„Galiausiai, jeigu rusai laimės, jūs tebeturėsite savo pinigus, bet turėsite kalbėti rusiškai, o to niekas nenori“, – interviu LRT sako NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Jis giria Lietuvos pasirengimą didinti išlaidas gynybai ir tvirtina: NATO valstybės narės privalo užtikrinti, kad Rusija aiškiai suprastų neturinti jokių galimybių laimėti karą.
„Kad ir kas dėtųsi Maskvos lyderių galvose, diskusijose, privalome užtikrinti, kad jie žinotų, jog mes neatsitrauksime, kad mes visiškai įsipareigoję ir toliau remti Ukrainą“, – sako M. Rutte. Pasak jo, NATO šalys sutarė, kad Ukrainos kelias į narystę aljanse yra negrįžtamas, ir ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos ateities.
Pokalbis su NATO vadovu Marku Rutte – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Vilniuje girdime labai aiškius pareiškimus, kad mūsų regiono valstybės yra pasirengusios didinti išlaidas gynybai, tačiau 2 proc. nėra pakankamai ir mes turime būti pasiruošę mokėti dar daugiau.
– Visiška tiesa. Tikrai noriu jus pagirti už jūsų darbą, ką daro Lietuva, taip pat ir Latvija, Estija, Lenkija. Visos šios šalys didina gynybos išlaidas iki istorinių 2 proc., o daugelyje šio regiono šalių tas rodiklis jau daug aukštesnis. Ir jūs kai kuriais atvejais sieksite 4, 5 ar net 6 proc. Jeigu neklystu, Lietuva įsipareigojo kitais metais skirti 5–6 proc. BVP. Tai yra puiki žinia.
– Kiek ilgai užteks 5 proc. gynybai atgrasyti Rusiją?
– Manau, tos sumos pakaks, nes tai, ką mes darome, skirta sutarti, kaip užpildyti visas mūsų pajėgumų spragas, kad NATO, kaip visuma, galėtų visomis plotmėmis apsiginti nuo potencialios Rusijos atakos. Taip pat, aišku, reikia atsižvelgti ir į Kinijos kariuomenės pajėgumų didinimus. Pasiekę tokias išlaidas gynybai, – bet, aišku, ir kitos NATO šalys turi padidinti savo išlaidas, galbūt ne iki tokio lygmens, kalbant apie tiesiogines karines išlaidas, tačiau vis tiek daug aukščiau nei tie 2 proc., dėl kurių sutarėme 2014 m., – jeigu tai pasieksime, apsiginsime.
– Tačiau kai kurioms aljanso narėms, ko gero, bus sunku iš karto surasti papildomai pinigų gynybai, nes nuo 2 iki 5 proc. yra gana didelis tarpas.
– Na, NATO viduje mes vis dar diskutuojame dėl tiesioginių karinių išlaidų, tad tie naujieji tikslai gerokai viršys 3 proc. Ir, aišku, reikės sutarti dėl tikslų išlaidoms, susijusioms su gynyba, pavyzdžiui, gynybos pramoninės bazės investicijos, investicijos infrastruktūrai, nes reikia pajėgumų perkelti karinius dalinius iš vienos vietos į kitą. Taip pat reikia parengti mūsų visą visuomenę, kad ji būtų pasirengusi gynybai. Ir aišku, tai [yra – LRT.lt] sunku, nes kuo daugiau pinigų išleidi gynybai, jų negali išleisti kitoms reikmėms. Tačiau galiausiai, jeigu rusai laimės, jūs tebeturėsite savo pinigus, bet turėsite kalbėti rusiškai, o to niekas nenori.
– Prieš prasidedant Vilniaus susitikimui, jūs pavadinote Rusiją ilgalaike grėsme NATO. Ar tai reiškia, kad Rusija vis dar rengiasi užpulti aljansą?
– Privalome užtikrinti, kad Rusija niekada net negalvotų apie šį variantą. Tai reiškia, kad mūsų atgrasymo priemonės turėtų būti tokios, kad Rusija net nebandytų mūsų pulti. Aišku, Rusija užpuolė Ukrainą, mes vis dar stebime plataus masto neišprovokuotą puolimą prieš Ukrainą. Rusija įsiveržė į suverenią šalį ir turime užtikrinti, kad ir kas vyktų Putino ir kitų rusų galvose, kad jie ne tik suprastų, jog dabar sugebame apsiginti, bet [sugebėsime – LRT.lt] ir po trejų, penkerių, septynerių metų. Kol Rusija investuoja į savo gynybos pramonę, kol didina išlaidas kariuomenei, privalome užtikrinti, kad rusai nieko nebandys, nes žinos, kad atsakymas bus triuškinantis.
