos kelionę į Kauną ir pabrėžė puikią Lietuvos krepšinio federacijos organizaciją ir šiltą Prancūzijos komandos priėmimą.
Centrinis federacijos komitetas tai pat dar kartą pasveikino komandą ir išreiškė padėką Lietuvos krepšinio federacijai, o jau anksčiau minėtas P. Geistas pateikė informaciją apie technines čempionato detales ir pamokas iš čempionato.
Daugiau apie šį čempionatą žurnale „Basket-ball“ informacijos pateikta nebuvo, tačiau ir tokia santykinai negausi, bet labai vertinga informacija patvirtina, koks 1939 metų Europos krepšinio čempionatas Kaune buvo svarbus įvykis Lietuvai.
Tekstą parengė Lietuvos karo akademijos mokslo darbuotojas Šarūnas Rinkevičius.
