Buvęs Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas perspėja Europą: Rusijos agresijos tikimybė prieš NATO didėja, o reikšmingos JAV paramos sąjungininkams perspektyva Rusijos atakos atveju tapo abejotina.
Richardas D. Hookeris per D. Trumpo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose buvo pagrindiniu Europos ir Rusijos ekspertu prezidento nacionalinio saugumo patarėjo H. R. McMasterio komandoje.
Šiandien jis pesimistiškas tiek dėl Rusijos ketinimų Rytų Europoje, tiek dėl JAV ryžto agresyvius ketinimus suardyti.
„Aš buvau H. R. McMasterio komandoje pirmuosius 18 mėnesių pirmojoje Donaldo Trumpo administracijoje ir, remdamasis ta patirtimi, aš turiu abejonių, ar mes svariai prisidėtume prie NATO atsako į Rusijos agresiją“, – „Atlantic Council“ renginyje Vašingtone sakė R. D. Hookeris.
Jis pristatė savo rengtą studiją apie galimus Rusijos agresijos prieš NATO scenarijus, joje analizuojama Baltijos ir Šiaurės šalių saugumo padėtis.
„Rusijos agresija regione artimuoju ir vidutiniu laikotarpiu, mūsų nuomone, vis labiau tikėtina, nepaisant didelių Rusijos nuostolių Ukrainoje, – sakė šis buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas. – Mano analizė rodo, kad Rusijoje šiuo metu vyksta didžiulio masto pajėgų generavimas, o Rusijos ekonomika greitu laiku nesugrius.“
Pasak R. D. Hookerio rengtos „Atlantic Council“ studijos, vienas iš Rusijos agresijos prieš NATO tikslų būtų transatlantinio ryšio tarp JAV ir Europos nutraukimas, siekiant suduoti skausmingą, galbūt „mirtiną“ smūgį aljansui.
„Rusija patyrė milžiniškų nuostolių Ukrainoje, tai neabejotina, tačiau Rusija vis dar nepriėjo prie visiškos mobilizacijos“, – pristatyme Vašingtone dėstė R. D. Hookeris.
Analizėje išskiriami penki Rusijos agresijos prieš NATO teritoriją scenarijai: Rusijos operacija prieš atokią ir neginamą Norvegijos Svalbardo salą; išpuolis prieš Suomijai priklausančias taip pat neginamas Alandų salas Baltijos jūroje; teritorijos užgrobimas rytų Estijoje; ataka prieš strategiškai svarbią Švedijos Gotlando salą arba Baltijos šalių atkirtimas nuo NATO uždarant Suvalkų koridorių puolimu per Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos.
Norvegijos Svalbardo salos okupacija vertinama kaip labiausiai tikėtinas scenarijus, kadangi Maskvos būtų vertinamas kaip mažiausiai rizikingas.
„Savo jėgomis Šiaurės ir Baltijos šalys negali atgrasyti ar įveikti Rusijos agresijos nė viename iš šių penkių scenarijų, o ir aljansas šiuo metu nėra pasirengęs to padaryti“, – pristatydamas studiją Vašingtone sakė R. D. Hookeris.
Pasak analizės, rengimąsi pulti Suvalkų koridorių sąjungininkai galėtų pastebėti galbūt per 7–10 dienų, pasirengimas pulti būtų maskuojamas karinėmis pratybomis. Studijoje rašoma, kad Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė po diviziją į Lietuvą galėtų dislokuoti per mažiausiai 60–90 dienų, o tai esą per lėtai, kad sustabdytų Rusiją.
Tarp studijos rekomendacijų, siekiant atgrasyti Suvalkų koridoriaus puolimo scenarijų, yra: Baltijos valstybių pajėgų didinimas iki divizijų, jų ginklavimas tankais, šarvuočiais, artilerija ir oro gynyba; bendrų Baltijos pajėgų vadavietės įkūrimas su NATO patarėjais; šaukimo į kariuomenę įstatymų Baltijos šalyse pataisos siekiant didesnių kariuomenių, nacionalinės teritorijos rengimas gynybai statant įtvirtinimus; dažnų bendrų NATO pratybų rengimas pabrėžiant Lenkijos dalyvavimą; kuro, amunicijos atsargų telkimas. Rekomenduojama ir viešoji diplomatija, rodanti Lietuvos ir NATO ryžtą gintis, pavyzdžiui, paskelbiant, kad Rusijos agresijos atveju Baltijos jūra būtų uždaryta bet kokiems Rusijos komerciniams laivams, o Kaliningradas Rusijos puolimo atveju nebūtų neliečiama teritorija.
Diskusijoje dalyvavęs Vašingtono CSIS analitinio centro ekspertas Eliotas A. Cohenas studiją vadina pernelyg pesimistiška.
Pasak E. Coheno, Rusijos kariuomenė išsekinta Ukrainoje patirtų milžiniškų nuostolių, o plačios mobilizacijos V. Putinas neskelbia, nes nerimauja dėl režimo stabilumo. Jis paprieštaravo ir argumentui, kad tiesiogine ataka prieš NATO Rusija aljansą susilpnintų. Rusijai surengus plataus masto invaziją prieš Ukrainą, NATO esą sustiprėjo.
„Atlantic Council“ studijoje NATO pasirengimas atremti Rusijos agresiją Aljanso rytuose vadinamas silpnu. Rašoma, kad NATO pajėgas Aljanso rytiniame flange sudaro „mažos reguliarios pajėgos, riboti rezervai, nėra didelių šarvuočių formacijų, artilerija silpna. Baltijos šalyse šiuo metu nėra tankų ar karo lėktuvų“.
„Paruošti šių šalių visuomenes realybei, su kuria jos susiduria, šiuo metu labai svarbu, – kalbėdamas apie Šiaurės ir Baltijos šalis sakė D. Trumpo pirmosios kadencijos Baltųjų rūmų pareigūnas R. D. Hookeris. – Daugiausia tai jų vyriausybių užduotis, tačiau ir Aljansas turi vaidmenį ruošiant sąjungininkų šalių visuomenes pasaulio realijoms, kuriose jos gyvena.“
Pasak R. D. Hookerio, svari JAV parama Rusijos agresijos atveju nėra užtikrinta: „Atrodo akivaizdu, kad Jungtinių Valstijų vaidmuo Europoje mažės ir dauguma sprendimų turi remtis Europos pajėgomis.“
Pasak R. D. Hookerio, kai kuriuos JAV pajėgumus Europoje pakeisti bus sunku, o gal ir neįmanoma. Jis nesutinka su argumentais, kad sėkmingas praėjusių metų NATO viršūnių susitikimas Hagoje pademonstravo JAV įsipareigojimą aljansui: D. Trumpo ir jo pareigūnų pareiškimai esą rodo, kad šis įsipareigojimas ir JAV lyderystė blėsta.
