Birželio 11 dieną startuoja ketverius metus lauktas didžiausias futbolo renginys – pasaulio čempionatas, kuris šiais metais bus surengtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje.
Prieš prasidedant turnyrui LRT.lt kviečia susipažinti su visomis pasaulio čempionate dalyvaujančiomis rinktinėmis. Jūsų dėmesiui – G grupės apžvalga.
Belgija (9 vieta FIFA reitinge)
Belgijos rinktinė į pasaulio čempionatą atvyksta jau kiek kitokiame amplua nei prieš keletą metų. Dar visai neseniai belgai buvo vadinami viena stipriausių pasaulio komandų, turėjusių vadinamąją auksinę kartą, tačiau dabar ši rinktinė išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Vis dėlto Belgija išlieka labai pavojinga komanda, nes joje dar žaidžia keli pasaulinio lygio veteranai, o kartu jau ryškėja ir naujos kartos lyderiai.
UEFA atrankos turnyre belgai žaidė grupėje su Velso, Šiaurės Makedonijos, Kazachstano ir Lichtenšteino rinktinėmis. Atranką Belgija pradėjo ne itin užtikrintai – pirmose rungtynėse sužaidė lygiosiomis 1:1 su Šiaurės Makedonija. Vėliau laukė labai dramatiška pergalė prieš Velsą rezultatu 4:3. Antroje atrankos pusėje belgai jau demonstravo solidesnį futbolą – 6:0 sutriuškino Lichtenšteiną, 6:0 nugalėjo Kazachstaną, išvykoje 4:2 įveikė Velsą. Tiesa, buvo ir blankesnių rungtynių, pavyzdžiui, nulinės lygiosios su Šiaurės Makedonija ar 1:1 Kazachstane, tačiau bendro stabilumo belgams pakako užtikrintai laimėti grupę ir tiesiogiai patekti į pasaulio čempionatą.
Dabartinės Belgijos rinktinės veidas vis dar yra 34 metų saugas Kevinas De Bruyne, žaidžiantis „Napoli“ klube Italijoje. Tai vienas geriausių pastarojo dešimtmečio pasaulio saugų, garsėjantis fenomenaliu aikštės matymu, perdavimais ir gebėjimu kurti progas komandos draugams. K. De Bruyne jau nebėra toks greitas kaip anksčiau, dažniau susiduria su traumomis, tačiau jo įtaka Belgijos rinktinės žaidimui išlieka milžiniška.
Puolimo lyderiu tebėra 33 metų Romelu Lukaku, žaidžiantis „Napoli“ ekipoje. R. Lukaku yra rezultatyviausias visų laikų Belgijos rinktinės futbolininkas. Nors jo karjeroje netrūko kritikos ir traumų, jis išlieka labai pavojingas baudos aikštelėje, puikiai žaidžia kūnu ir vis dar gali nulemti rungtynių baigtį.
Vienu svarbiausių naujosios kartos žaidėjų tapo 23 metų krašto puolėjas Jeremy Doku iš „Manchester City“, kuris laikomas vienu greičiausių ir techniškiausių Europos futbolininkų. Jo stiprybė – kamuolio varymasis ir žaidimas vienas prieš vieną. Būtent jis dabar dažnai tampa pagrindiniu Belgijos ginklu greitose atakose.
Labai svarbus vaidmuo tenka ir 29 metų saugui Youri Tielemansui, žaidžiančiam Birmingamo „Aston Villa“ klube. Tai futbolininkas, atsakingas už žaidimo balansą – jis padeda tiek gynyboje, tiek organizuojant atakas. Y. Tielemansas garsėja tiksliais perdavimais ir stipriu smūgiu iš toli.
Dar vienas ryškus Belgijos puolimo žaidėjas yra 26 metų Loisas Openda iš italų Turino „Juventus“, kuris komandai suteikia greičio, energijos ir agresyvaus spaudimo. Jis laikomas vienu svarbiausių ateities Belgijos rinktinės puolėjų.
Belgijos rinktinę treniruoja 62 metų prancūzas Rudi Garcia, perėmęs komandą po nesėkmingo 2024 metų Europos čempionato. R. Garcia yra labai patyręs specialistas, anksčiau dirbęs Prancūzijos „Lille“, „Marseille“ ir „Lyon“ klubuose, treniravo italų „Roma“ ir „Napoli“, taip pat Saudo Arabijos „Al-Nassr“ klubą. Didžiausias jo pasiekimas – Prancūzijos čempiono titulas su „Lille“. R. Garcia mėgsta atakuojantį futbolą, aukštą spaudimą ir greitą žaidimą kraštais, tačiau jo komandos kartais kritikuojamos dėl nestabilios gynybos.
Belgijos rinktinė turi labai turtingą istoriją. 2026 metų pasaulio čempionatas jai bus jau 15-asis. Didžiausias pasiekimas – trečioji vieta 2018 metų pasaulio čempionate Rusijoje. Tada belgai turėjo bene stipriausią sudėtį savo istorijoje su Edenu Hazardu, K. De Bruyne, R. Lukaku, Thibaut Courtois ir kitais garsiais futbolininkais. Pusfinalyje jie nusileido Prancūzijai, tačiau mažajame finale įveikė Angliją. Dar vienas labai geras rezultatas buvo 1986 metais, kai Belgija užėmė ketvirtą vietą pasaulio čempionate. Europos čempionatuose geriausias belgų rezultatas – 1980 metų finalas.
Dabartinė Belgijos rinktinė pasižymi labai stipriu puolimo potencialu, techniškais ir greitais krašto žaidėjais bei kūrybingais saugais. Tačiau komanda turi ir problemų – ypač gynyboje. Belgams vis dar trūksta tokio lygio gynėjų, kokius jie turėjo Vincento Kompany laikais. Taip pat jaučiamas ir lyderių amžius – K. De Bruyne ir R. Lukaku karjeros pamažu artėja prie pabaigos.
Todėl prieš šį čempionatą Belgija nebelaikoma pačia ryškiausia favorite, kaip buvo prieš aštuonerius metus, tačiau tai vis dar labai pavojinga komanda. Jei veteranai išliks sveiki, o jaunieji žaidėjai demonstruos stabilų futbolą, belgai gali nužygiuoti toli. Tai rinktinė, kurios nė viena pasaulio futbolo galybė nenorėtų sutikti atkrintamosiose varžybose.
Egiptas (29 vieta FIFA reitinge)
Egipto rinktinė į pasaulio futbolo čempionatą pateko užtikrintai ir dar kartą patvirtino, kad išlieka viena stipriausių Afrikos komandų. Atrankoje egiptiečiai dominavo savo grupėje, kurioje varžėsi su Burkina Fasu, Etiopija, Siera Leone, Bisau Gvinėja ir Džibučiu.
Per 10 rungtynių Egiptas iškovojo 8 pergales ir du kartus sužaidė lygiosiomis, nepralaimėdamas nė vieno susitikimo. Atranka buvo pradėta galinga pergale 6:0 prieš Džibutį, vėliau ėjo laimėjimas 2:0 prieš Siera Leonę, 2:1 prieš Burkina Fasą, lygiosios 1:1 išvykoje su ta pačia Burkina Faso rinktine, dvi pergalės vienodais rezultatais 2:0 prieš Etiopiją, laimėjimas 1:0 prieš Siera Leonę, dar viena pergalė 3:0 prieš Džibutį, taip pat 1:0 prieš Bisau Gvinėją ir galiausiai lygiosios 0:0 paskutinėse rungtynėse. Per visą atranką Egiptas pelnė 20 įvarčių, o praleido vos du ir tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje Afrikos zonoje.
Didžiausia šios rinktinės žvaigždė be jokios abejonės yra 33 metų Mohamedas Salah, iki šio sezono pabaigos žaidęs Anglijos „Liverpool“ klube. M. Salah jau daugelį metų laikomas ne tik geriausiu Egipto futbolininku per visą istoriją, bet ir viena ryškiausių viso Afrikos futbolo figūrų. Per savo karjerą jis taip pat yra žaidęs Italijos „Roma“ ir „Fiorentina“ klubuose bei Londono „Chelsea“ komandoje. M. Salah išsiskiria milžinišku greičiu, puikiu kamuolio valdymu ir gebėjimu vienas nuspręsti rungtynių baigtį. Būtent per jį dažniausiai konstruojamos Egipto kontratakos.
Kita labai svarbi rinktinės figūra yra 27 metų Omaras Marmoushas, rungtyniaujantis Anglijoje, „Manchester City“ klube, o anksčiau žaidęs Frankfurto „Eintracht“ ir „Wolfsburg“ komandose Vokietijoje. O. Marmoushas laikomas vienu techniškiausių dabartinės Egipto rinktinės futbolininkų. Jis gali žaisti tiek krašte, tiek puolimo centre ir dažnai pasižymi individualiais prasiveržimais.
Puolimo grandyje svarbus ir 28 metų Mostafa Mohamedas, atstovaujantis Prancūzijos „Nantes“, anksčiau žaidęs Turkijoje, Stambulo „Galatasaray“ klube. Tai fiziškai labai stiprus puolėjas, pavojingas žaisdamas galva ir kovodamas baudos aikštelėje. Egipto rinktinėje jis dažnai tampa pagrindiniu žaidėju užbaigiant atakas.
Vidurio aikštėje daug patirties suteikia 33 metų Mohamedas Elneny iš Jungtinių Arabų Emyratų „Al Jazira“ klubo. Jis ilgai žaidė Londono „Arsenal“ komandoje, o dar anksčiau – Šveicarijos „Basel“ klube. M. Elneny nėra labai rezultatyvus, tačiau jo vaidmuo komandoje milžiniškas – jis palaiko žaidimo balansą, stabdo varžovų atakas ir padeda gynybai.
Dar vienas svarbus žaidėjas yra 31 metų Mahmoudas Hassanas, geriau žinomas Trezeguet pravarde. Jis žaidžia Kairo „Al Ahly“ komandoje, o anksčiau rungtyniavo Turkijos „Trabzonspor“ ir Anglijos „Aston Villa“ klubuose. Trezeguet pasižymi energija, dideliu darbu aikštėje ir pavojingais prasiveržimais kraštu.
Egipto rinktinės treneris yra 59 metų Hossamas Hassanas – tikra Egipto futbolo legenda, buvęs puolėjas, iki šiol laikomas vienu geriausių visų laikų Egipto ir visos Afrikos futbolininkų. Jis sužaidė net 177 rungtynes Egipto rinktinėje ir pelnė 69 įvarčius – tai šalies rekordas. H. Hassanas dalyvavo 1990 metų pasaulio čempionate ir net 7 Afrikos čempionatuose. Baigęs žaidėjo karjerą, H. Hassanas tapo treneriu ir dirbo daugelyje Egipto klubų, taip pat yra treniravęs Jordanijos rinktinę. Egipto rinktinės treneriu jis paskirtas 2024 metų vasarį.
Kaip treneris H. Hassanas garsėja labai emocingu charakteriu, dideliu reiklumu ir kovingumo akcentavimu. Jo komandos dažniausiai žaidžia agresyvų, intensyvų futbolą, daug dėmesio skirdamos spaudimui ir greitoms atakoms kraštais. Analitikai dažnai pabrėžia, kad jo vadovaujama Egipto rinktinė tapo taktiškai lankstesnė.
Įdomu tai, kad, kai H. Hassanas buvo paskirtas rinktinės treneriu, Egipto sirgaliai reagavo gana prieštaringai. Dalis žmonių abejojo jo trenerio lygiu, nors kaip futbolininkas jis buvo legenda, trenerio karjeroje iki tol neturėjo itin didelių tarptautinių pasiekimų. Tačiau jo darbo pradžia rinktinėje buvo sėkminga – Egiptas užtikrintai žengė per pasaulio čempionato atranką ir vėl tapo viena pavojingiausių Afrikos komandų.
Egiptas yra viena garsiausių Afrikos futbolo valstybių. Savo žemyno čempionatą ši rinktinė yra laimėjusi net 7 kartus – daugiau nei bet kuri kita Afrikos komanda. Ypač sėkmingas buvo laikotarpis nuo 2006 iki 2010 metų, kai Egiptas tris kartus iš eilės tapo Afrikos čempionu. Pasaulio čempionatuose egiptiečiams sekėsi prasčiau. 2026 metų turnyras bus vos ketvirtasis egiptiečių pasirodymas po 1934, 1990 ir 2018 metų. Iki šiol Egiptui dar niekada nepavyko peržengti grupių etapo.
Dabartinė Egipto rinktinė pirmiausia išsiskiria organizuotu žaidimu ir labai pavojingomis kontratakomis. Komanda dažnai ginasi gana žemai, laukia varžovų klaidų ir tada staigiai pereina į puolimą. Didžiausia stiprybė – individualus lyderių meistriškumas, ypač M. Salah greitis ir gebėjimas kurti progas. Tačiau komanda turi ir silpnų vietų. Egiptas kartais tampa pernelyg priklausomas nuo M. Salah formos, o prieš stiprias Europos ar Pietų Amerikos rinktines gali pritrūkti kūrybos vidurio aikštėje.
