Rumunijos prezidentas penktadienį pareiškė, kad išsiųs Rusijos generalinį konsulą Juodosios jūros uostamiestyje Konstancoje ir uždarys šią atstovybę. Toks žingsnis žengtas po to, kai į daugiabutį Rumunijoje įsirėžė rusų dronas ir sužeidė du žmones.
„Rusijai tenka visa atsakomybė už šį incidentą (...) Atsižvelgiant į šią situaciją, Rusijos Federacijos generalinis konsulas Konstancoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, o Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Konstancoje bus uždarytas“, – vaizdo pareiškime nurodė prezidentas Nicusoras Danas.
Maskva pareiškė rengianti atsaką į Rumunijos sprendimą išsiųsti rusų diplomatą dėl drono sudužimo Galacio mieste.
„Atsakomųjų priemonių, reaguojant į Rusijos generalinio konsulo paskelbimą nepageidaujamu asmeniu ir generalinio konsulato uždarymą, ilgai laukti nereikės“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, Vakarų reakciją į drono sudužimą pavadinusi „šurmuliu“.
Rumunijos prezidentas penktadienį dėl incidento sušaukė šalies Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos posėdį, kuriame dėmesys buvo skiriamas „proporcingoms“ priemonėms prieš Rusiją, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė N. Danas, drono sudužimą pavadinęs „precedento neturinčiu“ ir „rimčiausiu incidentu“ šalyje nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Rumunijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad Rusijos dronas pataikė į daugiabutį gyvenamąjį namą netoli sienos su Ukraina esančiame mieste ir sužeidė du žmones. Rumunija apkaltino Rusiją „rimtu ir neatsakingu eskalavimu“ ir iškvietė Rusijos ambasadorių.
„Naktį iš gegužės 28-osios į 29-ąją Rusijos Federacija atnaujino dronų atakas prieš civilinius ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – teigė Rumunijos gynybos ministerija.
„Vienas iš šių dronų įskrido į Rumunijos oro erdvę, radaru buvo sekamas iki Galacio miesto pietinės dalies ir nukrito ant daugiabučio namo stogo, o nuo smūgio kilo gaisras“, – nurodė ministerija.
NATO has reacted to a Russian drone striking a residential building in Romania.
— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) May 29, 2026
"Early this morning, an apartment building in Romania was struck by a drone as Russia attacked Ukrainian infrastructure near the border. NATO Secretary General is in contact with the Romanian… https://t.co/d7MMbF6Mlg pic.twitter.com/EJbzQCcMk3
„Šis incidentas yra rimtas ir neatsakingas Rusijos Federacijos eskalavimas“, – teigiama vėlesniame ministerijos pareiškime ir priduriama, kad Bukareštas informavo NATO generalinį sekretorių bei „paprašė priemonių, kurios paspartintų antidroninių pajėgumų perdavimą Rumunijai“.
„Oficialiai pranešime apie pasekmes, kurias ši Rusijos Federacijos atsakomybės stoka turės mūsų šalių diplomatiniams santykiams, taip pat apie tolesnius veiksmus Europos lygmeniu dėl sankcijų paketų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.
Rumunija diplomatinėmis priemonėmis atsakys į „rimtą tarptautinės teisės ir jos oro erdvės pažeidimą“, sakoma feisbuke paskelbtame ministerijos pranešime. „Rusijos Federacija yra tiesiogiai atsakinga už šį rimtą ir neatsakingą veiksmą“, – pridūrė ministerija.
Taip pat skaitykite
NATO patvirtino, kad į daugiabutį Rumunijoje pataikė Rusijos dronas ir pasmerkė Maskvos „beatodairiškumą“.
„NATO toliau stiprins mūsų gynybą nuo visų grėsmių, įskaitant dronus“, – socialiniuose tinkluose teigė NATO atstovė Allison Hart, pridurdama, kad aljanso vadovas Markas Rutte palaiko ryšį su Rumunijos pareigūnais.
Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad dviem nubrozdinimus patyrusiems žmonėms prireikė medicininės pagalbos, o gaisras buvo užgesintas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais dronų įsiveržimai buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau naujausias incidentas yra pirmasis, kai dronas pataikė į gyvenamąjį namą.
Rumunijos oro erdvėje aptikus dronus, buvo pakelti du naikintuvai F-16, teigė gynybos ministerija.
Dėl galimų Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje naktį taip pat buvo paskelbtas oro pavojus visoje šalyje, o vietos pareigūnų duomenimis, per ataką pietų Ukrainos Zaporižios srityje buvo sužeisti mažiausiai du žmonės.
Rumunijos pajėgos neturėjo laiko numušti drono
Rumunijos pajėgos neturėjo pakankamai laiko numušti į daugiabutį įsirėžusio drono, sužeidusio du žmones, penktadienį pareiškė gynybos pareigūnas ir pridūrė, kad „nebuvo realių galimybių jį saugiai sunaikinti“.
„Mūsų turimas laikas – keturios minutės – buvo itin trumpas“, – per spaudos konferenciją sakė Jungtinių pajėgų vadovybės generolas Gheorghe`as Maximas.
Rumunijos prezidentas D. Nicusoras teigė, kad sprendimas nestoti į kovą su dronu buvo priimtas, „nes nebuvo sąlygų jį sunaikinti nesukeliant didelio pavojaus civilių gyventojų saugumui“.
Sąjungininkų reakcijos
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad Rusijos „agresijos karas peržengė dar vieną ribą“, kai dronas pataikė į pastatą su Ukraina besiribojančioje Rumunijoje, kuri yra Europos Sąjungos (ES) narė.
„Esame visiškai solidarūs su Rumunija ir jos žmonėmis, – socialiniuose tinkluose rašė U. von der Leyen. – Toliau stiprindami savo saugumą ir atgrasymo priemones, ypač prie mūsų rytinės sienos, mes ir toliau didinsime spaudimą Rusijai.“
NATO generalinis sekretorius M. Rutte patikino Rumunijos prezidentą dėl „visiško Aljanso solidarumo“ ir pasmerkė Rusiją dėl drono sudužimo su Ukraina besiribojančioje šalyje narėje.
„Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems, – po pokalbio su prezidentu Nicusoru Danu socialiniuose tinkluose rašė NATO generalinis sekretorius. – Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.“
JAV ambasadorius prie NATO taip pat pasmerkė „beatodairišką įsiveržimą“ į Rumunijos teritoriją, tačiau tiesiogiai Rusijos dėl šio incidento neįvardijo.
„Palaikome savo NATO sąjungininkę Rumuniją ir smerkime šį neatsakingą įsiveržimą į jos teritoriją, – socialiniame tinkle „X“ parašė Matthew Whitakeris. – Ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.“
Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsikūrusios Moldovos prezidentė teigė, kad Rusija kelia pavojų „visiems“.
„Griežtai smerkiu Rusijos dronų smūgius prieš rumunus jų namuose, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Maia Sandu. – Tai yra rimta. Moldovos Respublika visiškai solidarizuojasi su Rumunija ir linki greito pasveikimo sužeistiesiems Galacyje. Rusija kelia pavojų visiems ir turi būti sustabdyta.“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad drono smūgis į daugiabutį NATO priklausančioje Rumunijoje parodė, jog Rusija kelia grėsmę visai Europai.
„Pastarasis Rusijos drono įsibrovimas į Rumunijos oro erdvę ir jo sprogimas (...) dar kartą įrodė, kad Rusijos agresija kelia realią grėsmę Juodosios jūros regionui ir visai Europai“, – socialiniame tinkle „X“ jis.
Prancūzija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, ir tai padaryta po virtinės Rusijos smūgių prieš Ukrainos civilius ir drono smūgio į daugiabutį Rumunijoje.
