Lietuvoje gyvenimą sutrikdęs oro pavojus dėl įskridusio drono sulaukė dėmesio ir Briuselyje. Apie tai kalbėta tiek Europos Komisijoje, tiek kitame miesto gale esančioje NATO būstinėje.
„Jei dronai atskrenda iš Ukrainos, tai ne todėl, kad Ukraina norėjo juos nusiųsti į Latviją, Lietuvą ar Estiją. Jie ten yra dėl neapgalvoto, neteisėto ir visa apimančio Rusijos puolimo, prasidėjusio 2022 m. Žinoma, nepamirštant, ką ji padarė Kryme 2014 m. Štai kodėl tai vyksta“, – į LRT klausimą apie oro pavojų Lietuvoje ir ankstesnius dronų įskridimus į Baltijos šalis trečiadienį per spaudos konferenciją atsakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Jis priminė, kad antradienį virš Estijos Rumunijos F-16 naikintuvai iš NATO Baltijos šalių oro policijos misijos Lietuvoje numušė bepilotį.
„Taigi tai yra būtent tai, kam mes planavome pasiruošti“, – pasigyrė Aljanso vadovas.
Pasak M. Ruttės, kaip geriausia kovoti su dronais, priklauso nuo situacijos. Jis priminė apie NATO „Eastern Century“ („Rytų sargybinis“) operaciją rytiniame Aljanso sparne: „Eastern Century“ misijos tikslas yra ne tik sutelkti visus mūsų pajėgumus rytiniame flange, bet ir sugebėti išmokti visas pamokas iš Ukrainos ir dronų karo. Ukraina sėkmingai kovoja su Rusija, kad šios pamokos būtų įtrauktos į NATO sistemas, modelius ir metodus, nes galiausiai turime suvokti, kad karo veiksmai pasikeitė, ir Ukraina vėl rodo pavyzdį.“
Netrukus ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė Rusiją bei Baltarusiją dėl dronų incidentų bei grasinimų Baltijos šalims.
NATO generalinis sekretorius M. Rutte, LRT paklaustas, ar turi informacijos, kad Rusija specialiai nukreipia perimtus Ukrainos dronus į Baltijos šalis, atsakė: „Apie tai neturiu jokios informacijos.“
„Rusijos vieši grasinimai mūsų Baltijos šalims yra visiškai nepriimtini, – parašė U. von der Leyen socialiniame tinkle „X“. – Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus, keliančius pavojų žmonių gyvybėms ir saugumui mūsų rytiniame flange. Europa atsakys vieningai ir tvirtai. Mes ir toliau stiprinsime savo rytinio flango saugumą stipria kolektyvine gynyba ir pasirengimu visais lygmenimis.“
Komisijos atstovai taip pat oficialiai pareiškė, kad „reiškia paramą Baltijos valstybėms ir Suomijai“.
„Būtent todėl mes nuolat stengiamės dar labiau remti Ukrainą ir daryti spaudimą ten, kur reikia, t. y. Rusijai“, – per trečiadienį vykusią vidurdienio spaudos konferenciją pažymėjo Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper.
Panašius žodžius Lietuvai ir Baltijos valstybėms skyrė ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
„Reiškiame visapusišką solidarumą su visais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir mūsų rytinio flango gyventojais, kuriems gresia pavojus dėl priešiškų dronų veiklos, susijusios su Rusija ir Baltarusija, – rašė ji „X“ tinkle. – Tokiais momentais Europa privalo toliau investuoti į saugumą, siekdama užtikrinti stabilumą, laisvę ir taiką.“
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje gali sukelti situaciją, kurioje Lenkija ir jos NATO sąjungininkai turės imtis ryžtingų veiksmų: „Noriu pakartoti, ir, laimei, šiandien nesu vienintelis, kad Ukrainos ir Rusijos karas netrukus gali sukelti situaciją, kurioje turėsime ryžtingai reaguoti.“
Jis taip pat mano, kad dronų įsiveržimai į NATO šalių erdvę yra suderinta provokacija. Ukrainos pusė teigia, kad jų bepiločiai nuklysta nuo kurso dėl Rusijos elektroninių priemonių. NATO generalinis sekretorius M. Rutte, LRT paklaustas, ar turi informacijos, kad Rusija specialiai nukreipia perimtus Ukrainos dronus į Baltijos šalis, atsakė: „Apie tai neturiu jokios informacijos.“
