Kaune surengtas dailiojo čiuožimo čempionatas baigėsi, tačiau jo metu įsižiebęs konfliktas tarp Lietuvos čiuožimo federacijos ir jame dirbusios Kajos Elenos Brilės tik įsibėgėja.
Apie tai laidoje „Dienos tema“ – Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis ir K. E. Brilė.
– Antradienį spaudos konferenciją surengę federacijos atstovai teigia, jog vaizdo įrašai iš arenos paneigia jūsų kaltinimus dėl naudotos prievartos prieš jus. Esą niekas jūsų nė pirštu nepalietė: nei federacijos atstovai, nei apsauga, nei policija. Kaip jūs vertinat tokį paaiškinimą?
Kaja Elena Brilė (K. E. B.): Aš čia prisijungiau ne tam, kad vertinčiau federacijos pasiaiškinimus ar kažkokius faktus. Aš iš viso konferencijos neklausiau, nežiūrėjau ir realiai man net nėra labai įdomu, ką jie sako.
– Bet jie apverčia aukštyn kojom jūsų mestus kaltinimus ir sako, kad jūsų niekas nė pirštu nepalietė.
K. E. B.: Aš suprantu, ir tai yra labai nuspėjama. Tai buvo labai nuspėjama. Tai buvo labai standartinis ėjimas, aš visiškai nieko kito nesitikėjau ir todėl manęs visiškai nestebina, nei ką jie sakė, nei ką bandė įrodyti.
– Jūsų minimas Ervinas Kvitkauskas sako, kad kai jūsų buvo prašoma palikti teisėjų platformą, jūs pati paėmėt jo telefoną ir grasinote jį mesti ant ledo. Ar buvo toks incidentas?
K. E. B.: Iš esmės, ką aš noriu pasakyti – mano pozicija visiškai nepasikeitė. Nei mano patyrimas nepasikeitė, nei mano pozicija nepasikeitė. Aš, kaip sakiau, jų teiginių nenoriu komentuoti ir nekomentuosiu. Vienintelis dalykas, kurį noriu pasakyt, kad viskas, ką aš rašiau, yra tiesa iš mano pozicijos. Tai yra mano patyrimas ir aš laikausi tos nepakeistos pozicijos.
– Pone Jasuti, teigiate, kad peržiūrėjote visą vaizdo įrašų medžiagą, kaip vyko incidentas, ir kad ponia Brilė nė pirštu nebuvo paliesta. Ar ten užfiksuota, kaip ponia Brilė paima telefoną iš pono Kvitkausko?
Vytautas Jasutis (V. J.): Negaliu dabar prisiminti būtent tiksliai to epizodo.
– Bet jūs sakot, kad peržiūrėjot viską nuo pradžios iki pabaigos.
V. J.: Mes pažiūrėjom, kad neprilietė nė pirštu. Ar ten detalės kažkokios, ar kažkas paėmė telefoną, ar nepaėmė...
– Bet ar yra vaizdo įrašų medžiagoje, kaip ponia Brilė priliečia poną Kvitkauską ir paima jo telefoną?
V. J.: Tikrai negaliu dabar pasakyti.
– Bet ponas Kvitkauskas tai sakė.
V. J.: Taip, ponas Kvitkauskas sakė. Kamerų yra kelios, reikia žiūrėti iš įvairiausių pozicijų. Aš mačiau iš vienos pozicijos. Manau, kad viskas yra užfiksuota.
– Ar yra užfiksuotas būtent šis konkretus incidentas, apie kurį kalbėjo ponas Kvitkauskas, kad buvo paimtas iš jo telefonas ir buvo grasinama jį mesti ant ledo?
V. J.: Negaliu pasakyti konkrečiai, ar tikrai užfiksavo, bet žinau, kad LRT net transliacijos metu užfiksavo, kaip prie minimos merginos stovi apsaugos darbuotojas, stovi OC komiteto vadovė ir prašo jos, tiksliau, pokalbis vyksta, aišku, mes žinom, kad prašo jos palikti teisėjų platformą.
– Bet jūs tvirtinate, kad peržiūrėjot visą medžiagą nuo incidento pradžios iki pabaigos ir kad ponios Brilės niekas nepalietė pirštu.
V. J.: Absoliučiai. Nei mūsų komiteto nariai, nei apsauga, tuo labiau policija.
– Ponia Brile, dar vienas neaiškus klausimas yra dėl akreditacijos. Teigiama, kad turėjot savanorių akreditaciją ir ji leido jums patekti į pagrindinę areną, bet negalėjote būti ant teisėjo platformos ir negalėjote patekti prie ledo ar ten dirbti. Ar tai tiesa?
K. E. B.: Mano pozicija, vėl pasikartosiu, išlieka visiškai nepasikeitusi. Akreditacijos buvo parengtos pagal Tarptautinės čiuožimo sąjungos taisykles. Jos visos yra viešai prieinamos ir tos taisyklės apibūdina, kas yra „Rink“, t. y. ledo arena. Būtent ta akreditacija, kurią aš turėjau, leido man patekti į abi arenas, ir ta vieta, kur aš buvau, nebuvo teisėjų kažkoks atskirai išskirtas „Judges stand“ (liet. teisėjų platforma). Tokio dalyko apskritai net nėra akreditacijose ir dėl to aš esu labai rami.
– Akreditacijoje nėra atskirai numatyta, kad galima patekti būtent ant teisėjo platformos arba nepatekti?
K. E. B.: Yra toks dalykas kaip „Judges room“ (liet. teisėjų kambarys), bet tokio kaip „Judges stand“ naujausiose taisyklėse, kurias žiūrėjau iš visų būtent akreditacijos taisyklių, nebuvo paminėta.
– Jūsų galva, jūs galėjote būti ant teisėjų platformos?
K. E. B.: Aš turėjau būti ten, kur tuo metu mano vadovė reikalavo būti, ir aš tuo metu vykdžiau savo tiesiogines darbo pareigas. Tai taip.
– Kas buvo jūsų tiesioginė vadovė tuo metu?
K. E. B.: Tuo metu mano tiesioginės vadovės buvo mano komandos narės.
– Nes Organizacinio komiteto vadovė Justina Fabijonavičienė sako, kad jūs neturėjote teisės būti ant teisėjų platformos ir pusę valandos buvo prašoma jūsų nuo jos nulipti.
K. E. B.: Įdomu, leisiu sau retoriškai paklausti: ar ji tikrai matavo tą pusės valandos laiką? Bet, kaip sakiau, aš jų jokių komentarų ar pasisakymų nekomentuosiu. Aš tik galiu pasakyti, kad mano pozicija išlieka nepasikeitusi. Aš ten buvau todėl, kad dirbau savo darbą, buvau savo komandos nurodymu.
– Pone Jasuti, kaip jūs komentuotumėte, kad buvo komandos nurodymas, ponia Brilė turėjo nurodymą dirbti ant teisėjų platformos.
V. J.: Na, man visada svarbu yra detalės, kurių ponia Brilė vengia. Detalės yra labai paprastos: ji pati kalba apie kažkokią mistinę komandą, kalba apie mistinę vadovę. Gal Organizaciniam komitetui ir man, kaip vadovui, geriau žinoma, ką reiškia raidės ant akreditacijos, kurios leidžia lankytis vienoj ar kitoj vietoj? Kaip sako ponia Brilė, jei visa ši situacija buvo nuspėjama, tai man labai patinka, kai žmogus pats pasako, ką kur nuspėjo, kur yra jos komanda. Aš nežinau, gal jie organizavo kažkokį kitą Europos čempionatą, kuriame mes nedalyvavom.
