Estijos karinių jūrų pajėgų vadas komandoras Ivo Värkas penktadienį pareiškė, kad Estija nebandys sulaikyti Rusijos šešėlinio laivyno laivų, išmetusių inkarą jos teritoriniuose vandenyse, nes baiminasi galimos eskalacijos.
I. Värkas savo pastabas išsakė po to, kai per pastarąsias dvi savaites daugiau kaip 30 tanklaivių buvo pastebėti išmetę inkarą netoli negyvenamos Estijos Vaindlo salos Suomijos įlankoje po Ukrainos dronų smūgių Rusijos naftos uostams Baltijos jūroje.
Estija tapo atsargesnė po nesėkmingo bandymo praėjusiais metais įsilaipinti į Rusijos laivą. „Karinės eskalacijos rizika yra per didelė“, – sakė I. Värkas agentūrai „Reuters“.
Pasak jo, tai, atrodo, suteikė drąsos Maskvai – dabar du ar trys ginkluoti Rusijos karinio jūrų laivyno laivai ir kiti ginkluoti laivai patruliuoja Suomijos įlankoje ir palei tanklaivių, gabenančių Rusijos naftą, maršrutus.
„Rusijos karinis buvimas Suomijos įlankoje tapo daug daug akivaizdesnis“, – sakė I. Värkas ir pridūrė, kad Estija svarstytų apie įsikišimą tik esant neišvengiamam pavojui, pavyzdžiui, išsiliejus naftai arba jei būtų pažeista gyvybiškai svarbi infrastruktūra.
I. Värkas taip pat atkreipė dėmesį į Suomijos įlankos ir platesnės Baltijos jūros kompaktiškumą. Ji daug mažesnė, lyginant su atviruoju vandenynu, kuriame prie savo tolimosios šiaurinės pakrantės Jungtinė Karalystė stebi tris Rusijos povandeninius laivus.
„Akivaizdu, kad Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje Rusijos buvimas yra labai nedidelis, todėl turite daug daugiau laiko ir laisvės veikti prieš tuos laivus, nes karinio susirėmimo ir eskalacijos rizika yra daug mažesnė“, – pridūrė I. Värkas.
Penktadienį žurnalistai, plaukę Estijos karinio jūrų laivyno laivu Suomijos įlankoje, taip pat pastebėjo Rusijos karinio jūrų laivyno korvetę šalia didelės grupės tanklaivių, laukiančių leidimo įplaukti į uostą.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija, Švedija bei kitos Europos valstybės sustiprino pastangas sulaikyti šešėlinio laivyno tanklaivius, kurių daugelis yra pasenę, apgriuvę ir kuriuos Maskva naudoja sankcionuotai naftai parduoti. Iš šių pardavimų gautos pajamos naudojamos toliau karui prieš Ukrainą finansuoti.
Antrasis žurnalistus plukdžiusio tanklaivio karininkas Viačeslavas Tkačenka „Aktuaalne kaamera“ pasakojo, kad jis asmeniškai matė, kaip Singapūro inkaravietėje tanklaiviams pastovėjus apie 10 dienų tarp kranto ir šešėlinio laivyno laivų pradėdavo kursuoti maži laivai. Didelis tanklaivis iš savo atsargų gali išsilaikyti mėnesį ar ilgiau, pridūrė V. Tkačenka.
Pasak jo, laivai, judantys tarp kranto ir inkarą išmetusio tanklaivio, taip pat gali būti įslaptinti, pavyzdžiui, jei jie yra mediniai ir neturi automatinės atpažinimo sistemos (AIS) įrenginio, radarai jų neaptiks.
Praėjusių metų gegužę, kai Estija bandė sustabdyti be vėliavos plaukiojantį šešėlinio laivyno naftos tanklaivį, Rusija pasiuntė naikintuvą į NATO oro erdvę ir virš Baltijos jūros, o vėliau palydėjo tanklaivį į Rusijos vandenis.
Kremlius sankcijas vertina kaip „piktavališką“ bandymą sužlugdyti Rusijos ekonomiką ir teigia, kad šalies laivai turi teisę laisvai plaukioti Baltijos jūroje, o į bandymus juos sustabdyti bus „reaguojama“.
Praėjusią savaitę Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje esančioje Vaindlo inkaravietėje tanklaivių skaičius išaugo iki 30–40 – tai įvyko po Ukrainos dronų smūgių Rusijos uostams, įskaitant Ust Lugą ir Primorską, kurie sutrikdė jų pakrovimo grafikus.
I. Värkas pridūrė, kad maždaug pusei šių krovininių laivų yra taikomos sankcijos.
Šešėlinio laivyno laivuose dažnai būna Rusijos piliečių, duodančių nurodymus įgulai. Nors ryšys ir komunikacija tarp laivo ir kranto teoriškai įmanomi, Estijos valdžios institucijų duomenimis, jo paprastai nėra.
„Tam turi būti kažkokia priežastis. Tačiau apskritai ryšys ir komunikacija su išore egzistuoja, nes šie laivai iš tiesų aprūpinami net už Estijos teritorinių vandenų ribų,“ – sakė I. Värkas.
Originalios publikacijos data – 2026 m. balandžio 11 d. 08:54 val. GMT+3.
Tekstui versti naudotas dirbtinis intelektas, tačiau visą turinį peržiūrėjo žmogus.
