Prezidentas Gitanas Nausėda sako – šiuo metu Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, todėl tikimybė, jog ši šalis artimiausiu metu imsis karinių veiksmų prieš Baltijos šalis, yra menka. Kartu šalies vadovas akcentuoja, kad provokacijų tikimybė ir toliau išlieka.
„Mes ir vakar Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime kalbėjome kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie tai, kad Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, nes tame fronte, kuriame ji dabar kariauja, kalbėti apie kažkokią sėkmę tikrai netenka. Tas karas pačiai Rusijai pasidarė labai sunkus, nesėkmingas ir dėl to imtis naujų avantiūrų, kokioje vietoje jos bebūtų, būtų pražūtinga pačiai Rusijai“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje kalbėjo šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo pasirodžius informacijai, kad Rusija plečia karinius pajėgumus prie NATO sienų ir susiklosčius palankioms sąlygoms galėtų nuspręsti pulti Aljanso šalis, bet patikimas atgrasymas galėtų tam užkirsti kelią. Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfasas Jürgenas Stahlas.
Vis tik G. Nausėdos teigimu, režimui susiduriant su iššūkiais, provokacijų tikimybė išlieka. Todėl, pasak prezidento, būtina stiprinti Aljanso pajėgumus.
„Žinoma, kuomet režimas pradeda braškėti, provokacijų galimybės atmesti negalime. Štai kodėl mes tikrai labai intensyviai stengiamės, kaip įmanoma greičiau stipriname savo oro gynybą, stengiamės pritraukti sąjungininkus, organizuojame bendras pratybas su Lenkija Suvalkų koridoriui apginti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė šalies vadovas.
„Darbas vyksta visu tempu ir tikrai manau, kad svarbiausia yra sukurti atgrasymo sieną, efektą, kuris leistų išvengti aplink mus esančių nedraugiškų valstybių pagundų pabandyti mūsų stiprybę. Padarykime taip, kad mūsų stiprybė būtų tokia akivaizdi, aš kalbu apie visą NATO, kad tiesiog niekam nekiltų pagundų jos testuoti, bandyti“, – pabrėžė jis.
Suomijos prezidentas: labai mažai tikėtina, kad Rusija pultų NATO valstybę
Savo ruožtu Vilniuje viešintis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, jog „labai mažai tikėtina“, kad Rusija sieks išbandyti 5-ąjį NATO straipsnį. Tačiau, pasak A. Stubbo, Kremlius ir toliau naudos provokacijas prieš Aljanso valstybes.
„Tačiau Rusija ir toliau bandys imtis veiksmų, kurie nepasiekia 5-ojo (NATO – ELTA) straipsnio. Ir tai galima apibrėžti, kaip hibridinį puolimą, sabotažą, kabelių pjaustymą, oro erdvės pažeidimus ir taip toliau“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo A. Stubbas.
„Ar aš tikiu 5-uoju straipsniu? Suomija yra NATO narė trejus metus ir nemačiau jokių požymių, kad būtų nors kiek nuleista kartelė dėl kolektyvinės gynybos straipsnio“, – sakė jis.
5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis numato, kad valstybės narės susitaria, kad vienos ar kelių jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu.
Nausėda sako kol kas nematantis galimybių Europos lyderių kontaktui su Putinu
Lietuvoje viešinčiam Suomijos prezidentui Alexanderiui Stubui prieš kurį laiką prakalbus apie būtinybę Europai užmegzti ryšį su Maskva, prezidentas Gitanas Nausėda sako tam šiuo metu nematantis galimybių. Jo teigimu, apie tokį kontaktą būtų galima kalbėti tik tuomet, kai Rusija pademonstruotų norą užbaigti karą Ukrainoje.
„Dabar tokiam kontaktui arba pokalbiams su Vladimiru Putinu nematau galimybės, nes manau, kad tokie pokalbiai pirmiausia galėtų prasidėti tik tada, kai Rusija aiškiai pademonstruotų, kad nori pabaigti karą. O tam yra labai paprasta priemonė – nutraukti karo veiksmus, siekti paliaubų. Tik tokiu atveju galima apie kažką kalbėtis su Kremliaus režimu“, – ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo šalies vadovas.
„Mėginimas kalbėti a priori, Rusijai neišpildžius bent minimalių sąlygų, baigdavosi nesėkme (…). Paprastai Rusija išnaudodavo tuos susitikimus arba kontaktus manipuliacijoms, mėginimui parodyti, kad Rusija yra stiprioji pusė, o Europa kažko jos prašo. Dėl tokios priežasties aš manau, kad bent jau kol kas reikėtų susilaikyti nuo tokių kontaktų“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas akcentuoja, jog šiuo metu Ukraina, agresorei daromų žmogiškųjų nuostolių prasme, kare perima iniciatyvą, o tai esą gerokai sumažina Rusijos agresijos ateityje galimybes.
„Laikas spaudžia ir pačią Rusiją (…). Ukraina perima iniciatyvą šiame kare. Galbūt ne tiek teritorinių iškovojimų prasme, kiek didžiulių nuostolių, kuriuos ji padaro Rusijai fronte, prasme. Tie nuostoliai skaičiuojami 30–35 tūkst. žuvusių, sužeistų kiekvieną mėnesį, Kokia didelė ta Rusija bebūtų, tokie nuostoliai yra labai apčiuopiami ir jie tikrai gerokai mažina galimybes Rusijai būti agresyviai ateityje“, – po susitikimo su Suomijos prezidentu sakė Lietuvos lyderis.
„Pati Rusijos visuomenė ima geriau suprasti, ką reiškia karas. Ji nustoja galvoti, kad karas yra kažkoks Holivudo filmas, į kurį gali pasižiūrėti televizoriaus ekrane (…). Karas šiandien jau yra Rusijos kieme. Ir tai yra pačios Ukrainos nuopelnas, kad ji sugebėjo parodyti gyventojams, kad karas atėjo į jūsų kiemą ir taip gerai, kaip buvo praeityje, nebebus. Tai smarkiai veikia Rusijos visuomenės nuotaikas ir dėl to aš gerokai pagalvočiau Kremliaus režimo vietoje, ar nereikėtų paskubėti pabaigti šitą karą, nes jiems patiems rytoj gali būti per vėlu“, – akcentavo jis.
A. Stubbas: diskusijos turėtų prasidėti Ukrainai esant stipriojoje pozicijoje
Kaip skelbta, prieš kelias dienas Suomijos prezidentas interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė, jog Europos Vyriausybėms atėjo laikas tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva. A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai esą reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.
Po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu G. Nausėda jis pažymėjo, jog toks kontaktas, jei būtų nuspręsta jį megzti, turėtų prasidėti tuomet, kai Ukraina būtų stipriojoje pozicijoje, o taip, pasak Suomijos vadovo, šiuo metu ir yra.
„Nuo pat pradžių sakėme – jei derybos tarp Rusijos ir Europos prasidėtų, jos turi būti pagrįstos dviem dalykais. Pirma – Europos interesais. Turime paklausti savęs (…), ar Europa suinteresuota nepalaikyti ryšio, ypač – jei ukrainiečiai būtų nusiteikę tam, kad Eruopa ir Rusija palaikytų kontaktą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Stubbas.
„Dar vienas dalykas, į kurį turime atsižvelgti – kas, kaip, kur ir kada turėtų užmegzti tą ryšį. Mes, kaip Europos šalių lyderiai, turėsime tai nuspręsti tarpusavyje, kartu koordinuodami savo poziciją (…). Šios diskusijos, jei jos įvyktų, turi prasidėti tą akimirką, kai Ukraina būtų stipriojoje pozicijoje. Aš manau, kad Ukraina (…) dabar yra stiprioje pozicijoje“, – akcentavo jis.
Suomijos prezidentas pažymi, jog tai neturėtų būti suvokiama kaip karo ar režimo legitimizavimas, tačiau, jo teigimu, kartais nepatogūs pokalbiai yra būtini.
„Tai nėra klausimas, ar mes legitimizuojame karą arba režimą, bet kartais tiesiog reikia leistis į nepatogius pokalbius, kad užbaigtume karą“, – sakė A. Stubbas.
