JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manąs, kad naktį vėl kilęs karinis konfliktas su Iranu labai greitai pasibaigs, nors kiek anksčiau sakė, kad paliaubos su Teheranu „baigėsi“.
„Manau, kad viskas, kas vyksta, labai greitai pasibaigs ir tik padidins saugumą, taip pat ir naftai (...) Viskas, kas vyksta, įvyks labai greitai. Mes nesiekiame ilgalaikių veiksmų“, – sakė jis NATO dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo Ankaroje pabaigoje.
Dėl Irano atakų prieš laivus svarbiame Hormuzo sąsiauryje vėl įsiplieskus kariniam konfliktui, D. Trumpas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad paliaubos su Iranu „baigėsi“, tačiau paliko galimybę tolesnėms deryboms.
Šis strateginis laivybos maršrutas tebėra vasario pabaigoje nuo JAV ir Izraelio pirmųjų smūgių Iranui prasidėjusio konflikto židinys.
Teheranas primygtinai reikalauja šio vandens kelio kontrolės, teigdamas, kad ims rinkliavas už praplaukimą, ir grasindamas smogti laivams, nukrypstantiems nuo jo patvirtinto maršruto.
Jo karinės pajėgos pastarosiomis dienomis smogė mažiausiai trims laivams. Dėl to JAV antradienį surengė didelio masto smūgius Irano taikiniams, po kurių Teheranas sudavė atsakomuosius smūgius Persijos įlankos šalims.
„Mano nuomone, jos (paliaubos) baigėsi“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkijoje anksčiau trečiadienį pareiškė D. Trumpas, kai jo paklausė, ar paliaubos tebegalioja.
„Turėti su jais reikalų yra tiesiog laiko švaistymas“, – sakė jis.
„Leisiu mūsų nuostabiems derybininkams toliau derėtis, jei jie nori, bet aš nematau prasmės. Man nepatinka šie žmonės“, – tuomet pridūrė JAV lyderis.
Netrukus po to JAV lyderis įspėjo, kad amerikiečių pajėgos artimiausią naktį stipriai smogs Iranui.
„Šiąnakt stipriai jiems smogsime“, – pareiškė jis prieš derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pridūrė: „Jie pažeidžia susitarimą kiekvieną dieną.“
Naktiniai JAV smūgiai prieš Iraną
JAV kariuomenės Centrinė vadavietė pranešė, kad amerikiečių pajėgos smūgius sudavė siekdamos „priversti brangiai sumokėti už taikymąsi į komercinius laivus ir jų užpuolimą tarptautiniame vandens kelyje, kurių įgulas sudaro nekalti civiliai“.
Pranešama, kad buvo smogta Irano taikiniams, įskaitant oro gynybos sistemas, radarus ir daugiau nei 60 mažų katerių, kuriais naudojasi Irano sukarinta Revoliucinė gvardija. Šie kateriai atliko svarbų vaidmenį persekiojant laivus sąsiauryje.
JAV kariuomenė išlieka „pasirengusi patraukti Iraną atsakomybėn, kai nesilaikoma susitarimo“, pridūrė ji ir nurodė, kad šis atakų etapas baigėsi.
Iranas patvirtino JAV smūgius, tačiau apie jokius nuostolius nepranešė. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimų garsus Bandar Abase, Kešme ir Sirike.
Trečiadienio rytą tiek Bahreine, kuriame įsikūręs JAV karinio jūrų laivyno 5-asis laivynas, tiek Kuveite, kuriame dislokuotos JAV sausumos pajėgos, nuskambėjo pavojaus signalai dėl raketų grėsmės. Gvardija išplatino pareiškimą, kuriame pripažino, kad taikėsi į JAV karinius objektus abiejose šalyse.
„Vaikus žudanti ir teroristinė JAV kariuomenė (...) atvirai pažeidė paliaubas ir Islamabado susitarimą, surengdama oro smūgį prieš kelias pakrantės bazes ir civilių stotis Hormozgano ir Mahšahro provincijų pakrantėse“, – teigė Gvardija, neužsimindama apie išpuolius prieš laivus sąsiauryje.
Irano kariuomenė vėliau pareiškė sudavusi smūgius Bahreinui, keršydama už ankstesnę dieną JAV įvykdytą Irano taikinių bombardavimą; Teheranas taip pat apkaltino Vašingtoną pažeidus jų susitarimą nutraukti karą.
„Keršydami už priešo JAV agresiją (...) ir už susitarimo pažeidimą (...), kariuomenės dronai atakavo JAV priešo pajėgas, esančias Šeicho Isos oro pajėgų bazėje“, – sakoma Irano kariuomenės pareiškime, kurį išplatino oficialioji naujienų agentūra IRNA.
Vėliau trečiadienio rytą Bahreine pavojaus signalas nuskambėjo antrą kartą.
Panašus Irano išpuolių prieš laivus ir JAV atsakomųjų smūgių protrūkis įvyko praėjusio mėnesio pabaigoje – tuomet Iranas taip pat atakavo Bahreiną ir Kuveitą. Trečiadienio smūgiai taip pat sutapo su D. Trumpo vizitu Turkijoje, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas.
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį Ankaroje prasidėjus svarbiam Aljanso viršūnių susitikimui pareiškė, kad naktį JAV pajėgų įvykdyti smūgiai Iranui buvo „visiškai būtini“.
