Naujienų srautas

Laisvalaikis2026.05.01 16:59

Klausiate – atsakome. Ar ilgąjį savaitgalį daigai gali keliauti į šiltnamį?

Gintarė Kairytė, LRT.lt 2026.05.01 16:59
00:00
|
00:00
00:00

„Atrodo, pasiankstinau: pomidorai namie ant palangių jau dideli ir sunkiai telpa vazonėliuose, o arbūzų daigai, skirti keliauti į šiltnamį, jau ir pražydo... Kada pagaliau bus galima viską persodinti į šiltnamį? Kaip suprasti, kad jau nebėra šalnų pavojaus? Ir ar bus galima tuos žydinčius arbūzus ten sodinti, ar nėra prasmės, nes vis tiek žiedai nubyrės? Šiltnamis „senovinis“, dengtas polietilenu...“ – domisi Giedrė.

Dekoratyvinių augalų ir želdinimo specialistas, Vilniaus kolegijos lektorius Tomas Čižokas pradėjo nuo to, kad nusipirkus daržovių ar gėlių sėklų reikia pažiūrėti, kas nurodyta ant pakuotės, kada tinka jas sėti namie ar lauke. „Dažnai žmonės sėja savo nuožiūra, kai jiems atrodo tinkama, tačiau kiekvienas augalas turi savo vegetacijos laikotarpį. Kartais daigai ant palangių, kaip ir šiuo atveju, išties perauga, ištįsta, išeikvoja maisto medžiagas, o naujų negauna“, – pastebėjo specialistas.

Pasak jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vienos sėklos sudygsta lėčiau, kitos – greičiau. Tarkim, agurkinių šeimos augalai – agurkai, patisonai, cukinijos, moliūgai, tie patys arbūzai – sudygsta greitai, maždaug per savaitę, tad juos reiktų sėti kiek vėliau nei pomidorus ar paprikas, kurie auga lėčiau.

Be to, sodininkams ir daržininkams, pasak T.Čižoko, reikėtų nuolat sekti orų prognozes (pavyzdžiui, 10 dienų į priekį) ir stebėti, ar nežadamos šalnos. Kad augalams šiltnamyje, dengtame plėvele, būtų tikrai saugu, naktį oro temperatūra neturėtų nukristi žemiau nei + 8 laipsniai C. Panašu, kad šiuo metu šalnų jau nenumatoma, tad ilgąjį savaitgalį galima drąsiai kibti į darbus ir iškraustyti augalus į šiltnamį. Jei dar nedrąsu, vertėtų daigus dienai išnešti į šiltnamį, kad jie grūdintųsi ir sutvirtėtų, gavę dienos šviesos, o vakare parsinešti namo.

„Beje, yra ir liaudiškų metodų, patvirtinančių, kad šalnų tikimybė labai maža – sakoma, kad jos atsitraukė, kai pradeda masiškai žydėti kiaulpienės, vyšnios, slyvos, o jos dabar jau žydi“, – pastebėjo T. Čižokas.

„Kalbant apie peraugusius ir žydinčius namie arbūzus – taip, persodinus jų žiedai tikrai nubyrės, nes augalas patirs stresą, jis stengsis išgyventi ir prisitaikyti kitoje aplinkoje. Bet tai – nieko blogo, jie per keletą savaičių užsiaugins naujus žiedus. Pirmųjų žiedų nubyrėjimas bus netgi į naudą – augalas taps tvirtesnis, jam pradžioje nereiks skirti jėgų žiedų brandinimui ir visą energiją galės skirti šaknų stiprinimui“, – nuramino dėstytojas.

Tiesa, gamtoje būna visko, ir teoriškai, nors dabar orų prognozės geros, gali užklupti ir vėlyvosios pavasario šalnos, nors dažniausiai jų po gegužės 5-10 d. nebebūna. Visgi reikėtų ir toliau sekti orų prognozes ir, jeigu žadamos šalnos, augalus šiltnamyje uždengti agrodanga, vienu ar dviem sluoksniais, jeigu ji plonesnė. Pomidorai į temperatūrų svyravimą reaguoja mažiau, o štai arbūzai – jautresni.

Galiausiai, jeigu bus žadamos didelės šalnos (ne koks 0 laipsnių, o minus 4-5 laipsniai), padės ir liaudiška, bet išties veiksminga priemonė – galima šiltnamyje uždegti kapinėms skirtas žvakes, kurios padės augalams nenušalti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi