2024-2028 m. kadenciją dauguma „paprastų žmonių“, nepriklausomai, ar jie – statutiniai pareigūnai, ar dirbantys pagal darbo sutartis, ar yra valstybės tarnautojai, ar ne, vertino kaip realią galimybę proveržiui. Kaip galimybių langą, kad valdžioje esanti partija, visą savo gyvavimo istoriją deklaravusi išskirtinį dėmesį dirbantiesiems, imsis ambicingų darbų ir turės noro iš esmės pakeisti dirbančiųjų kasdienybę. Juolab, kad socialdemokratai ir visuomenėje suprantami kaip natūralūs profesinių sąjungų partneriai.
Tuos lūkesčius kėlė ir Vyriausybės programoje pareigūnams įrašyti įsipareigojimai stiprinti viešąjį saugumą, didinti pareigūnų skaičių, gerinti darbo sąlygas, nuosekliai kelti atlyginimus ir užtikrinti socialines garantijas. Taip pat kalbėta apie didesnį dėmesį profesijos patrauklumui, lankstesnį tarnybos ir asmeninio gyvenimo derinimą, bendruomenės pareigūnų bei bendradarbiavimo su bendruomenėmis stiprinimą.
Deja, realus šių tikslų įgyvendinimas lieka ir gali likti tik žodžiais popieriuje. Dalis sprendimų nukelti į 2027-2028 metus. Tai reiškia, kad esminiai pokyčiai, susiję su darbo užmokesčiu, socialinėmis garantijomis ar sistemos modernizavimu, pareigūnus pasieks dar vėliau, realių pasikeitimų galime tikėtis tik 2029-2030 metais.
Suprantame, kad dalis priemonių yra struktūrinės – jos reikalauja teisės aktų pakeitimų, finansinių išteklių, ir tai neišvengiamai ilgina procesą. Tačiau ar tai nėra kasdienė politikų duona – teisės aktai, įstatymų projektai?
Žiūrint iš pareigūnų bendruomenės perspektyvos, toks tempas tiesiog liūdina. Vis tik rinkimus laimėjus socialdemokratams, buvo labai pagrįsti lūkesčiai, kad jų politikoje bus gerokai daugiau ambicijos realiai pagerinti ir pradedančių tarnybą, ir 10-15 metų ištarnavusių pareigūnų gyvenimą.
Išspręsti užsitęsusias problemas, padaryti būtinus darbus, kurie pareigūnus ne auksu apipiltų, ne. Tiesiog prie žmogiškesnių sąlygų priartintų kasdienį gyvenimą, uždarbio, poilsio, reabilitacijos, kompensacijų ir pensijų sąlygas... Ne, ne prie vokiečių ar švedų – prie lenkų. Kurie, deja, ne vienoje srityje sugebėjo susitvarkyti kur kas geriau nei lietuviai.
Deja, atlygio, garantijų ar darbo sąlygų gerinimas vis dar lieka tik „planuose“, reiškia, kad sistema ir toliau klimps tose pačiose problemose.
Taip, kai kas iš pažadų įgyvendinta. Vidaus tarnybos statuto pakeitimai padaryti, Vidaus reikalų ministerija net ėmėsi veiksmų dėl pareigūnų reabilitacijos, tačiau rezultatai visiškai nedžiugina. Tai kas buvo iki šiol padaryta, yra tiesiog pažangios valstybės, kokia save jau senokai laiko Lietuva, būtinumas.
2028 m. valdančioji dauguma gali keistis, ne vienas ekspertas kalba, kad vėl suveiks švytuoklė. Reiškia, kairiųjų ambicija parodyti, kad jiems tikrai rūpi žmogus, ne kapitalas, ne vadovų gerovė, o eilinio darbo žmogaus, kasdieniu Lietuvos saugumu besirūpinančio pareigūno kasdienybė, tirpsta su kiekviena diena.
Tačiau šiandien – jau 2026 m. pavasaris, ryžtingiems žingsniams laiko lieka vis mažiau. Gal vis tik nereikėtų bandyti pareigūnų kantrybės?
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
