Kazachstano konstitucinis teismas antradienį pareiškė, kad naujos konstitucijos pataisos leis prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui, einančiam pareigas nuo 2019-ųjų, vėl siekti perrinkimo.
K. J. Tokayevas, perėmęs valdžią iš autokrato Nursultano Nazarbayevo, žadėjo politines reformas, tačiau pastaraisiais metais demonstravo vis didesnį polinkį į autoritarizmą.
„Bet kokie asmenų rinkimai ar paskyrimai po 2026-ųjų kovo 15 dienos, kai įsigaliojo konstitucija, bus laikomi pirmaisiais“, – sakoma Kazachstano konstitucinio teismo pareiškime.
Pasak teismo, šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į paties K. J. Tokayevo prašymą.
Tai reiškia, kad jis galėtų likti valdžioje iki 2036-ųjų.
73 metų lyderis, išrinktas 2019-aisiais ir perrinktas per 2022-ųjų pirmalaikius rinkimus po šalį sukrėtusių kruvinų protestų, anksčiau teigė neketinantis vėl kandidatuoti 2029 metais.
Lyderių kadencijų anuliavimas per konstitucijos pakeitimus yra įprasta praktika šiame regione.
Rusija 2020-aisiais „anuliavo“ dviejų kadencijų apribojimą prezidentui Vladimirui Putinui, sudarydama galimybę pratęsti jo dešimtmečius trunkantį valdymą taip pat iki 2036-ųjų.
Po to, kai per 2022-ųjų sausio protestus žuvo 238 žmonės, K. J. Tokayevas žadėjo sukurti „teisingą Kazachstaną“ ir liberalizuoti šalies politinę sistemą.
Tačiau nepaisant kai kurių reformų, politinis gyvenimas yra griežtai kontroliuojamas, o teisių gynimo grupės įspėja, kad situacija dėl žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės prastėja.
Kazachstanas, kuris yra penkis kartus didesnis už Prancūziją ir turtingas gamtos išteklių, yra Rusijos sąjungininkas ir artimas Kinijai, tačiau taip pat siekia palaikyti šiltus ryšius su Europos Sąjunga (ES).
Nepaisant sąjungos su V. Putinu, K. J. Tokayevas nepritarė Maskvos invazijai į Ukrainą.
Rugpjūčio 23 dieną Kazachstane vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai naujai institucijai išrinkti, nes pagal naująją konstituciją Senatas buvo panaikintas.