Yra labai aiškiai reglamentuota, kur kas gali patekti. Tam yra daromos akreditacijos, ten žymimos raidės. Kai ponia Brilė mini, kad ji turėjo ženkliuką „Rink“, tai „Rink“ reiškia visą „Žalgirio“ areną ir ledą, bet tas gradavimas turi dar kelias sritis ir viena iš jų yra vadinamasis „Judges stand“, kur sėdi tik teisėjai, kur sėdi techninis personalas ir ant kurios gali patekti, išskyrus tuos žmones, ir ISU komiteto vadovai, taip pat ir aš. Bet niekada sąmoningai ten nėjau, nelipau, kad nedaryčiau įtakos teisėjams ar nebūtų taip traktuojama.
– Ponia Brile, su kuo ir dėl kokio darbo tarėtės čempionate?
K. E. B.: Tariausi dėl apmokamo darbo.
– Su kuo tarėtės konkrečiai dėl darbo čempionate?
K. E. B.: Su viena, kaip aš supratau, Lietuvos čiuožimo federacijos atstovių. Aš vardų nebūtinai norėčiau minėti, bet buvo kalbama labai konkrečiai dėl apmokamo darbo, ne dėl savanorystės.
– Ar jūs turėjote dirbti Organizaciniame komitete, kuriame dirbo 12 asmenų? Jūs dėl tokio darbo tarėtės?
K. E. B.: Negaliu pasakyt, ar tai buvo Organizacinis komitetas, tikrai nebuvo apie tokias detales kalbama. Kas buvo tikrai labai aiškiai kalbama – apmokamas darbas Europos čempionato metu.
– Aš suprantu, jūs neturit jokios sutarties dėl darbo čempionate?
K. E. B.: Ne, neturiu.
– Nei žodinės, nei raštiškos?
K. E. B.: Turiu labai daug pažadų, kad sutartis dėl apmokamo darbo Europos čempionato metu bus, ji buvo žadama daug dienų iš eilės, bet aš tos sutarties iki šiol neturiu.
– Pone Jasuti, kokią sutartį turėjo ponia Brilė?
V. J.: Mūsų teisininkų prašymu, nes tai yra tam tikri niuansai, girdint, ką šneka ponia Brilė, spaudoj kiek buvo išsakyta dalykų, vyksta Darbo inspekcijos tyrimas, norėčiau komentuoti, bet negaliu, nes tai bus labai svarbu teisme. Jeigu ponia Brilė net negali pasakyti, kokiam darbui buvo samdyta, dar kartą pabrėžiu, ji dirbo pranešėja treniruočių arenoje. Jokių pareigų, jokių darbų pagrindinėje arenoje ji neturėjo ir mes jos ten net nelaukiame.
– Reikia dabar patikslint, nes ponia Brilė sako, kad neturi jokios sutarties iki šiol. Ir jūs nežinot, dėl kokios sutarties tarėsi ponia Brilė? Bet jeigu tai yra apmokama sutartis, tai ar savanoriams jūs mokėjot už darbą?
V. J.: Ne, mes savanoriams nemokėjom.
– Jeigu tai apmokama sutartis, tai reiškia 12 Organizacinio komiteto narių, kurie gavo pinigus už darbą čempionato metu. Ar dėl tokios pozicijos tarėsi ponia Brilė?
V. J.: Ne, tikrai ne. Tikrai ne.
– Tai jeigu buvo žadami pinigai. Savanoriams nebuvo žadami pinigai, o komiteto nariams buvo žadami pinigai.
V. J.: Buvo iš pradžių mintis, kad tam tikras kritines pozicijas, kurios yra labai svarbios, tai ir pranešėjas tarp jų, darbas sunkus, prie ledo, galbūt kažkaip finansuoti. Bet tam reikia turėti biudžetą, kad tai finansuotume. Po to, kai ilgai buvom maitinami valstybės pažadais, kad bus finansavimas, o jo neturėjom, atsisakėm šitos minties ir visi buvo traktuojami kaip savanoriai... Kelios, kaip ir minėjau, kritinės pozicijos buvo, bet į tai jau turi atsakyti OC komiteto vadovė ar savanorius kuravusi Milda Valčiukaitė, kurios ponia Brilė nenori minėti.