„Ši nauja neatsakinga eskalacija, vykdoma akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinę teisę, dar kartą parodo, kad Rusijos agresijos karas kelia grėsmę visos Europos ir NATO saugumui“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė teigia, kad šis incidentas dar kartą pabrėžia poreikį daryti maksimalų spaudimą Kremliui.
„Tai dar kartą pabrėžia skubų poreikį daryti maksimalų spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų savo žiaurų ir nusikalstamą karą, stipriau remti Ukrainą ir imtis ryžtingų veiksmų NATO rytiniam sparnui sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį teigė I. Ruginienė.
Solidarumą su Rumunija ir jos žmonėmis išreiškusi premjerė įraše nurodė, jog dronų įskridimai į NATO valstybes negali tapti nauja realybe.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šis incidentas yra akivaizdus valstybės ir tarptautinių teisių pažeidimas, už kurį Rusija turi prisiimti atsakomybę.
„Tai yra akivaizdus Rumunijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo bei pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas.
„Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už savo agresyvaus karo prieš Ukrainą pasekmes!“, – akcentavo G. Nausėda.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija tebekelia grėsmę, nepriklausomai nuo drono incidento Rumunijoje aplinkybių, ir išreiškė solidarumą su Bukareštu.
„Nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta tyčia, ar dėl nekompetencijos, Rusija vis tiek yra pavojinga ir mes privalome nuo jos gintis“, – naujienų agentūrai „Reuters“ komentavo R. Sikorskis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna taip pat pareiškė, kad rusų drono smūgis Rumunijoje pabrėžia būtinybę didinti spaudimą Rusijai.
„Rusija užima vis silpnesnę poziciją mūšio lauke savo kare prieš Ukrainą, tačiau ji ir toliau siekia savo tikslų žiauriais dronų ir raketų išpuoliais. Augantis (Vladimiro) Putino nervingumas, kylantis dėl sėkmės stokos, yra pavojingas, nes didina rimtų incidentų tikimybę“, – kalbėjo ministras.
„Praėjusią naktį įvykęs Rusijos drono smūgis į daugiabutį gyvenamąjį namą Rumunijoje yra griežtas priminimas, kad Rusijos agresija neapsiriboja Ukrainos sienomis, bet ir tiesiogiai kelia grėsmę NATO sąjungininkėms“, – sakė M. Tsahkna.
Jis pabrėžė, kad Estija palaiko glaudžius ryšius su Rumunija ir kitomis sąjungininkėmis po šio incidento.
„Aišku, kad NATO sąjungininkių atgrasymo ir gynybos laikysena, ypač oro gynyba, turi būti sustiprinta“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Pasak M. Tsahknos, taip pat būtina toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą.
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper irgi pasmerkė Rusijos įvykdytą NATO oro erdvės pažeidimą.
„JK griežtai smerkia šį rimtą eskalavimą, keliantį pavojų gyvybėms“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Y. Cooper.
Ji pridūrė palaikanti ryšį su Rumunijos užsienio reikalų ministru ir pabrėžė, kad „JK palaiko Rumuniją bei visus sąjungininkus, kad apgintų kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis penktadienį pasmerkė „beatodairišką Rusijos elgesį“. Jis pridūrė, kad Rusija „toliau kelia grėsmę mūsų kolektyviniam saugumui“.
„Mūsų atsakas yra vienybė, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Wadephulis. – Mes palaikome Rumuniją. Mintimis esame su sužeistaisiais per šios nakties drono smūgį. Mes ir toliau stiprinsime Ukrainos bei Europos gynybą NATO.“
Tuo metu Kancleris Friedrichas Merzas pridūrė, kad drono įsibrovimas dar kartą parodė Rusijos „norą eskaluoti“.
„Vokietija palaiko mūsų NATO sąjungininkus, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis. – Incidentas dar kartą pabrėžia stiprios NATO pozicijos rytiniame flange poreikį. Esame pasirengę ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.“
Pastaruoju metu su dronų įskridimais susiduria ir Baltijos šalys, Suomija.
