Auganti įtampa tarp Izraelio ir Irano kursto grėsmę tolimesnei eskalacijai regione, LRT RADIJUI teigia politologai. Anot jų, tolesnė eskalacija priklausys nuo Irano atsako į Izraelio smūgius ir Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmens. Ekspertai pastebi, jog įmanoma ne tik konflikto eskalacijos grėsmė, bet ir naftos kainų šuolio rizika, paveiksianti pasaulio ekonomiką.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala pažymi, jog tolesnės eskalacijos tikimybė išlieka didelė, kadangi dėl didesnio Irano pažeidžiamumo Izraelis įžvelgia galimybę reikšmingai smogti Irano branduolinei programai. Kita vertus, kaip teigia politologas, konflikto eiga priklausys ir nuo Teherano atsako.
„Izraelis mato atsivėrusį galimybių langą. Iranas yra silpnesnis nei anksčiau, todėl Izraelis mato galimybę suduoti rimtą smūgį Irano branduolinei programai. Turbūt dar nereikia skubėti svarstyti, ar atakos pasekmės buvo tokios, kaip apibūdino Iranas, tačiau kariniai veiksmai, vienokia ar kitokia forma, gali vykti. Dabar svarbus ir Irano atsakas – kaip reaguos, ar taikysis tik į Izraelį, ar ir į JAV reikšmingus taikinius. Tai savaime didins tolesnę eskalaciją“, – situaciją LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ komentuoja L. Kojala.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad Iranas neteko reikšmingų žmogiškųjų resursų – šešių branduolinės energetikos mokslininkų ir aukšto rangų karininkų, tačiau, politologo teigimu, neaišku, kiek nuostolių patyrė branduolinio ginklo gamybai naudojama infrastruktūra, todėl Izraelio atakų efektyvumą siekiant sunaikinti Teherano branduolinę programą prognozuoti sudėtinga.
„Žmogiškieji resursai yra svarbūs ir šiuo požiūriu Irano režimas jau patyrė didelių nuostolių. Tačiau klausimas, kiek stipriai buvo pažeista, jei apskritai buvo, strategiškai reikšminga infrastuktūra, naudojama branduolinio ginklo gamybai. Dabar dar nežinome, ar tie smūgiai buvo tiek efektyvūs, kad sunaikintų strategiškai svarbias lokacijas, nes tokiu atveju Iranas iš tiesų būtų pastumtas toliau nuo branduolinio ginklo nei buvo iki šiol. Ir priešingai – jei rezultato nėra, smūgiai turės efektą, bet jis bus trumpalaikis“, – sako politologas.
JAV vaidmuo
L. Kojalos vertinimu, sprendžiant iš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų JAV administracijos pareigūnų retorikos, karinės eskalacijos scenarijaus JAV siekia išvengti. Visgi, anot jo, Izraelio ir Irano konflikto situacija D. Trumpui nėra palanki, kadangi jo pasisakymai apie eskalacijos vengimą nedavė norimų rezultatų.
„Trumpas pristato save kaip ne karo prezidentą. Šiame kontekste tai Trumpui nėra palanki situacija, kai jo retorika apie tai, kad reikia išvengti karinės eskalacijos, virto niekuo. Pastebima, jog Izraelis tik iš dalies atsižvelgia į amerikiečių poziciją ir iš esmės vertina situaciją per savo politikos perspektyvą. O toliau viską lems JAV atsakomieji veiksmai į galimas grėsmes amerikiečiams regione – pavyzdžiui, jei dėl konflikto nukentėtų JAV pareigūnai ar karinės bazės“, – įvertina politologas.
Pasak L. Kojalos, nepaisant dar prieš Izraelio ataką strigusių JAV ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos bei konflikto paaštrėjimo, Vašingtonas sieks stabilizuoti situaciją Artimuosiuose Rytuose. Tačiau, kaip teigia ekspertas, Irano reakcija priklausys nuo režimo gebėjimo pademonstruoti jėgą ir Izraelio atakų efektyvumo.
