Cristina Crudu žiūri į savo obelų sodą ir apgailestauja, kad jos verslas netrukus gali bankrutuoti dėl ekonominių sunkumų, su kuriais Moldova susiduria nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Moldovos ekonomika tebėra tvirtai susieta su žemės ūkiu – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų dirba laukuose, vynuogynuose ir soduose. Dėl visiškai realaus ir plačiai paplitusio skurdo rugsėjo 28 d. numatytiems parlamento rinkimams besiruošianti šalis yra palanki dirva internete skleidžiamiems antivakarietiškiems Kremliaus naratyvams.
„Mes negalime eksportuoti į Europos Sąjungą, nes neturime jų reikalaujamų sertifikatų. Eksportuoti į Rusiją buvo daug lengviau“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Moldovos tarnybai sakė C. Crudu.
Apie 20 metų Dondušenio rajone, esančiame mažiau nei už 25 kilometrų nuo Ukrainos sienos, vaisius auginančiai moteriai sunkiai sekasi prisitaikyti prie 2022 m. prasidėjusių prekybos su Rusija sutrikimų.
„Negalime padengti net derliaus nuėmimo išlaidų“, – sakė ji ir pridūrė ketinanti balsuoti už opozicinius socialistus, priklausančius Patriotiškojo rinkimų bloko koalicijai, kuri ketina mesti iššūkį Moldovos provakarietiškai Vyriausybei.
Socialistams vadovauja buvęs Moldovos prezidentas Igoris Dodonas, ilgą laiką palaikęs artimus ryšius su Maskva. Dabartinę demokratiškai išrinktą Vyriausybę jis vadina „nusikalstamu režimu“.
C. Crudu tikisi, kad I. Dodonas sugebės užtikrinti geresnes jos derliaus supirkimo kainas. „Jei po rinkimų niekas nepasikeis, mes iškirsime sodą ir viskas“, – sakė ji.
Karas kaimynystėje
Jos padėtis nėra išskirtinė. Maskvos sprendimas pasiųsti į Ukrainą tankus smarkiai paveikė Moldovą – ne tik sutrikdė prekybą, bet ir padidino energijos kainas bei sukėlė infliacijos šuolį.
Oficialūs 2024 m. statistiniai duomenys rodo, kad 33,6 proc. moldavų gyvena žemiau skurdo ribos, palyginti su 24,5 proc. prieš karą. Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, infliacija per kelis mėnesius pasiekė apie 35 proc., tačiau, Nacionalinio banko duomenimis, iki 2025 m. rugpjūčio sumažėjo iki 7,32 proc.
Po didžiulio nuosmukio 2022 m. ir nedidelio atsigavimo 2023 m. praėjusiais metais Moldovos ekonomika augo vos 0,1 proc. Ši 2,4 mln. gyventojų turinti šalis taip pat turėjo priimti daugiau nei 130 000 ukrainiečių pabėgėlių.
Ne visus rinkėjus įtikina ir opozicijos pažadai. Dalis jų jau visiškai pasidavę.
„Aš daug metų balsavau, kartais už vienus, kartais už kitus, tikėdamasi, kad padėtis pagerės. Bet ji taip ir nepagerėjo“, – RFE / RL sakė 75-erių Margareta Pasla.
Nors moteris jau yra sulaukusi pensinio amžiaus, ji ir toliau dirba socialine darbuotoja dviejuose kaimuose, esančiuose už dviejų valandų kelio į pietryčius nuo C. Crudu sodų.
Anot jos, 150 dolerių per mėnesį siekiančios pensijos vos užtenka susimokėti už komunalines paslaugas, nepaisant to, kad per pastaruosius ketverius metus ji buvo padidinta apie 80 procentų.
„Manau, kad daugiau nebalsuosiu, nes vis tiek niekas nesikeičia. Mes, kaimo gyventojai, liekame su savo purvu ir savo sunkumais“, – pridūrė ji.
Realios ekonominės problemos sudaro foną vis labiau aštrėjančiai rinkimų kampanijai, o Vyriausybė įspėja apie niekingas Maskvos pastangas organizuoti dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose ar net bandymus pirkti balsus.
Tetos su gėlėmis: internetinė Kremliaus dezinformacijos botų armija
Prieš rinkimus Moldovoje socialinius tinklus užplūsta dažnai dirbtinio intelekto sukurtos suklastotos paskyros ir botų tinklai, kurstantys prorusiškas nuotaikas ir skleidžiantys nepagrįstus kaltinimus sukčiavimu.
