Nieko tokio, ko nežinotume ir nestebėtume jau kurį laiką. Įskaitant ir tai, kad reaguoti vėluojame. Prisimenu kelionę į Suvalkus su Radijo ir televizijos komisijos kolegomis prieš gal kokius setynetą metų ir pokalbį su vietos savivaldos žmonėmis. Tuometinis meras nesistebėjo, kad yra laikomas keistuoliu, matančiu prasmę investuoti į vietos bendruomenės susitelkimą. Pačiomis įvairiausiomis formomis. Kodėl?
Todėl, kad Suvalkų koridorius – ne šiaip sau teritorija, o labiausiai tikėtinas priešo taikinys. Ir pirmomis puolimo akimirkomis (jei jau toks puolimas nutiktų), lemiamas vaidmuo tektų būtent vietos bendruomenei. Kodėl? Todėl, kad kariuomenės reakcijai reikėtų laiko. Reikėtų įveikti didesnį ar mažesnį atstumą... Kas kita, jei kariuomenė būtų vietoje. Štai dėl to Kapčiamiesčio pasirinkimas – logiškas ir savalaikis.
Vis dėlto, kalbant apie vietos bendruomenę, tenka pripažinti, kad priešas (o R. Žemaitaičio triukšmadarių gvardijos kitaip nebepavadinsi) čia pasidarbavo smarkiai, aplenkdamas geros valios žmones. Vis dėlto ta triukšmadarių gvardija nėra nei tokia skaitlinga, nei įtakinga. Tik šaukia labai jau garsiai. Nieko keista, kai niršta, susidūrusi su jaunimu, dainuojančiu „ namo, namo, melagiai, namo...“. Melagiai ir triukšmadariai – jiems baisiai nepatinka, kai būna įvardinti tikraisiais vardais. Taigi, ir apsistumdymai nestebina...
Kartais tiesiog stebina žinomų filosofų, sociologų pasvarstymai apie kažkokias dvi stovyklas. Apie visuomenės susipriešinimą... Akivaizdu, kad iš tiesų vyko nuoseklus ir metodiškas visuomenės supriešinimas – sąmoningai piktavališka ir nedraugiškų valstybių palaikoma akcija.
Kad dirbama buvo gan ilgai ir nuosekliai, gerai parodo pasisakymas vienos būtybės, pasivadinusios mama. Nekartosiu viso teksto, tik atkreipsiu dėmesį į tai, kokiais žodžiais mėginta įžeisti ir išvesti iš pusiausvyros kariuomenės vadą: valkata ir parsidavėlis. Gal ji nė pati nesuvokė, kad tais žodžiais pirmiausia apibūdino pati save... Bet nuoseklaus smegenų plovimo atvejais taip pasitaiko.
Nemanau, kad Kapčiamiestyje būtų daug žmonių, kurie linkėtų savo vaikams verčiau užaugti bomžais, negu tapti Lietuvos gynėjais. Dauguma tiesiog yra susirūpinę ir norėtų žinoti, kas jų laukia. Tiesą sakant, dar prieš priimant sprendimą dėl poligono, galima buvo tuo pasirūpinti, ir erdvės piktavalėms spekuliacijoms nebūtų likę. Siųsti kariškius kalbėtis su vietos bendruomene buvo nedovanotina komunikacinė klaida, nes visų pirma ir turėjo vykti individualios konsultacijos su tais gyventojais, kurių turtą poligono steigimas liečia tiesiogiai. Ir tai – tikrai ne kariškių atsakomybė. Labai norėčiau tikėti, kad tai buvo tik komunikacinis aplaidumas, bet dabartinėmis sąlygomis ir toks aplaidumas – jau yra per daug.
Protestai prieš poligoną vis dar kurstomi. Gal iš tiesų dar ne visi klausimai atsakyti vietos žmonėms? Bet kai jauna mergina, viena iš vasarojimo sodybų savininkių, sako, kad poligono keliamas triukšmas trukdys tą palaimingą poilsį gamtoje... Negi taip sunku suprasti, kad ginkluoto užpuolimo atveju nei tos ramybės, nei paukštelių giedojimo, nei verslų, nei pačių sodybų neliktų? Pilietiškai mąstant, gal vertėtų pagalvoti apie galimybę savo ištekliais prisidėti prie šalies gynybos... Dabar gi yra pasirinkimas – gauti dosnias kompensacijas ir pasirinkti kitą vietą poilsio sodybai, ar likti poligono kaimynystėje ir susitaikyti su nedideliu diskomfortu. Čia nekalbama apie tryliką sodybų, kurių savininkams teks išsikelti. Bet gi tikrai ne į gatvę...
Man regis, sociologinių tyrimų specialistams nuo standartinių reitingų vertėtų atsigręžti į gilesnes socialines studijas. Pavyzdžiui, pamėginti užčiuopti savanaudiškumo indeksą. Juolab, kad greičiausiai būtent čia slypi demokratijos pažeidžiamumas. Savanaudiška trumparegystė brangiai kainuoja visada. Šiandien tai bado akis ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Dėl tos trumparegystės ir Ukraina šiandien kenčia tamsą ir šaltį... Gal jau laikas būtų išmokti istorijos pamokas?
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
