Andrejaus Babišo partijos pergalę Čekijos rinkimuose šventė Vengrijos ir Slovakijos premjerai, sveikinimai plūdo ir iš Italijos bei Prancūzijos radikaliųjų dešiniųjų. Viktoras Orbanas paskelbė: „Tai didžiulis žingsnis Čekijai, geros žinios Europai.“ O ką Europos Sąjungai (ES) iš tiesų reiškia šios „geros žinios“?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Po Babišo partijos ANO pergalės Čekijos valdžia, tikėtina, atsidurs euroskeptiškose, kraštutinių dešinių jėgų rankose.
- ANO pergalę rinkimuose lydėjo sveikinimai iš Vengrijos, Slovakijos ir net Rusijos.
- Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad Babišas kurs savo populizmo versiją, nebūtinai sekdamas paskui Orbaną ir Fico.
- Dėl istorinės atminties Čekijoje neturėtų plisti atvirai prorusiški naratyvai.
- O ES teks rasti būdų bendradarbiauti su naująja Čekijos valdžia, nenustumiant jos tolyn į Rusijos glėbį.
„Čekija pirmiausia“
„Babišo pergalė yra aiški, bet ne absoliuti“, – LRT.lt komentuoja Europos politikos instituto „Europeum“ vykdantysis direktorius Martinas Vokálekas.
Kaip būdinga populistiniam judėjimui, A. Babišo partijai ANO (liet. TAIP) pagreičio suteikė čekų nusivylimas dėl infliacijos bei išaugusių pragyvenimo išlaidų ir nepasitenkinimas ankstesne Petro Fialos centro dešinės Vyriausybe. Rinkėjus nugriebęs net nuo kitų radikalių partijų, buvęs šalies premjeras vėl sugebėjo sutelkti protesto balsus.
Priešingai nei išeinanti Vyriausybė, kuriai trūko aiškios komunikacijos su rinkėjais, A. Babišas atliepė čekų nerimą, kuriame vietos rado ir euroskeptiškos gyventojų nuotaikos.
„Išeinanti Vyriausybė daug dėmesio skyrė užsienio politikai, proukrainietiškai politikai, suderintai su Briuseliu. O, tiesą sakant, čekai visada buvo euroskeptikai. Tai jų kultūros dalis dešimtmečius, o ne naujas reiškinys. Taigi tuo labai lengva pasinaudoti – jie visada buvo „daugiau Prahos, mažiau Briuselio“, – LRT.lt čekų nuotaikas apibūdina nereziduojanti „Atlantic Council“ Europos centro vyresnioji bendradarbė Sona Muzikarova.
Surinkusi daugiau nei 34 proc. balsų, ANO yra aiškiai dominuojanti politinė jėga, tačiau parlamente ji gavo 80 iš 200 vietų, tad dabar laukia sudėtingos derybos dėl koalicijos.
A. Babišas pareiškė, kad sieks sudaryti „vienos spalvos“ Vyriausybę, į koaliciją pakviesdamas SPD (Laisvės ir tiesioginės demokratijos partija), anksčiau pasisakiusią už Čekijos pasitraukimą iš ES ir NATO, bei Vairuotojų partiją, prieštaraujančią daugeliui Europos Sąjungos politikos krypčių, ypač Žaliajam susitarimui. Jei partijos sukirstų rankomis, Čekijos valdžia atsidurtų euroskeptiškų, kraštutinės dešinės pažiūrų jėgų rankose.
„Čekijai tai reiškia grįžimą prie itin personalizuoto politikos stiliaus, sutelkto į Babišą, jo verslo interesus, ir populistinės retorikos apie „paprastų žmonių“ apsaugą nuo Briuselio ir Prahos elitų“, – pažymi M. Vokálekas.
O šis politinis tonas yra pernelyg pažįstamas Europos Sąjungai – Bendrijos maištininkių Vengrijos ir Slovakijos premjerai priešina šalių ir Europos Sąjungos interesus, išnaudoja ir skepticizmą dėl karinės pagalbos Ukrainai.
„Tai retoriškai pozicionuoja Čekiją Budapešto ir Bratislavos stovykloje. Tačiau yra tam tikrų apribojimų“, – visgi pabrėžia „Europeum“ vykdantysis direktorius.
Vengrijai ir Slovakijai džiaugtis per anksti?
ANO pergalę lydėjo V. Orbano, Slovakijos premjero Roberto Fico, kraštutinių dešinių lyderių iš Italijos ir Prancūzijos Matteo Salvini ir Marine Le Pen pagyros. Jų džiaugsmą lengva paaiškinti – daugelį šių asmenybių sieja ne tik politinės pažiūros, bet ir kraštutinės dešinės partija Europos Parlamente „Patriotai Europai“, kuri sulaukia kaltinimų dėl veikimo Rusijos interesams.
Po šių rinkimų Višegrado grupė – Čekija, Vengrija, Slovakija ir Lenkija – Europos centre susitelkė į nacionalistinį frontą.
„Po Babišo pergalės atsidūrėme kryžkelėje, kur susiformavo labai tvirtas neliberalus blokas – turime Slovakiją, Vengriją, Čekiją, o Lenkijoje – neliberalią prezidentūrą. Tai gana reikšminga, manau, šie lyderiai vieni kitus drąsins“, – vertina S. Muzikarova.
„Tačiau Čekijos atveju tai labiau pasireikš retorikoje, o ne de facto“, – visgi priduria ekspertė.
