Jauni žmonės, užaugę jau nepriklausomoje Lietuvoje šiomis dienomis rimtai nustebę klausia: kas galėjo nutikti tiems socdemams, kurie tarsi atrodė normalūs žmonės, kad šitaip prarastų savigarbą, sugebėjimą girdėti visuomenės, o ir sąžinės balsą? Kiek vyresni, irgi ne mažiau nustebę, klausia: negi tikrai visi socdemai tiek prisidirbę, kad ne tik nesugeba rasti kompetentingo premjero, bet tiesiog paniškai bijo nepriklausomos žiniasklaidos?
Bandysiu paaiškinti. Pradėsiu iš toli. Kad ir kiek kartų šita politinė bendruomenė mėgino nukirpti bambagyslę nuo savo pirmtakės komunistų partijos, kažkas vis likdavo. Ir tas kažkas pasirodė labai gyvybinga gausiose partijos „masėse“.
Komunistų partiją ne šiaip sau įvardijame kaip nusikalstamą organizaciją. Kas bent kiek domisi istorija, netruks surasti pavyzdžių, rodančių, kad toji partija visada veikė labai panašiai, kaip ir kitos nusikalstamos struktūros, įtraukdama žmones pradžiai į „nereikšmingus“ nusižengimus, pakombinavimus, paprotegavimus, papirkimus. Tokiu būdu palengva naujokai pratinami negirdėti sveiko proto ir sąžinės balso, nemąstyti ir balsuoti taip, kaip „reikia“.
Dauguma šiandieninių socdemų tokio ugdymo gavo su kaupu, ir tik vienetai parodė šiek tiek atsparumo. Todėl šiandieniniams socdemų vadams labai lengva teisintis tuo, kad partijos skyriai laikosi ir koalicijos su NA, ir nepasitiki nepriklausoma žiniasklaida, ir nekenčia savo protu ir darbu prasimušusių vilniečių, kauniečių ar klaipėdėčių.
Šiame kontekste verta pastebėti, kad viena svarbiausių regionų tuštėjimo priežasčių – socdemų vadovavimo stilius tose savivaldybėse, kur socdemai dominuoja jau daugelį metų. Žmonės kalba paprastai – jeigu tu ne socdemas, darbo savivaldybės įmonėse negausi (kuo ne tema populiariai laidai „Lietuva kalba“, kol jos dar, žinoma, neuždarė). O kad kitokio darbo neatsiranda – tai irgi nieko keista: korupciniai papročiai nepriimtini perspektyviam verslui.
Šiame kontekste ir socdemų pirmininko televizoriai atrodo vaikų žaidimas, palyginti su Fegdos protegavimu jau nacionaliniais masteliais, kalbant apie šimtamilijoninius užsakymus... Būtų labai patogu, kad niekas apie tai nekalbėtų...
Tai, kad socdemai nerado savo gretose neprisidirbusio kandidato į premjerus, rodo, kad jie tarsi supranta: Lietuva per tuos dešimtmečius smarkiai pasikeitė, ir nei smulkūs pakombinavimai, nei stambesnės suktybės „nebepaeis“. Vis dėlto apkarpyti žodžio laisvę maga, gal tada bent regionų savivaldybes pavyktų išlaikyti savo įtakoje.
Socdemų „kryžiaus žygis“ prieš laisvą žodį neapsiriboja vien išpuoliu prieš LRT. Medijų fondo nuskalpavimas vertas didesnio dėmesio būtent dėl įtakos regioninei žiniasklaidai. Reformuojant medijų fondą vienas iš tikslų buvo bent kiek išlaisvinti regioninę žiniasklaidą iš vietos „kunigaikštukų“ įtakos. Argi galėtų socdemai su tuo susitaikyti savivaldos rinkimų išvakarėse? Ne jau, tegul regioniniai laikraštukai nuolankiai rikiuojasi eilėje prie mero ar jo kompanijos reklaminių straipsnių užsakymų, net nebūtinai pažymėtų kaip reklama, nors ir žurnalistų etikos kodeksas, ir šalies įstatymai to reikalauja.
Ar galima kaip nors tai atsverti? Būtų galima, jei socialiai atsakingas verslas pagalvotų apie rimtą prisidėjimą prie Medijų fondo. O ir žiniasklaidos laukas galėtų paieškoti galimybių paremti regionų kolegas, norinčius deramai tarnauti savo bendruomenėms, o ne tiems, kas laisvo žodžio bijo ir iš tos baimės jau pridarė nesąmonių, kurių lengvai buvo galima išvengti.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