– Ukraina įvykdė vieną sėkmingiausių atakų prieš karines bazes Rusijoje ir prezidentas Zelenskis viešėdamas Vilniuje pasakė, kad tai turėtų paspausti Rusiją sėstis prie derybų stalo ir nutraukti ugnį. Kokia jūsų nuomonė apie šią ataką?
– Manau, kad ukrainiečių pasiekimas buvo labai įspūdingas. Nepamirškime, kad šie rusų pajėgumai, kuriuos ukrainiečiai užpuolė, buvo viena iš priežasčių, kodėl Ukraina apšaudoma iš Rusijos pusės. Ukrainiečiai sugebėjo sunaikinti dalį tų pajėgumų, kurie buvo skirti Ukrainai, Ukrainos miestams, nekaltiems civiliams pulti. Tad manau, kad šis Ukrainos veiksmas tikrai įspūdingas.
– Kada Rusija bus pasirengusi nutraukti ugnį?
– Na, aš negaliu spėlioti, bet privalome užtikrinti, kad Rusija aiškiai suprastų, jog neturi jokių galimybių laimėti šį karą, kad mes, visos NATO valstybės narės, esame visiškai vieningos, taip pat ir kitos šalys: Naujoji Zelandija, Australija, Japonija, kurios irgi aktyviai padeda mums padėti Ukrainai atremti šį rusų išpuolį. Rusai turi suprasti, kad mes vieningi, kad užtikrinsime, jog ukrainiečiai turi, ko jiems reikia išlikti kovoje, ir kad visiškai įsipareigosime ilgalaikei taikai ar bent jau paliauboms. Dėl šio tikslo ir dirbame.
– Ar jūs matote kokių nors ženklų, kad karas Ukrainoje artėja pabaigos link?
– Kol kas karas vis dar labai aktyvus, rusai vis dar puola Ukrainą, tą stebėjome pastarąsias kelias savaites. Rusai tik suintensyvino savo dronų ir raketų išpuolį vėlgi prieš nekaltus ukrainiečius, Ukrainos miestus, ne tik karinius taikinius. Ukraina niekada nenorėjo šio karo, rusai neturėjo jokios priežasties įsiveržti į nepriklausomą šalį, tai yra visiškai nepriimtina. Kad ir kas dėtųsi Maskvos lyderių galvose, diskusijose, privalome užtikrinti, kad jie žinotų, jog mes neatsitrauksime, kad mes visiškai įsipareigoję ir toliau remti Ukrainą.
– Ar Ukraina sulauks kokių nors konkrečių pažadų dėl narystės NATO Hagos viršūnių susitikime?
– Vašingtone NATO šalys sutarė, kad Ukrainos kelias į narystę yra negrįžtamas. Šiuo metu statome tiltus tarp mūsų per bendras veiklas Lenkijoje, kur mokomės iš karo pamokų, NATO štabe Vysbadene, kur siekiame užtikrinti, kad Ukraina gaus tinkamai supakuotą visą reikalingą karinę paramą. Taip pat padedame ukrainiečiams mokyti savo ginkluotąsias pajėgas, siekiame skirti vis daugiau pinigų karinei paramai Ukrainai. Visa tai skirta žingsnis po žingsnio statyti tą tiltą.
– Rusija kartoja tuos pačius reikalavimus nuo karo Ukrainoje pradžios jau kelerius metus. Ar, jūsų manymu, Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti kokius nors reikalavimus?
– Ne, tikrai ne. Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų. Labai džiaugiuosi, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo tiesiogines diskusijas su Vladimiru Putinu. Manau, kad tai buvo svarbu. Svarbu, kad amerikiečiai daro milžinišką darbą, koordinuodami paramą su europiečiais, ukrainiečiais.
Aišku, ši kelionė bus einama žingsnis po žingsnio, tačiau ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos ateities ar jos geostrateginės pozicijos. Jie negalės balsuoti ar vetuoti dėl Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoje. Visų pirma, patys ukrainiečiai turi nuspręsti, ar nori stoti į šias organizacijas, o tada NATO ir Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog Ukraina taps šių organizacijų nare.
