Ko gero, jau nieko nestebina publikacijų antraštės apie tai, kad emigracija iš Lietuvos padvigubėjo, kad Lietuva gali likti be gyventojų ar kad augantys pragyvenimo kaštai gena lietuvius skalsesnės duonos ieškoti svetur.
Apie mūsų šalies demografinę padėtį, jai kylančias grėsmes bei prieštaringus pastarųjų dešimtmečių pokyčius kalbame jau 30 metų ir, būkime atviri, situacija kol kas tikrai negerėja. Vadinasi, taikomos priemonės nepasiekia savo tikslo, o mes bandome prisitaikyti prie pokyčių, bet nesiryžtame imtis priemonių, kurios leistų stabilizuoti situaciją ar ją pagerinti.
Šią savaitę Seimas vėl grįžo prie vienos svarbiausių mūsų šaliai temos – Lietuvos demografijos politikos. Daugumos balsais Seime pritarėme rezoliucijai dėl Lietuvos demografijos politikos ateities, kurioje mūsų mūsų šalies depopuliacija įvardijama kaip ilgalaikė nacionalinio saugumo problema ir egzistencinis iššūkis. Naivu būtų tikėtis, kad teigiamiems demografijos pokyčiams trūko tik šios rezoliucijos. Tačiau ji gali tapti savotišku atspirties tašku, siekiant išjudinti pagrindinius demografinius procesus bei sulaukti teigiamų pokyčių ateities perspektyvoje.
Vienas svarbiausių momentų minėtoje rezoliucijoje – pozityvios demografijos raidos vizijos stoka. Turime pagaliau suvokti, kad laikas mums patiems planuoti pokytį, o ne viso labo bandyti susitaikyti ir prisitaikyti prie mažėjančio gyventojų skaičiaus.
Turime turėti tikslą jau 2050 metais pasiekti tokią mūsų gyventojų populiaciją, kuri buvo 1990-aisiais. Tačiau tam, kad tokie tikslai realiai turėtų pagrindą po kojomis, vien iškeltų ambicingų tikslų neužtenka. Reikia konkrečių priemonių jam pasiekti. Konkrečių ir, svarbiausia, naujų, nes akivaizdu, jog esamos ir kurį laiką taikomos priemonės neveikia.
Esu pats siūlęs konkrečius reikalingus sprendimus, kaip tą galima padaryti, todėl džiugu matyti, kad rezoliucijoje atsirado siūlymas stiprinti svetur gyvenančių tautiečių ryšius su Lietuva skatinant juos aplankyti savo šalį, atvykti į Lietuvą. Tai konkretus sprendimas, kuris jau yra pasiteisinęs kitose šalyse.
Pagaliau sutarta dėl kompleksinio požiūrio į mūsų demografiją. Išgryninti reikalingi sprendimai visose svarbiausiose srityse – nuo šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, bei gimstamumo skatinimo, pilietinio bei kultūrinio tapatumo ir lojalumo saitų ugdymo iki diasporos grįžimo bei santykių su Lietuva išlaikymo, reikiamų darbuotojų pritraukimo ir integracijos.
Nepaisant to, kad yra tobulintinų aspektų, Seime atstovaujamų visų frakcijų narių balsais sutarta dėl bendros pozicijos siekiant spręsti demokrafijos iššūkius. Dabar metas sutarti ir, svarbiausia, įgyvendinti būtinus darbus užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