Siekdamos kovoti su dezinformacija, valdžios institucijos ėmėsi bendradarbiauti su tokiomis platformomis kaip „TikTok“, „Facebook“ ir „Instagram“, tačiau, ekspertų teigimu, reakcija buvo per lėta.
„TikTok“ teigia pašalinęs tūkstančius suklastotų paskyrų, tačiau kritikai lieka skeptiški.
Rugpjūčio mėnesį vietos analitinis centras identifikavo 910 socialinių tinklų paskyrų tinklą, skleidžiantį Rusijos naratyvus. Anot centro, šis tinklas puolė ES, Moldovos integraciją į Europą ir diskreditavo proeuropietiškus lyderius Kišiniove.
Praėjusiais metais vykusių prezidento rinkimų metu išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake) buvo naudojamos daugiausia prieš provakarietišką prezidentę Maią Sandu. Šįkart skaitmeninėse nuotraukų ar vaizdo įrašų manipuliacijose daugiausia matomi paprasti žmonės, palaikantys Kremliui palankius kandidatus.
Suklastotų paskyrų ir botų tinklų strategija yra išnaudoti socialinių tinklų algoritmus ir auditorijos šališkumą, dažnai pasitelkiant „patikimus“ grafinius atvaizdus, pavyzdžiui, moterų nuotraukas, tetas su gėlėmis ar žinomų žmonių vardus.
„TikTok“ patvirtino šias tendencijas ir pranešė pašalinęs daugiau nei 4500 turinio vienetų kartu su 100 000 suklastotų paskyrų, kurios pažeidė pilietinio ir rinkimų sąžiningumo, dezinformacijos ar dirbtinio intelekto sukurto turinio skelbimo taisykles.
Rugsėjo 22 d. policija surengė reidus keliose šalies vietose – pareigūnų teigimu, buvo siekiama užkirsti kelią „masinių riaušių ir destabilizacijos kampanijų, kurias per nusikalstamus elementus koordinavo Rusijos Federacija, rengimui“.
Kremlius ne kartą kaltino Moldovą „antirusiška isterija“ ir neigė kišęsis į, prezidentės M. Sandu žodžiais tariant, „svarbiausius rinkimus“ šalies istorijoje.
Ateities Europoje viltys
Moldovos ekonominės bėdos susijusios ne tik su karu Ukrainoje. Ilgą laiką viena iš skurdžiausių Europos valstybių buvusi šalis jau kelis dešimtmečius masiškai praranda gyventojus, kurie ieškodami darbo išvyksta į ES ir kitas šalis.
Ankstesniuose rinkimuose maždaug 1 milijonas emigrantų buvo pagrindinė jėga, padėjusi provakarietiškiems politikams užsitikrinti pergalę, ir šį kartą jie gali tai padaryti vėl.
Tuo tarpu Vyriausybė tvirtina, kad jos pastangos siekti integracijos į Europą duos vaisių, jei rinkėjai ir toliau ją rems.
„Mes ką tik pasirašėme su Europos Sąjunga 1,9 mlrd. eurų vertės augimo planą ateinantiems trejiems metams“, – neseniai RFE / RL Moldovos tarnybos surengtoje priešrinkiminėje diskusijoje sakė prezidentės M. Sandu partijos PAS kandidatas Marcelis Spatari.
Anot jo, susitarimas užtikrins „tūkstančių kilometrų suremontuotų kelių, tarptautinės prekybos terminalų statybą, tiltų per Pruto upę tiesimą ir investicijas, leisiančias užbaigti elektros jungčių tinklų su Rumunija projektą“.
Dalis rinkėjų šią žinią priima palankiai. Pietvakarių Moldovoje, šalia Rumunijos sienos esančiame Leovos rajone gyvenančiai 34-erių Cristinai Bejereanu ir jos vyrui Dumitru priklauso 400 hektarų javų ir saulėgrąžų laukų.
„Tikiu Moldovos europietiška ateitimi ir esu įsitikinusi, kad tai vienintelis kelias, kuris gali mus nuvesti į klestėjimą ir kažkaip užtikrinti taiką mūsų šalyje“, – sakė ji RFE / RL.
C. Bejereanu neignoruoja šalies ekonominių problemų. Ji mano, kad Moldovos provakarietiškas kursas yra geriausias sprendimas šaliai.
„Mums, ūkininkams, reikia darbo jėgos, tačiau kaimuose beveik nebeliko žmonių. Jei mūsų kaimuose būtų vanduo, kanalizacija ir geri keliai, kaip Europoje, ar žmonės iš jų išvyktų? Manau, kad ne, – sakė ji. – Būtent apie tai ir galvosime balsuodami – kaip atvesti čia Europą.“