– Man vis tiek keista, negi jūs nepasidomėjot, iškilus skandalui į viešumą, dėl ko buvo tartasi su ponia Brile, koks susitarimas su ja buvo?
V. J.: Aš pasidomėjau, aš žinau, bet kaip ir minėjau, mūsų teisininkų prašymu ir vykstant Darbo inspekcijos tyrimui, aš nekomentuoju šito klausimo.
– Bet sutarties nėra, mes tą faktą pripažįstame?
V. J.: Sutartis yra.
– Gerai, ponia Brile, sakoma, kad sutartis yra. Ar jūs pasirašinėjote kokią nors sutartį?
K. E. B.: Aš neturiu sutarties, galiu tik dar kartą pakartot, ką jau labai daug kartų sakiau, – sutarties nėra ir nebuvo.
– Ar jūs galėtumėte įrodyti, kad buvo kažkokie laiškai ar susirašinėjimas, dėl kokio darbo konkrečiai buvo tartasi su jumis?
K. E. B.: Manau, kad galėčiau.
– Pone Jasuti, gal jūs galėtumėt įrodyti, dėl kokio darbo buvo tariamasi su ponia Brile?
V. J.: Taip, mes ir įrodysim, ir turim tuos įrodymus, ir juos pateikėm savo teisininkams. O poryt aš pateiksiu Darbo inspekcijai.
– Prieš tai buvo paskelbta, kad jūs nebendradarbiausit su Darbo inspekcija, bet kiek suprantu, čia kažkoks nesusikalbėjimas įvyko. Jūs nusiteikę bendradarbiauti tyrimo metu.
V. J.: Vakar ryte sulaukiau skambučio iš Darbo inspekcijos, pakėlęs ragelį išgirdau vyro balsą (dabar nepasakysiu vardo ir pavardės), jis manęs paklausė: „O kokiu adresu yra registruota Lietuvos čiuožimo federacija?“ Na, aš atsakiau, kad aš nesu informacijos centras ir visi adresai yra Registrų centre. Paklausiau, o kam reikia to adreso, nes keista, kai Darbo inspekcija klausia tavęs ne kažkokių kitų dalykų, o adreso, kur yra registruota. Atsakė, kad yra neplaninis patikrinimas. Tai sakau: „Man labai keista, kad jūs man skambinate ir įspėjat apie neplaninį patikrinimą.“ Mano žiniomis, pati Darbo inspekcija sekmadienio ryte, atsakingi asmenys, sulaukė skambučio, kuris nurodė atlikti tą neplaninį patikrinimą čia ir dabar.
– Dar spaudos konferencijoje buvo paminėta, kad buvo sulaukta įvairių grasinimų. Kokių konkrečiai grasinimų buvo sulaukta ir ar kreipėtės dėl to į teisėsaugą?
V. J.: Ponia Brilė privedė prie tokios situacijos, išprovokavo visuomenę, čia, aišku, ne jos kaltė ar jos kaltė, priklauso, kaip mes čia traktuosime, bet sulaukė ir Ervinas Kvitkauskas, ir aš (aš save mažiau į šitą planą stumiu į priekį, nes aš nebijau ir prie manęs tokie dalykai nelimpa, aš jų neskaitau), bet Ervino Kvitkausko telefonas netyla nuo žinučių susidoroti su juo, sudeginti jį ir jo 6-erių metų dukrą.
– Ar kreipėtės dėl to į teisėsaugą?
V. J.: Netrukus kreipsimės, nes yra ruošiami dokumentai. Tiek grasinimų, kad juos dar sunku dabar sudėlioti labai greitai. Tai šiandien tikrai tai bus.
– Ponia Brile, kokių jūs imsitės tolimesnių žingsnių šiame konflikte? Ar esate suplanavusi?
K. E. B.: Tikrai nekomentuosiu ir nesidalinsiu <...>.