Vertinant šio čempionato perspektyvas, Egiptas laikomas pavojinga komanda, galinčia pirmą kartą istorijoje patekti į atkrintamąsias varžybas ir pasiekti aštuntfinalį. Jei lyderiai bus geros sportinės formos, o M. Salah sužais vieną geriausių savo turnyrų karjeroje, Egiptas gali pateikti staigmenų.
Iranas (21 vieta FIFA reitinge)
Irano rinktinė pasaulio čempionate dalyvaus jau 7 kartą ir išlieka viena stipriausių Azijos komandų. Iranas planetos pirmenybėse yra žaidęs 1978, 1998, 2006, 2014, 2018, 2022 metais. Nors iraniečiams dar niekada nepavyko patekti į atkrintamąsias varžybas, ši rinktinė jau daug metų laikoma labai pavojinga ir nepatogia varžove net stipriausioms pasaulio komandoms. Azijos futbole Iranas turi labai gilias tradicijas – šalies rinktinė tris kartus tapo Azijos čempione: 1968, 1972 ir 1976 metais.
Į šį pasaulio čempionatą Iranas pateko gana užtikrintai. Antrame Azijos atrankos etape iraniečiai žaidė vienoje grupėje su Uzbekija, Turkmėnija ir Honkongu. Atranką jie pradėjo pergale 4:0 prieš Honkongą, vėliau sužaidė lygiosiomis 2:2 su Uzbekija, 5:0 sutriuškino Turkmėniją, išvykoje 1:0 nugalėjo turkmėnus, 4:2 įveikė Honkongą ir paskutinėse rungtynėse sužaidė lygiosiomis 0:0 su Uzbekija. Iranas be pralaimėjimų laimėjo grupę ir pateko į lemiamą trečią etapą.
Ten Irano varžovais buvo Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kirgizija, Šiaurės Korėja ir vėl Uzbekija. Iranas pradėjo pergale 1:0 prieš Kirgiziją, vėliau tokiu pačiu rezultatu išvykoje įveikė Jungtinius Arabų Emyratus. Su Uzbekija buvo sužaista 0:0, po to laukė viena įspūdingiausių pergalių – 4:1 įveiktas Kataras. Iranas taip pat 3:2 laimėjo dramatiškas rungtynes prieš Šiaurės Korėją ir tokiu pačiu rezultatu nugalėjo Kirgiziją. 2025 metų kovą Iranas 2:0 įveikė Jungtinius Arabų Emyratus, o lygiosios 2:2 su Uzbekija galutinai užsitikrino vietą pasaulio čempionate. Vienintelį pralaimėjimą Irano futbolininkai patyrė svečiuose, kai 0:1 nusileido Katarui. Paskutinėse rungtynėse jie 3:0 nugalėjo Šiaurės Korėją. Per visą atranką Iranas sužaidė 16 rungtynių, iškovojo 10 pergalių, 5 kartus sužaidė lygiosiomis ir pralaimėjo tik sykį.
Didžiausia dabartinės Irano rinktinės žvaigždė yra 33 metų puolėjas Mehdi Taremi. Šiuo metu jis žaidžia Pirėjo „Olympiakos“ klube, o prieš tai rungtyniavo Milano „Inter“ komandoje. M. Taremi išgarsėjo žaisdamas Portugalijos „Porto“ klube, kuriame buvo vienas rezultatyviausių lygos puolėjų. Tai labai pavojingas žaidėjas baudos aikštelėje, puikiai žaidžiantis galva ir turintis didžiulę tarptautinę patirtį.
Dar vienas svarbus rinktinės lyderis yra 31 metų Sardaras Azmounas. Pastarąjį sezoną jis praleido Dubajaus „Al Ahli“ klube Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Anksčiau jis priklausė Lėverkuzeno „Bayer“, tačiau buvo nuomojamas Italijos „Roma“ klubui. Prieš tai S. Azmounas labai sėkmingai žaidė Rusijoje, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir „Rostov“ komandose. Jis ilgą laiką buvo laikomas vienu talentingiausių Azijos puolėjų ir dažnai vadinamas „Irano Messi“.
Vis dėlto pastaruoju metu jo situaciją komplikuoja politika. S. Azmounas yra ne kartą viešai išreiškęs paramą protestams Irane, todėl pasirodė informacija apie galimą jo turto konfiskavimą ir grėsmę netekti vietos rinktinėje. Galiausiai, po ilgų svarstymų, oficialioje Irano rinktinės sudėtyje S. Azmounui vietos neatsirado ir jis 2026 metų pasaulio čempionate nežais.
