Po neformalaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad toliau rems Ukrainą, o Rusija patiria pralaimėjimų fronte.
„Akivaizdu, kad Ukraina ryžtingai ginasi. Jei pažvelgtume į dabartinę fronto liniją, matome, kad padėtis stabilizuojasi. Yra net pranešimų, kad Ukraina iš esmės atgauna teritoriją. Ne masiškai, bet bent jau padėtis stabilizuojasi ir galbūt netgi dabar juda tinkama, o ne bloga kryptimi, iš vakarų į rytus, o ne iš rytų į vakarus – ir tai yra nuostabu“, – po ministrų susitikimo Helsingborge vykusioje spaudos konferencijoje teigė M. Rutte.
Jis taip pat pažymėjo, kad sąjungininkai mokosi iš Ukrainos, pavyzdžiui, dronų ir priešdroninės gynybos srityse.
„Aš nebūčiau labai laimingas, jei būčiau šiandien Putinas. Bet aš niekada nebūčiau laimingas, jei būčiau Putinas. Vis dėlto ypač pastarąsias kelias savaites reikalai nesiklosto [jam] tinkama linkme“, – su šypsena kalbėjo NATO vadovas.
Jis paminėjo, kad jo idėja NATO sąjungininkams sutarti skirti 0,25 proc. BVP paramai Ukrainai susilaukė palaikymo, bet dar laukia daug darbo priešaky. M. Rutte taip pat patvirtino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dalyvauti liepos mėnesį Turkijos sostinėje Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Jis ten bus“, – pridūrė M. Rutte.
Apie tai, kad Kremliuje pastaruoju metu vyrauja niūrios nuotaikos dėl karo prieš Ukrainą, kalba ir ekspertai, diplomatai ir net šaltiniai Rusijos valdžioje. Kaip rašo „Bloomberg“, remdamasis informuotais šaltiniais, nesėkmės fronte, augančios aukos, vis sėkmingesni Ukrainos dronų reidai ir ekonomikos krizė, kurią lydi nuolatiniai interneto atjungimai specialiųjų tarnybų reikalavimu, verčia Rusijos vadovybę blaiviau pažvelgti į karą.
Nerimą, kuris pradėjo reikštis visuomenėje, jaučia daugelis elito atstovų, o kai kurie aukšto rango Kremliaus pareigūnai mano, kad konfliktas įstrigo aklavietėje ir jo išsprendimo būdų nematyti. Tačiau esą pats Vladimiras Putinas, pasak vieno iš šaltinių, ketina tęsti karą, nors norėtų jį užbaigti iki metų pabaigos, tiesa, savo sąlygomis, įskaitant visišką kontrolės perėmimą Donbase. V. Putinas taip pat neva norėtų sudaryti su Europa platesnį susitarimą dėl saugumo, kuris faktiškai įtvirtintų Maskvos teritorinius laimėjimus.
Keletas Europos diplomatų „Bloomberg“ sakė, kad Rusijos valdžios koridoriuose vyraujanti atmosfera yra niūri: mūšio lauke susiklostė patinė situacija, o Ukrainos dronai ne tik nuolat trikdo naftos perdirbimo ir eksporto įmonių veiklą, bet ir atnešė karą į Maskvą. Gegužės 17-osios naktį beveik 600 dronų surengė didžiausią nuo konflikto pradžios reidą į Maskvos regioną, jie smogė energetikos objektams, karinės pramonės įmonei ir Šeremetjevo oro uostui.
Leidinys „Agentūra“ savo ruožtu pranešė, kad, bijodamas dronų, V. Putinas visiškai nustojo važinėti po regionus ir viešumoje pasirodo tik Maskvoje, Maskvos srityje ir Sankt Peterburge, kurie yra geriausiai apsaugoti priešlėktuvinės gynybos priemonėmis.
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) paskelbė savo ataskaitą, kurioje prognozuojama, kad, norėdamas tęsti karą su Ukraina, Kremlius bus priverstas imtis nepopuliarių priemonių, įskaitant naują mobilizaciją, sienų uždarymą, posovietinių laisvių panaikinimą ir perėjimą prie sovietinio tipo komandinės ekonomikos.
