JAV Senatas trečiadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus tęsti karinius smūgius Iranui.
Tai bus pirmasis išbandymas dėl paramos konfliktui, pradėtam be aiškaus Kongreso pritarimo.
Abiejų partijų iniciatyva, kurią pristatė demokratas Timas Kaine`as ir respublikonas Randas Paulas, reikalautų JAV pajėgų atitraukimo iš karo veiksmų prieš Iraną, nebent Kongresas leistų kampaniją tęsti.
Tačiau respublikonams turint 53 balsų prieš 47 daugumą aukštuosiuose Kongreso rūmuose ir iš esmės palaikant prezidento sprendimą pulti Iraną kartu su Izraeliu, plačiai tikimasi, kad rezoliucija bus atmesta.
Balsavimas vyks praėjus penkioms dienoms nuo sparčiai besiplečiančio konflikto pradžios. Per jį jau žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir keli aukšto rango Teherano veikėjai, be to, per Irano smūgius ir drono ataką prieš JAV bazę Kuveite gyvybes prarado keli amerikiečių kariai.
Demokratai teigia, kad D. Trumpas pažeisdamas konstituciją aplenkė Kongresą, kai įsakė pradėti oro kampaniją, ir sako, kad administracija skelbia vis naujus paaiškinimus dėl karo priežasčių.
„Leiskite man pasakyti taip: tame kambaryje nebuvo pateikta jokių įrodymų (...), kurie rodytų, kad JAV gresia koks nors neišvengiamas pavojus iš Irano“, – T. Kaine`as sakė naujienų agentūrai AFP po slapto administracijos pareigūnų susitikimo su įstatymų leidėjais.
Respublikonai iš esmės susivienijo už savo lyderio, nors kai kurie užsimena, kad jų parama gali sumažėti, jei karas išsiplės arba užsitęs.
„Iš Irano atkeliavusios pakelės bombos sužalojo ir nužudė šimtus, jei ne tūkstančius, amerikiečių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Lindsey Grahamas, vienas iš pagrindinių D. Trumpo lojalistų Senate ir ilgametis konfrontacijos su Iranu šalininkas.
„Jie rimtai kalba, kai sako „mirtis Amerikai“. Džiaugiuosi, kad neleidome tam plėstis. Džiaugiuosi, kad neleidome jiems pasigaminti daugiau raketų“, – teigė jis.
Nerimas dėl trukmės ir masto
Kad rezoliucija būtų priimta, demokratams reikėtų, kad prie R. Paulo prisijungtų dar bent keturi respublikonai, jei balsuotų visi senatoriai. Bent vienas demokratas, Pensilvanijos centristas Johnas Fettermanas, jau pareiškė, kad iniciatyvai nepritars.
Net jei priemonė būtų priimta tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose, kur ketvirtadienį tikimasi balsavimo dėl panašios rezoliucijos, D. Trumpas galėtų ją vetuoti, o Kongresui reikėtų beveik nepasiekiamos dviejų trečdalių daugumos abiejuose rūmuose, kad jo veto atšauktų.
Vyriausybės visame pasaulyje skuba evakuoti piliečius, įstrigusius Artimuosiuose Rytuose tęsiantis karui, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai, paskatinę atsakomąsias Irano raketų ir dronų atakas visame Persijos įlankos regione.
Dideli miestai, tokie kaip Dubajus ir Rijadas – ilgą laiką laikyti saugiais nuo regiono neramumų – buvo įtraukti į krizę, konfliktui plintant Irano kaimynystėje.
Kongreso debatai dėl D. Trumpo įgaliojimų kariauti atspindi platesnį nerimą Kapitolijaus kalvoje dėl karinės kampanijos masto ir trukmės.
Administracijos pareigūnai šią savaitę slaptuose susitikimuose įstatymų leidėjams sakė, kad operacija gali trukti ištisas savaites ir kad gali prireikti papildomo Kongreso finansavimo.
Abiejų partijų įstatymų leidėjai sako, kad Pentagonas netrukus gali prašyti skubių lėšų ginklų atsargoms papildyti ir kampanijai palaikyti.
Karo įgaliojimų rezoliucija remiasi 1973 metų Karo įgaliojimų aktu, priimtu po Vietnamo karo, kuris leidžia Kongresui reikalauti būtina tvarka balsuoti dėl karinių veiksmų ir apriboja neautorizuotus konfliktus iki 60 dienų.
Demokratai pripažįsta, kad priemonė susiduria su didelėmis kliūtimis, tačiau sako, kad priversti įstatymų leidėjus viešai pareikšti poziciją dėl karo yra būtina.