„Manau, kad amerikiečiai toliau norės tartis su Iranu, stabilizuoti situaciją, kad situacija nesieskaluotų dar labiau. Bet Irano režimo reakcija priklausys nuo to, kiek sėkminga buvo Izraelio ataka ir kokių priemonių Teheranas žada imtis artimiausiu metu, kad pademonstruotų, jog vis dar geba funkcionuoti ir suduoti reikšmingą atsaką Izraeliui“, – sako politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė taip pat teigia, jog tolesnė konflikto eiga ir padėties sureguliavimas diplomatinėmis priemonėmis daugiausia priklausys nuo JAV.
„Pirmiausia, sprendžiant iš Rubio ir Trumpo užuominų, nebuvo aiškaus pritarimo ar pagalbos iš JAV pusės [Izraeliui]. Svarbu ir tai, kad sekmadienį planuojamos JAV ir Irano derybos dėl branduolinės programos, tačiau dabar kyla abejonių, ar jos apskritai įvyks – JAV suinteresuotos jas tęsti, bet dėl Irano neaišku. Tai priklausys nuo JAV noro ir pastangų, nes reikia suprasti, kad jei Iranas atsakys į smūgius didelėmis atakomis, JAV tikrai prisidės gindamos Izraelį, o tai reiškia dar didesnį Teherano pasipiktinimą“, – aiškina politologė.
Padidėjusi naftos kainų šuolio rizika
Tuo metu banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė akcentuoja, jog Izraelio ir Irano konfliktas gali reikšmingai supurtyti iškastinio kuro, ypač naftos, rinką – prognozuojamas naftos kainų šuolis, atitinkamai paveiksiąs ir dujų bei kuro kainas.
„Tolesnį naftos kainų ir kitų energetikos nešėjų kreivių kryptį diktuos tolesnė šio konflikto raida ir jei jis eskaluosis, jei tęsis apsikeitimai tolesniais smūgiais, įsitrauks kitos susijusios šalys, natūralu, kad palankų naftos kainų lygį, kurį stebėjome pastaraisiais mėnesiais, teks pamiršti, ir ilgainiui aukštesnės naftos kainos paveiks galutinių vartotojų pinigines“, – teigia ekonomistė.
Irano branduolinės programos pažanga
Ginklų eksperto, krašto apsaugos ministrės patarėjo Artūro Plokšto vertinimu, tikimybė Iranui pasigaminti branduolinį ginklą artimiausiu metu yra, tačiau procesas gali būti sudėtingas. Pasak eksperto, branduoliniam ginklui reikia bent 90 proc. urano sodrinimo lygio, o Iranas yra pasiekęs tik 60 proc. lygį.
„Teoriškai iš 60 proc. urano galima padaryti branduolinį ginklą, bet tai didelis technologinis iššūkis. O šiaip ginklinis uranas – nuo 90 proc. Kita vertus, jei jau pasiekei 60 proc., tai tik laiko klausimas, kada bus pasiektas reikiamas lygis. Gali būti ir po savaitės“, – sako A. Plokšto.
Anot jo, kol kas Irano galimybės atsakyti Izraeliui karine jėga – ribotos.
„Viską, ką Iranas gali padaryti, mes jau matėme – tai yra masinė dronų ataka“, – pažymi ekspertas.
Mažėjantis dėmesys karui Ukrainoje
O LRT bendradarbis Ukrainoje politologas Alvydas Medalinskas atkreipia dėmesį, jog eskalacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti liūdnų pasekmių Ukrainai.
„Prieš keletą dienų paaiškėjo, kad Pentagonas nukreipė kritiškai svarbias sistemas, reikalingas dronams numušti, iš JAV karinės pagalbos paketo Izraeliui. Vadinasi, apie smūgį greičiausiai jau buvo žinoma. Tai greičiausiai yra vėluojančios Joe Bideno paskirtos pagalbos likučiai, kurie turėjo atkeliauti į Ukrainą, bet buvo nukreipti į Izraelį, kad jis galėtų apsiginti nuo Irano atakų“, – komentuoja politologas.
Izraelis ankstų penktadienį smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams. Tel Avivas pažadėjo tęsti karinius veiksmus tol, kol reikės.
Tuo metu Irano ginkluotosios pajėgos pagrasino, kad jų atsakas Izraeliui „neturės ribų“.