„Čekija pirmiausia“ kryptį pasirinkusi A. Babišo partija ANO rinkimų kampanijoje žadėjo kelti atlyginimus ir stiprinti šalies ekonomiką, kartu mažindama paramą Ukrainai, nutraukdama svarbią šaudmenų tiekimo iniciatyvą. Partija taip pat priešinasi Europos Sąjungos Žaliajam susitarimui ir migracijos paktui, o pats A. Babišas pareiškė, jog nepaisys NATO tikslo šalims skirti 5 proc. BVP gynybai.
Vis dėlto, ekspertų teigimu, kol kas anksti spręsti, kiek toli A. Babišas ryšis sekti Budapešto ir Bratislavos pavyzdžiu.
„Manau, kad Babišas nesijaus priverstas imtis tam tikrų veiksmų vien dėl to, kad taip padarė Orbanas ar Fico. Manau, kad jis pritaikys savo populizmo versiją Čekijoje“, – pažymi S. Muzikarova.
Kol kas neaišku, ir į kurią pusę svarstykles nusvers paties milijardieriaus interesai. Pasak M. Vokáleko, koncerno „Agrofert“ įkūrėjas A. Babišas yra veikiau pragmatikas, o ne ideologas: „Jis nori gauti ES lėšų.“
Ir nors politinė parama Ukrainai, tikėtina, mažės, visgi „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė atkreipia dėmesį, kad „trumpistu“ save pakrikštijęs oligarchas, kaip ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasaulį suvokia per komercinę prizmę, kuri ir lems jo politinius pasirinkimus.
„Nustebčiau, jei Babišas iš tikrųjų atšauktų karinę pagalbą Ukrainai, – pažymi S. Muzikarova. – Manau, kad jis tai naudoja kaip svertą balsams laimėti, bet nemanau, kad jis iš tikrųjų tai turi omenyje – tai viena priežastis. Kita priežastis yra ta, kad Čekijoje yra daug gynybos kompanijų, pavyzdžiui, „Čekoslovakijos grupė“. Tai būtų blogai verslui ir ekonomikai.“
Jau įsijungė ir kitas svarbus saugiklis – Čekijos prezidentas. Proeuropietiškų pažiūrų Petras Pavelas, taip pat žinomas kaip uolus Ukrainos rėmėjas, vaidina svarbų vaidmenį formuojant Vyriausybę. Jis užsiminė, kad patvirtintų A. Babišą premjeru, tačiau taip pat pareiškė, jog nepritars atvirai prorusiškoms ir antieuropietiškoms ministrų kandidatūroms.
Todėl jau iš karto po pergalės pats A. Babišas ėmė sklaidyti nerimą tvirtindamas: „Mes esame aiškiai proeuropietiški ir už NATO.“
Rusijos sveikinimas ir išbandymas Europai
Sveikinimas su pergale A. Babišą pasiekė ir iš Kremliaus – artimas Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas skelbė: „Europa prabunda.“ Kai vienas pagrindinių Maskvos tikslų yra skaldyti ES vienybę, dar viena nenuspėjama Bendrijos narė būtų svarbi pergalė Rusijai.
Tačiau nors naujoji valdžios politinė kryptis, panašu, bus palankesnė Rusijos interesams, S. Muzikarova nemano, kad šalyje įsigalės gilesnės prorusiškos nuotaikos.
„Čekai, mano manymu, turi galvas ant pečių, mąsto logiškai, ir turint omenyje rinkėjų kritinę masę, nemanau, kad su prorusiška retorika būtų galima labai daug pasiekti. Vis dar gyva tam tikra istorinė atmintis, kaip atrodė Rusijos okupacija, Čekijoje tai buvo visai kitaip nei Slovakijoje. Čekai priešinosi labai ryžtingai, žuvo daug žmonių“, – aiškina ji.
Visgi atsargesnė prorusiška retorika nepanaikina grėsmės, kad ES laukia rimtas vienybės išbandymas.
„Populistai nėra tokie lyderiai, kuriems rūpi aukštos kokybės politika. Jiems rūpi išlikti valdžioje ir per politiką vykdyti savo oligarchinius sandorius. Tai nepadeda Europai tapti geresnei“, – pabrėžia S. Muzikarova.
„Babišas derėsis pragmatiškai, siekdamas užtikrinti tiesioginę naudą Čekijos pramonei, energetiniam saugumui ir vidaus politiniam stabilumui, o ne skatinti bendras Europos darbotvarkes“, – pritaria M. Vokálekas.
Todėl dabar svarbiausia sekti naujosios Čekijos valdžios sprendimus dėl gynybos išlaidų, paramos Ukrainai, klimato kaitos ir Europos Sąjungos koordinavimo. Tai leis aiškiau suprasti, kur link krypsta A. Babišo politinis kursas.
O Europos Sąjungai teks ieškoti naujo dialogo tono su dar viena maištininke, mat ekspertai įspėja, kad atstūmimas Čekiją dar labiau suartins su Vengrija, Slovakija, o kartu – ir Rusija.
„Vokietijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių sostinių santykiai su Praha turės įtakos Babišo elgesiui. Konstruktyvus bendradarbiavimas ir aiškūs lūkesčiai gali padėti jam laikytis ES normų ir NATO įsipareigojimų, o izoliacija ar vieša kritika gali paskatinti jį imtis agresyvesnės, nacionalistinės ar Orbano / Fico stiliaus taktikos“, – sako ekspertas.
