Rinkimams artėjant laikas pasiraitoti rankoves ir priimti kuo daugiau įstatymų. O jeigu kas dar liks nesureglamentuota! Naujausio Konstitucinio Teismo nutarimo politinis vertinimas smagiai iliustravo vyraujančią teisėkūros kultūrą.
„Vyriausybės nutarimas bus perkeltas į įstatymą ir klausimas bus uždarytas“ – pasakė energetikos ministras po praėjusios savaitės Konstitucinio Teismo nutarimo dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo konstitucingumo. Ir tikrai, kokios problemos: buvo viename teisės akte, dabar bus kitame. Atrodo, kad teisės akto forma iš tiesų tėra visiems patogus formalumas.
Kam reikalingi įstatymai?
Diskusijos apie įstatymų leidybą, teisėkūros kokybę yra amžinos kaip būties klausimai. Tiesa, dabar gal kiek aprimo, nes atsiranda pastangų ją suvaldyti (pastarųjų metų Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos iniciatyvos dėl kokybiškesnės teisėkūros tikrai svarbios), o ir šiaip gal gana judinti orą. Matyt, pradedame suprasti, kad teisėkūros kokybė yra susijusi su teisine kultūra, ne tik su procedūriniais saugikliais.
Kartais atrodo, kad įstatymas yra vienintelė forma parodyti rinkėjui, kad vyksta darbas. Ir kad negali būti įstatymu nesureglamentuoto klausimo. Juk jei nesureglamentuota, tai bus palikta nevaldomam savireguliacijos chaosui. O tada kentės protingų sprendimų priimti negebantys vartotojai. Bet juk Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įstatymu turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomeniniai santykiai. Svarbiausi. Visi kiti – poįstatyminiuose teisės aktuose, kuriais „įgyvendinamos įstatymo normos“.
Viešajame sektoriuje dirbantis pažįstamas sakė, kad matė tokį įstatymo konkrečiu klausimu poreikio pagrindimą – „klausimas nėra sureglamentuotas“. Norėčiau tikėti, kad čia pokštas. Jeigu ne, kažkas fundamentaliai negerai su teoriniu supratimu apie teisę ir jos veikimą. Ir tuomet atsiprašau – buvau vienas iš prastai teisės teorijos seminarus vedusių dėstytojų, neaiškiai pabrėždamas, kad teisė yra VIENAS IŠ socialinių reguliatorių. Ir tikrai ne prioritetinis.
Viską kelkime į įstatymą – galime ir į konstitucinį
Štai paimkime praėjusios savaitės Seimo teisėkūros rezultatus. Sėkmingai priimtas Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymas. Šiaip konstituciniai įstatymai yra net reikšmingesni ir sunkiau keičiami nei patys įstatymai. Pasak Konstitucinio Teismo, „konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai.“ Pažvelkime, kokie konstituciškai svarbūs, reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai priimami nauju konstituciniu įstatymu.
Ogi papildoma, kaip nustatomas atlyginimas už darbo dieną rinkimų komisijose, pavyzdžiui, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – „0,067 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio“. Na, tikrai reikšmingiausi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai.
Gal būtų galima dar patikslinti ir priimti konstitucinį įstatymą dėl kiekvienos rinkimų apygardos pirmininko atlyginimo dydžio, atsižvelgiant ir į tos apygardos vidutinį darbo užmokestį ir kokį nors kainų indeksą? Konstitucinio įstatymo vertas klausimas.
Nepadedanti oficialioji konstitucinė doktrina
Paradoksalu, bet Konstitucinis Teismas kol kas ribotai prisideda prie kokybiškesnės teisėkūros. O kai kurie iš pirmo žvilgsnio puikūs oficialiosios konstitucinės doktrinos elementai net ją stabdo. Čia turiu omenyje Konstitucinio Teismo išvystytą įstatymo, kaip svarbiausių visuomeninių santykių, sampratą – „su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.“
Šios konstitucinės doktrinos rezultatas – formalaus pobūdžio pažeidimų konstatavimai – konkrečios asmens teisių ir laisvių turinį ribojančios nuostatos įtvirtintos ne įstatyme, o žemesnės galios teisės akte. Štai ir naujausias Konstitucinio Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Pasak Konstitucinio Teismo, įstatymu „nesureguliavęs, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą <...>, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinė veikla, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos <...> 46 straipsnio <...> kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, draudimus ir ribojimus <...> nustatyti įstatymu“. Esmė – kažkas pradėjo įrenginėti saulės elektrines vieno galingumo, tada Vyriausybė nusprendė, kad reikia apriboti maksimalų elektrinių galingumą, bet tai numatė ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu.
Ir čia ministro citata yra iškalbingesnė už tūkstančius tekstų – „Vyriausybės nutarimas bus perkeltas į įstatymą ir klausimas bus uždarytas“. Ir jis teisus. Kaip tūkstančius kitų klausimų, kurie be sustojimo keliami iš poįstatyminių teisės aktų į įstatymus. Paimsime ir perkelsime. Turinys nesvarbu, nes ginčas apie formą. Bet ką tai išspręs? O ginčas nėra apie asmenų teisėtus lūkesčius, kai jie vadovavosi vienu teisiniu reguliavimu, tačiau jiems pradėjus veiklą tas teisinis reguliavimas buvo pakeistas? Nenoriu užimti kokios nors pozicijos – tiesiog bandau suprasti, kas išsprendžiama šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu. Vienas dalykas tikrai – bus naujų įstatymų pakeitimų ir daugiau teisės normų įstatymo lygmeniu.
Pabaigai norėčiau mūsų teisinei bendruomenei palinkėti ieškoti alternatyvių kelių sprendžiant socialines problemas, ne tik bandant klausimus žūtbūt sureglamentuoti. Ir aišku būtų smagu, jei kokią dieną Konstitucinis Teismas pripažintų įstatymo nuostatą prieštaraujančią Konstitucijai dėl to, kad ji visgi nereglamentuoja svarbiausių visuomeninių santykių ir dėl šios priežasties turėjo būti priimta poįstatyminiu teisės aktu. O gal apskritai galėjo būti nepriimta.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
