Tikriausiai dar niekada taip garsiai Briuselyje neskambėjo Armėnijos vardas, kaip pastarosiomis dienomis. Sakartvelui sustabdžius ar net pasukus visiškai priešinga linkme nuo demokratijos, Armėnija netikėtai perėmė integracijos į Europą estafetę Pietų Kaukaze. Esminis mūšis laukia sekmadienį, kai gyventojai rinksis prie balsadėžių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Premjeras Nikola Pašinianas siekia atitolti nuo tradicinės globėjos Rusijos, stiprinti ryšius su ES.
- Maskva aktyviai kišasi į Armėnijos rinkimus, taikydama ekonomines sankcijas, prekybos ribojimus ir hibridines operacijas.
- ES išreiškė tvirtą paramą Armėnijai, pažadėjo finansinę pagalbą ir sukūrė bendrą darbo grupę, siekdama padėti šaliai atlaikyti Rusijos spaudimą ir stiprinti integraciją su ES.
Sekmadienį vykstantys parlamento rinkimai yra išbandymas premjerui Nikolui Pašinianui, kuris radikaliai pakeitė Armėnijos kursą. Po 2023 m. pralaimėto karo dėl Kalnų Karabacho jis stengiasi įtvirtinti taiką su ilgamečiu priešu Azerbaidžanu bei sutarti su Turkija ir sustiprinti ryšius su ES, kartu atsitraukiant nuo tradicinės globėjos Rusijos. Jo vadovaujama Armėnija 2024 m. įšaldė saugumo ryšius su Maskva, o pernai priėmė įstatymą, kuriuo paskelbė ketinimą siekti narystės ES.
Nenuostabu, kad Maskva aktyviai įsitraukė į Armėnijos rinkimus – pradėjo taikyti masines ekonominio spaudimo ir prekybos ribojimo priemones. Tradiciškai pasitelkiant „sanitarinius“ argumentus uždraustas abrikosų, vyšnių, persikų, vynuogių, obuolių ir kitų vaisių iš Armėnijos importas. Sustabdytas mineralinio vandens, vyno ir brendžio, taip pat daržovių importas. Be to, pagrasinta nustoti tiekti gamtines dujas ir naftos produktus su didele nuolaida.
Tai nieko naujo, nes Maskva jau ne kartą ėmėsi tokių priemonių prieš kitas valstybes, bet Rusija yra pagrindinė Armėnijos agrarinio sektoriaus rinka, todėl tai rimtai veikia rinkėjų nuotaikas. Vladimiras Putinas taip pat pagrasino, kad atėjo laikas Armėnijai pasirinkti tarp ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, t. y. surengti referendumą. Savo didžiojo brolio pavyzdžiu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka įspėjo, jog armėnai turėtų būti „labai atsargūs“, kad nenutiktų tai, „kas nutiko Ukrainoje“.
Kartu Rusija aktyviai vykdo hibridines operacijas: skleidžia dezinformaciją ar net planuoja atsiųsti šimtus tūkstančių Rusijoje gyvenančių armėnų, kurie balsuotų „teisingai“.
„Rusija siekia pakenkti Armėnijos ekonomikai ir daryti įtaką parlamento rinkimų Armėnijoje rezultatams. Mes ir toliau remsime Armėniją, kad ji susidorotų su tokiais bandymais daryti spaudimą“, – pirmadienį Briuselyje, vidurdienio spaudos konferencijoje, pareiškė Europos Komisijos atstovas spaudai Anouaras El Anounis.
Ketvirtadienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskambino N. Pašinianui ir išreiškė ne tik palaikymą, bet pažadėjo ir 50 mln. eurų paramą. Ji taip pat paskelbė apie bendrą ES ir Armėnijos darbo grupę, kuri valdys įvairias iniciatyvas, įskaitant ryšius ir paramą infrastruktūrai.
„Išplėsdama eksporto ribojimus Armėnijos produktams, Maskva naudoja ekonominius santykius kaip ginklą politiniam spaudimui daryti. Mes šį scenarijų žinome pernelyg gerai. Būtent todėl Europa tvirtai palaiko Armėniją. Mes rengiame ES paramos paketą. Jis apima skubią finansinę pagalbą, kurios vertė viršija 50 mln. eurų, o vėliau bus skirta dar daugiau lėšų“, – ketvirtadienį komentavo kitas Komisijos atstovas Olofas Gillas.
Jei pažvelgsite į apklausas ir pakalbėsite su žmonėmis Armėnijoje, atrodo, kad Pašinianas bus perrinktas.
A. Paul
Lietuva taip pat žada aktyviai prisidėti prie Armėnijos ir ES prekybos skatinimo priemonių.
Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro vyresnioji politikos analitikė Amanda Paul atsargiai prognozuoja, kad N. Pašinianas turėtų būti perrinktas premjeru.
„Jei pažvelgsite į apklausas ir pakalbėsite su žmonėmis Armėnijoje, atrodo, kad Pašinianas bus perrinktas. To aš ir tikėčiausi, – LRT teigė ekspertė. – Žinoma, niekada negalima nuvertinti Rusijos pastangų, susijusių su hibridiniu, plačiu hibridiniu karu, kurį ji vykdo ir jau daugelį savaičių, o gal net mėnesių Armėnijoje.“
Išties apklausos rodo, kad N. Pašiniano partija pirmauja su maždaug 30 proc. palaikymu, o jo pagrindinis varžovas, rusų ir armėnų milijardierius Samvelas Karapetianas, kuris pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva, gali tikėtis nuo 6 iki 11 proc. balsų. Bet grįžti į prorusišką kelią norėtų ir dalis kitų rinkimų dalyvių, kaip kad buvęs Armėnijos prezidentas Robertas Kočarianas.
Rusija tam tikra prasme pati pasmerkė save per savo taktiką ir požiūrį į visas kaimynines šalis – ar tai būtų Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, ar kitos.
A. Paul
„Armėnija labai ilgą laiką buvo Rusijos šešėlyje ir jai toliau teks susidurti su tam tikrais iššūkiais, net jei Pašinianas bus perrinktas, nes Rusija vis dar yra pagrindinė Armėnijos ekonominė partnerė. Bet pamažu, po truputį armėnai keičia savo užsienio politiką“, – kalbėjo A. Paul.
„Ir tai (N. Pašiniano pergalė – red. past.) atvers duris kitokio tipo Armėnijai, nes tai gali nuvesti prie taikos susitarimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano užbaigimo, o tai lemtų sienos su Turkija atidarymą, kas yra nepaprastai svarbu Armėnijai, bei tolesnę integraciją su ES“, – pridūrė ji.
Be to, N. Pašiniano laimėjimas įtvirtintų Maskvos įtakos posovietinėje erdvėje mažėjimą, kuris įsibėgėjo nuo Rusijos visa apimančios agresijos prieš Ukrainą 2022 m.
„Rusija tam tikra prasme pati pasmerkė save per savo taktiką ir požiūrį į visas kaimynines šalis – ar tai būtų Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, ar kitos. Jos visos nori paskirstyti savo santykius ir atsiriboti nuo Rusijos. Jos nenori, kad Rusija kištųsi į jų reikalus ar bandytų daryti įtaką vidaus įvykiams“, – apibendrino Europos politikos centro ekspertė.