Kuveitas smerkia pasikartojančias Irano atakas savo teritorijoje
Kuveitas trečiadienį pasmerkė Irano atakas savo teritorijoje, kurios, šalies teigimu, kenkia pastangoms mažinti įtampą regione.
Teheranas pareiškė atakavęs JAV bazes šioje šalyje ir Bahreine.
Kuveito užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad reiškia „kuo griežčiausią pasmerkimą ir nepritarimą pasikartojančioms neteisėtoms Irano atakoms“.
Institucija pridūrė, kad „šių įžūlių atakų tęsimas tuo metu, kai dedamos regioninės ir tarptautinės pastangos deeskaluoti situaciją, sistemiškai kenkia pastangoms mažinti įtampą“.
Tuo metu Bahreine trečiadienį pasigirdo nauji sprogimai, aidėjo oro pavojaus sirenos.
JAV kariuomenė trečiadienį anksti ryte atakavo Iraną, Vašingtonui pareiškus, kad Teheranas smogė trims laivams Hormuzo sąsiauryje. Iranas į tai atsakė smūgiais, nukreiptais prieš Bahreiną ir Kuveitą.
Teheranas taip pat apkaltino Vašingtoną pažeidus jų susitarimą nutraukti karą.
Irano žiniasklaida praneša apie sprogimus Bušehro uostamiestyje
Irano žiniasklaida trečiadienį pranešė apie Bušehro uostamiestyje nugriaudėjusią sprogimų seriją.
„Bušehre ir jo apylinkėse buvo girdimi sprogimai“, – nepateikdama išsamesnės informacijos nurodė naujienų agentūra „Mehr“.
Irano pietvakariuose esančiame Bušehre veikia vienintelė šalyje civilinė branduolinė jėgainė. Miestas yra netoli Chargo salos – pagrindinio naftos terminalo, per kurį gabenama 90 proc. šalies žalios naftos eksporto.
JAV panaikino licenciją Irano naftos pardavimui
JAV taip pat panaikino licenciją, kuria buvo leidžiama parduoti Irano naftą pagal tarpinį susitarimą. Licencija leido Iranui pirmą kartą per daugelį metų atvirai vykdyti naftos pardavimus tarptautinėje rinkoje už JAV dolerius. Iranas jau seniai įtariamas pardavinėjęs sankcionuotą žaliavinę naftą Kinijai mažesnėmis nei rinkos kainomis.
Šis sprendimas priimtas po smūgių laivybai. Vienas tanklaivis plaukė netoli Omano pakrantės, kai į jį buvo pataikyta ir jis užsidegė, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO. Irano valstybinė televizija pranešė, kad suskystintų gamtinių dujų tanklaivis buvo užpultas po to, kai nepaisė įspėjimų, tačiau Teheranas tiesiogiai atsakomybės už išpuolį neprisiėmė.
Kiti du laivai patyrė žalos, tačiau žmonės nenukentėjo, ir abu laivai tęsė kelionę Hormuzo sąsiauryje, pranešė UKMTO. Nuo karo pradžios Iranas kontroliuoja Hormuzo sąsiaurį, o tai trikdo pasaulines energijos rinkas – taikos metu per šį kanalą keliaudavo penktadalis visos parduodamos naftos ir gamtinių dujų. Visi antradienį užpulti laivai, panašu, naudojosi maršrutu netoli Omano krantų, o ne Teherano nurodytu keliu.
Teheranas ne kartą pareiškė, kad saugus yra tik jo patvirtintas maršrutas per sąsiaurį, ir yra įtariamas užpuolęs kitus laivus, kurie naudojosi Omano maršrutu.
Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Majedas al Ansari pareiškė, kad Kataro tanklaivis „al Rekayyat“ tapo „nepriimtino išpuolio“ prieš tarptautinę laivybą ir pasaulinį energetinį saugumą taikiniu. Jis teigė, kad Kataras laiko Iraną „visiškai teisiškai atsakingu“.
Iranas ir JAV pagal tarpinį susitarimą susitarė leisti laivams plaukti nemokant mokesčių 60 dienų. Tačiau Teheranas reikalavo, kad jis turi kontroliuoti laivų maršrutus, o vėliau imti mokesčius už praplaukimą, o tai sugriautų dešimtmečius gyvavusią praktiką šiame vandens kelyje.
JAV ir daugelis Persijos įlankos arabų šalių teigia nesutiksiančios, kad Iranas imtų mokestį už praplaukimą sąsiauriu.
Tarpininkas Kataras po Irano atakų Persijos įlankoje ragina deeskaluoti situaciją
Kataras trečiadienį pasmerkė Irano smūgius Kuveitui bei Bahreinui ir paragino pasitelkti diplomatiją.
Karo veiksmai atsinaujino po atakų prieš tanklaivius Hormuzo sąsiauryje.
Kataro, kuris yra pagrindinis tarpininkas derybose tarp Irano ir JAV, užsienio reikalų ministerijos socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime pabrėžiama „būtinybė apsaugoti regioną nuo šių nepateisinamų atakų pasekmių“.
Doha taip pat akcentavo poreikį „eiti dialogo ir diplomatijos keliu, mažinti įtampą ir remtis pažanga, pasiekta pagal susitarimo memorandumą“.
