JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada greitą karo Irane pabaigą. Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos paliks Iraną galbūt per 2–3 savaites. Bet gilėja NATO krizė. Valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad po karo su Iranu Amerika turės peržiūrėti santykius su NATO: sprendimą priims prezidentas.
Tarp amerikiečių karas vis nepopuliaresnis, ir net jį remiantieji LRT sako, kad nepritartų sausumos pajėgų Irane dislokavimui. Baltieji rūmai paskelbė, kad D. Trumpas trečiadienio vakarą Amerikos laiku kreipsis į tautą su svarbia naujiena dėl Irano.
Žydinčių Vašingtono sakurų pasižiūrėti suvažiuoja visa Amerika – ir demokratai, ir respublikonai. Johnas ir Alexandra atvyko iš demokratų valdomos Kolorado valstijos.
„Man labai gėda ir aš visų atsiprašinėju dėl mūsų prezidento elgesio. Negaliu nė vadinti jo mūsų prezidentu. Jis neatspindi Amerikos nuomonės. Jis nėra tai, ko mes norime“, – sako amerikietis iš Kolorado valstijos J. M. Bisignano.
Pavasarinės nuotaikos Irano karas negadina lankytojams iš respublikoniškų valstijų. Mike`as ir Marilyn – iš respublikonų valdomos Džordžijos. Abu jie balsavo už D. Trumpą.
„Kai kurie karai neišvengiami kaip tas, per kurį išlaisvinta Europa. Šis karas, žinoma, ne tokio masto. Bet iraniečiai, be jokios abejonės, kelia grėsmę kitoms šalims Artimuosiuose Rytuose. Jie tai įrodinėja. Man galbūt būtų labiau patikę, jei karas nebūtų prasidėjęs. Bet dabar vėloka iš jo pasitraukti“, – teigia amerikietis iš Džordžijos valstijos Mike`as.
Vėloka ar ne – sprendžiasi už kelių kilometrų nuo pasimėgauti pavasariniu žydėjimu susirinkusių minių. Prezidento klausiama, kaip mažins kylančias benzino kainas.
„Viskas, ką turiu padaryti, – išeiti iš Irano. Ir mes tai padarysime labai greitai. Ir kainos nukris“, – sako D. Trumpas.
Amerika išeis gal per 2–3 savaites, patikslina jis. Prezidentą spaudžia ir naujos apklausos – jo populiarumas žemiausias per abi jo kadencijas.
Kalbinti amerikiečiai, kurie D. Trumpo karą Irane remia, vis dėlto turi vieną raudonąją liniją, kurią peržengus prezidentas rizikuotų paramos netekti.
„Ar turėtumėte dvejonių, jei Irane būtų dislokuotos sausumos pajėgos? – Taip. Nenorime ten siųsti savo karių į mirtį. Dykumų šalyje, kurioje milijardai galonų naftos. Tam mes jau pagriebėme Venesuelą“, – sako amerikietis Mike`as.
Prezidentas dabar sako iš karo pasitrauksiantis galbūt be susitarimo su Iranu. O kas bus su Hormuzo sąsiauriu, Amerika su tuo neturi nieko bendra.
„Jeigu Prancūzija ar kokia kita šalis nori gauti naftos ar dujų, tai jie galės eiti į Hormuzo sąsiaurį ir tvarkytis patys. Tiesą sakant, ten labai saugu“, – komentuoja JAV prezidentas.
Tai virsta viena didžiausių krizių NATO istorijoje. Valstybės sekretorius M. Rubio sako, kad po šio karo Amerika turės iš naujo įvertinti santykius su NATO.
Karo sekretorius neatsako, ar Amerika lieka įsipareigojusi NATO: tai bus prezidento sprendimas.
„Prezidentas pabrėžia, kad ne toks tai jau ir aljansas, jei yra šalių, kurios nenori būti šalia, kai jų reikia“, – sako Pete`as Hegsethas.
Dauguma čia nemano, kad tai teisinga.
„Jis neatsiklausė niekieno, kai nusprendė to imtis, o dabar tikisi, kad jam ateis į pagalbą, nors sprendimą priėmė vienas“, – kalba amerikietė Vicki.
Kiti net mano, kad Europa turėtų pasipriešinti.
„Džiaugiuosi, kad mūsų sąjungininkams ši šalis dar pakankamai rūpi ir jie neįgalina Donaldo Trumpo“, – sako amerikietis Davidas.
„Priežastis, kodėl jis buvo išrinktas: visi buvo pavargę nuo visų tų politikų. Žmonės norėjo išbandyti asmenį, kuris nėra politikas. Na, ir mes vis laukėme, kol jo elgesys ims priminti prezidentą. Bet tapo jis diktatoriumi su kaprizais“, – sako amerikietis iš Kolorado valstijos J. M. Bisignano.
Ir prezidento rėmėjus, ir priešininkus čia vienija lūkestis, kad Irane prezidentas neužsibus.
