Danijos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad jai nepavyksta nustatyti, kas atsakingas už dronų skraidinimą virš šalies oro uostų šią savaitę.
„Neturime informacijos, leidžiančios įvardyti asmenis, atsakingus už pastarųjų dienų įvykius“, – spaudos konferencijoje teigė tarnybos vadovas Thomasas Ahrenkielis.
Tačiau žvalgybos vadovas Finnas Borchas tvirtino, kad „Rusijos diversijos rizika Danijoje yra didelė“.
„Galime sakyti, kad tai primena hibridinio karo modelį, kurį matėme kitur Europoje“, – pridūrė F. Borchas.
Naktį į penktadienį Danijoje vėl buvo trumpam uždarytas Olborgo oro uostas įtarus, kad buvo pastebėti nauji dronai, pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida.
Trečiadienį ir anksčiau ketvirtadienį dronų pastebėta oro uostuose Olborge, Esbjerge, Sionderborge ir prie Skriudstrupo oro pajėgų bazės, sakoma policijos pareiškimuose. Juose nurodoma, kad po kurio laiko dronai patys nuskrido.
Dėl pastebėtų dronų anksčiau šią savaitę buvo uždarytas ir Kopenhagos oro uostas.
Apie tai pranešama po panašaus incidento Norvegijoje, dronų įsibrovimų į Lenkijos ir Rumunijos teritoriją ir įtariamo Rusijos naikintuvų įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime teigė, kad šalis tapo „hibridinių atakų auka“.
Danų gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas spaudos konferencijoje sakė, kad „nėra abejonės, kad viskas rodo, jog tai yra profesionalaus veikėjo darbas, kai kalbame apie tokį sistemingą veikimą tiek daugelyje vietų beveik tuo pačiu metu“.
Jis teigė, kad tai nekelia „tiesioginės karinės grėsmės“ Danijai.
Teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas ketvirtadienį pareiškė, kad incidento tikslas buvo pasėti baimę ir susiskaldymą, ir pridūrė, kad šalis ieškos papildomų būdų, kaip neutralizuoti dronus, įskaitant teisės aktų, pagal kuriuos infrastruktūros savininkai galėtų juos numušti, siūlymą.
Ketvirtadienį M. Frederiksen sakė, kad šiuos incidentus aptarė su NATO vadovu Marku Rutte.
T. Lundas Poulsenas teigė, kad vyriausybė dar spręs, ar taikyti NATO 4-ąjį sutarties straipsnį, pagal kurį bet kuri valstybė narė gali sušaukti skubias derybas, jei mano, kad kyla pavojus jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