Tarp rinktinės lyderių išsiskiria 32 metų krašto saugas Alireza Jahanbakhshas, rungtyniaujantis Belgijoje, „Dender“ klube, o anksčiau žaidęs Nyderlandų „Feyenoord“, Anglijos „Brighton“ komandose bei garsėjantis puikiais smūgiais iš toli. Vidurio saugų grandyje labai svarbus yra 29 metų Saeidas Ezatolahi iš Dubajaus „Al Ahli“. Jis atlieka daug juodo darbo aikštės viduryje ir yra pagrindinis gynybinio plano žaidėjas. Gynyboje svarbia figūra laikomas 32 metų Hosseinas Kanaani, žaidžiantis Irano „Persepolis“ klube. Jis pasižymi kietu žaidimu ir gera kova antrame aukšte.
Irano rinktinės vyriausiasis treneris yra Amiras Ghalenoei. 62 metų iranietis laikomas vienu garsiausių šalies trenerių. Prieš pradėdamas darbą nacionalinėje rinktinėje A. Ghalenoei treniravo tokius pajėgius Irano klubus kaip „Esteghlal“ ir „Sepahan“. Su šiomis komandomis jis ne kartą tapo Irano čempionu. Šis treneris garsėja gana pragmatišku futbolu – jo komandos daug dėmesio skiria disciplinai, gynybai ir greitoms kontratakoms.
Dabartinė Irano rinktinė pasižymi labai organizuotu žaidimu. Komanda dažniausiai rungtyniauja schema 4-2-3-1 arba 4-3-3 ir remiasi patirtimi bei fizine jėga. Irano stiprybė – drausminga gynyba, standartinės situacijos ir labai pavojingos kontratakos. Kita vertus, komanda turi ir silpnų vietų. Daugelis pagrindinių žaidėjų jau yra vyresni nei 30 metų, todėl rinktinei kartais trūksta greičio, ypač gynyboje. Taip pat Iranui ne visada užtenka kūrybiškumo žaidžiant prieš aukščiausio lygio Europos ar Pietų Amerikos rinktines.
Nepaisant to, pasaulio futbole Iranas vertinamas kaip pavojinga vidutinio lygio komanda, galinti nustebinti favoritus. Iraniečių tikslas šiame pasaulio čempionate – pirmą kartą patekti į atkrintamąsias varžybas. Jei Irano rinktinė išvengtų sudėties problemų ir išlaikytų savo lyderius, ji gali tapti nemalonia staigmena kai kuriems favoritams.
Naujoji Zelandija (85 vieta FIFA reitinge)
Naujosios Zelandijos rinktinė į pasaulio čempionatą pateko labai užtikrintai ir dar kartą patvirtino, kad Okeanijos regione ji šiuo metu praktiškai neturi rimtų konkurentų. Tai bus tik trečias kartas, kai šios šalies futbolininkai žais planetos pirmenybėse. Iki šiol jie dalyvavo 1982 ir 2010 metų turnyruose.
Įdomu tai, kad 2010 metų pasaulio čempionate Pietų Afrikoje Naujoji Zelandija tapo vienintele rinktine, kuri nepralaimėjo nė vienų rungtynių. Tiesa, iš grupės ji vis tiek neišėjo, nes visas trejas rungtynes baigė lygiosiomis – 1:1 su Slovakija, 1:1 su Italija ir 0:0 su Paragvajumi. Lygiosios su tuomete pasaulio čempione Italija iki šiol laikomos vienu didžiausių Naujosios Zelandijos futbolo pasiekimų.
Atrankoje Naujoji Zelandija tiesiog dominavo. Ji 3:0 nugalėjo Taitį, 8:1 sutriuškino Vanuatu ir 8:0 Samoa rinktinę. Finaliniame etape laukė dar dvi įspūdingos pergalės – pusfinalyje 7:0 prieš Fidžį, o finale 3:0 prieš Naujosios Kaledonijos rinktinę. Per penkerias rungtynes Naujosios Zelandijos futbolininkai pelnė net 29 įvarčius, o praleido vos vieną. Reikia pabrėžti, kad 2026 metų pasaulio čempionate Okeanijos regionui pirmą kartą buvo skirta tiesioginė vieta, todėl Naujoji Zelandija išvengė tarpžemyninių atkrintamųjų varžybų, kurios anksčiau dažnai tapdavo labai sudėtingu barjeru.
