Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad nors Peltsamos savivaldybėje, Estijoje, antradienį numuštas dronas nukrito už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo, numušant droną ant žemės esantiems objektams visada kyla tam tikra rizika.
– Kodėl šį kartą buvo nuspręsta numušti droną?
– Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Šiuo atveju, kaip ir visada, įvertinome keletą veiksnių: koks pavojingas jis gyvenamosioms vietovėms, kokios buvo galimos reagavimo galimybės. Remiantis bendru šių veiksnių vertinimu, buvo nuspręsta droną numušti.
– Laimė, tuo metu NATO rumunų pilotas atsitiktinai buvo toje vietovėje. Jei rumunai nebūtų vykdę mokomojo skrydžio, kas tada būtų numušęs droną?
– Tokiu atveju tai būtų padarę portugalų naikintuvai. Emario bazėje dislokuoti portugalų naikintuvai buvo tokios pat parengties, kaip ir rumunų, tačiau rumunai jau buvo pakilę į orą. (Rumunijos naikintuvai F-16 yra dislokuoti Lietuvoje, Šiaulių aviacijos bazėje, – red. past.)
– Bet tada dronas būtų įskridęs į šalies gilumą.
– Tai tikrai būtų tik kelių minučių skirtumas. Tačiau svarbiausia, kad, priimant sprendimą numušti droną, buvo daroma prielaida, jog bet kokia galima šalutinė žala bus minimali arba jos visai nebus. Laimei, šį kartą žalos iš esmės nebuvo – šiek tiek nukentėjo tik nedidelis miško plotas.
– Ar dronas nukrito 50 metrų, ar kiek toliau nuo artimiausio gyvenamojo namo – jis vis tiek kėlė tam tikrą pavojų. Iki šiol buvo sakoma, kad objektams ant žemės neturėtų būti keliama papildoma rizika. Kodėl šįkart buvo priimtas toks sprendimas? Iš kur žinojote, kad tai bus saugu?
– Pavojus kyla dėl to, kad mūsų kaimynė yra Rusija, kuri ir toliau kariauja prieš Ukrainą, o Ukraina pati ginasi. Deja, reikia pripažinti, kad Rusija naudoja vis galingesnes elektroninės kovos priemones šiems dronams trikdyti.
Net kai dronai skrenda giliai Rusijos teritorijoje, jei jie yra trikdomi per didelį atstumą ir į jų skrydžio trajektoriją yra įvedamas bent menkiausias kelių laipsnių nuokrypis, jie gali atsidurti Latvijos, Estijos ar Suomijos oro erdvėje.
Ar jie numušami, ar ne, priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo grėsmės vertinimo ir visų pirma nuo galimos rizikos Estijos teritorijai ir Estijos žmonėms.
– Ar dronas gabeno sprogmenis?
– Dėl to šiuo metu atliekamas tyrimas. Vidaus saugumo tarnyba pradėjo šį procesą ir jam vadovauja. Žvelgiant į katastrofos vietą, kiekvienas dronas turi degalų, todėl nesvarbu, ar jis turėjo kovinę galvutę, ar ne, objektams ant žemės jis visada kels pavojų.
– Kokiu atstumu nuo gyventojų iš tikrųjų nukrito dronas?
– Remiantis policijos ataskaita, kurią gavau, jis nukrito už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo, miškingoje vietovėje. Aišku, niekas to atstumo, taip sakant, su liniuote nematavo.
Tačiau nesvarbu, ar buvo už 500, 200 ar 50 metrų, realybė tokia, kad kai dronas numušamas iš 300 metrų aukščio, neįmanoma iš viršaus tiksliai nustatyti jo kritimo vietos. Taigi objektams ant žemės rizika visada išliks.
– Kaip konkrečiai atrodo bendradarbiavimas su ukrainiečiais? Ar jie vėliau atsiprašė Estijos visuomenės, ar gavote išankstinį pranešimą iš Ukrainos, kad dronas skrieja Estijos link?
– Žinoma, nekomentuojame kanalų, kuriais keičiamės žvalgybos informacija. Galime pasakyti tik tiek, kad aš su Ukrainos gynybos ministru pabendravome nedelsdami, taip pat ir Ukrainos saugumo komiteto pirmininkas Rustemas Umerovas – su Estijos institucijomis. Jie iš tiesų atsiprašė, tačiau taip pat pabrėžė, kad daro viską, ką gali, kad šie dronai nepatektų į NATO oro erdvę.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2026 m. gegužės 20 d. 07:51 (CEST).
Straipsnis išverstas naudojant dirbtinį intelektą, bet visą tekstą perskaitė ir patikrino žmogus.
