Per tris dešimtmečius nepriklausomybės Lietuva vis gyvena švietimo reformos nuotaikomis. Vyksta bene trečioji švietimo revoliucija. Buvo bandoma kurti tautinę mokyklą, vėliau ji transformuota į „geros mokyklos koncepciją“, o ši galiausiai virto kompetencijomis grįsto ugdymo inovacija, turinčia atnešti turinio skaitmenizaciją, įvairių švietimo technologijų išmanizaciją ir kitus šiuolaikinius gėrius.
Praėjusios savaitės pabaigoje patvirtintos atnaujintos ugdymo programos yra šios trečiosios švietimo revoliucijos pradžia. Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m.
Nesantys švietimo sistemoje žmonės nelabai jaučia ir supranta problemų specifikos. Pats ugdymo programų atnaujinimo procesas vyko labai stichiškai ir pagal sunkiai protu suvokiamus biurokratinius mechanizmus: pirma darbo grupė kūrė programų atnaujinimo gaires, po triuškinančios kritikos antra darbo grupė gaires perkūrė, tada trečia darbo grupė sukūrė kompetencijų aprašus pagal tas gaires, tada penkta darbo grupė kūrė programas pagal aprašus, sukurtus pagal antrąsias gaires, šešta darbo grupė ekspertavo sukurtas programas, o septinta grupė viešai pristatinėjo programas, sukurtas pagal kompetencijų aprašus, parašytus pagal antrąjį gairių variantą.
Greičiausiai skaitydami pastarąjį sakinį pasiklydote kažkur jo pradžioje, bet jis labai gerai atspindi švietimo vadybos procesus. Absurdiška biurokratizacija, verta Guinnesso rekordų knygos už ilgiausią biurokratinę grandinę.
Kai kurių dalykų programos net ir po šios rekordinės grandinės įgavo visai padorų kūną, bet, kiek pozityvių rezultatų duos ta kaita, dar sunku pasakyti, nes metodinės bazės (vadovėlių, suskaitmenintų šaltinių ir pan.) dar nėra, ir bene svarbiausia – kartu su programomis patvirtinti nauji kiekvieno mokomojo dalyko egzaminų modeliai, bet biurokratinis mechanizmas kažkur užstrigo ir iki šiol nėra aiškios vizijos, kokie bus egzaminai, o nori ar nenori, jie neatsiejami nuo ugdymo programos įgyvendinimo: prasta egzaminų sistema gali sugadinti ir pačią geriausią programą.
Kas daugiau dirba, nei piarinius renginius lanko, žino, kad atnaujinimo procesas turėtų vykti pagal elementarią logiką – startuojant programai turi būti pateiktas iškart visas būtinas paketas: ir metodinės priemonės, ir egzaminų modelis su užduočių pavyzdžiais, ir mokinių darbai su įvertinimais, ir tų vertinimų komentarai. Vadinasi, po ugdymo programos ir egzaminų modelio patvirtinimo turi būti daromas pilotavimas ir stebima, kaip realybėje veikia programa bei egzaminų sistema. Tik tada diskusijos ir apmokymai, kaip realizuoti tas programas ir pasiekti kokybinį šuolį ugdyme, turės prasmės.
Kol kas turime tik išvargtas programas. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) žadėjo, kad egzaminų vizija bus pateikta rugsėjo pradžioje, dar prieš patvirtinant programas. Kaip nėra, taip nėra. Apie metodinius paketus ir pilotavimus išvis nekalbama. Kiek girdėjau, baigėsi pinigai.
Pačiame svarbiausiame etape užstrigo ta trečioji švietimo revoliucija.
Visai pagrįsta manyti, kad galiausiai bus taip, kaip ne kartą buvo: tik po pirmųjų egzaminų sužinosime, ko iš tiesų NŠA tikisi ir reikalauja. Kitaip sakant, ar tik nebus kaip Lietuvos futbole: reprezentacija nuostabi, daug gražių kostiumų, iškilmingų renginių ir agresyvios gynybos, bet vis prastėjantys rezultatai ir mažėjantys lūkesčiai.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