Didžiausia dabartinės rinktinės žvaigždė yra 34 metų puolėjas Chrisas Woodas, rungtyniaujantis Anglijos „Nottingham Forest“ klube. Tai neabejotinas komandos lyderis, kapitonas ir rezultatyviausias rinktinės žaidėjas. Ch. Woodas daugelį metų žaidė Anglijos „Premier“ lygoje, yra atstovavęs „Leicester City“, „Burnley“ ir „Newcastle United“ klubams. Jis garsėja puikiu žaidimu galva, fizine jėga ir gebėjimu realizuoti progas baudos aikštelėje. Būtent aplink jį dažnai konstruojamas visas Naujosios Zelandijos puolimas.
Dar vienas labai svarbus žaidėjas yra 24 metų krašto gynėjas Liberato Cacace iš Anglijos „Championship“ divizione rungtyniaujančio „Wrexham“ klubo. Anksčiau jis žaidė „Empoli“ komandoje Italijoje. Šis gynėjas laikomas vienu techniškiausių komandos futbolininkų, jis pasižymi greičiu, aktyviu įsitraukimu į puolimą ir gera kamuolio kontrole. Vidurio saugų grandyje labai svarbų vaidmenį atlieka 26 metų Joe Bellas, rungtyniaujantis Norvegijoje, Stavangerio „Viking“ komandoje. Tai darbštus ir taktiškai drausmingas futbolininkas, kuris kontroliuoja žaidimo tempą ir padeda komandai pereiti iš gynybos į puolimą.
Tarp talentingiausių jaunesnės kartos žaidėjų išskiriamas 23 metų Matthew Garbettas iš trečiajame pagal pajėgumą Anglijos futbolo divizione rungtyniaujančio „Peterborough United“. Prieš tai šis saugas žaidė Bredos NAC klube. M. Garbettas suteikia komandai daugiau kūrybos ir nestandartinių sprendimų atakuojant.
Dar vienas svarbus žmogus rinktinėje yra 23 metų serbų kilmės Marko Stameničius, priklausantis Pirėjo „Olympiakos“, tačiau pastarąjį sezoną praleidęs Anglijos „Championship“ divizione rungtyniavusiame „Swansea City“ klube. Tai modernus vidurio saugas, galintis tiek gintis, tiek prisijungti prie atakų. Puolime svarbų vaidmenį taip pat atlieka patyręs 36 metų Kosta Barbarousesas iš australų „Western Sydney Wanderers“, o tarp jaunesnių puolėjų minimi Benas Waine`as iš Anglijos trečiojo diviziono „Port Vale“ klubo ir Callumas McCowattas iš Danijos „Silkeborg“.
Naujosios Zelandijos rinktinę treniruoja 53 metų anglas Darrenas Bazeley, ilgą laiką dirbęs šios šalies futbolo sistemoje, treniravęs jaunimo rinktines ir buvęs atsakingas už jaunų futbolininkų ugdymą. D. Bazeley garsėja drausme ir gebėjimu organizuoti komandos gynybą. Jo vadovaujama rinktinė dažniausiai žaidžia gana tiesmuką, fizišką futbolą. Komanda daug dėmesio skiria standartinėms situacijoms, ilgiems perdavimams ir greitiems perėjimams į puolimą. Labai dažnai atakos konstruojamos ieškant baudos aikštelėje Ch. Woodo.
Nors Okeanijoje Naujoji Zelandija atrodo galingai, pasaulio čempionate situacija bus visai kitokia. Dauguma ekspertų šią rinktinę vertina kaip vieną silpniausių turnyro komandų, tačiau pažymi, kad tai labai organizuota ir kovinga ekipa. Pagrindinės jos stiprybės yra disciplina, fizinė jėga, gera atmosfera rūbinėje ir patyręs puolėjas Ch. Woodas. Silpniausia vieta – kūrybos trūkumas prieš stipresnes rinktines ir mažesnis individualus meistriškumas nei Europos ar Pietų Amerikos grandų.
Pagrindinis Naujosios Zelandijos futbolininkų tikslas pasaulio čempionate, ko gero, bus kova bent dėl vienos pergalės grupėje ir mėginimas pakovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose.
LRT radijuje rengiamos specialios rubrikos, skirtos artėjančiam pasaulio futbolo čempionatui, autorius, sporto žurnalistas Tautvydas Meškonis G grupę apžvelgė kartu su rašytoju, apžvalgininku ir aistringu futbolo sirgaliumi Aidu Puklevičiumi.
