„Ruošiamės, stipriname atgrasymo potencialą, modernizuojame kariuomenę, kad būtume saugūs. (...) Darome tai visą laiką ir stiprėjame, o Rusija silpsta“, – įsitikinęs nueinantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Išskirtiniame interviu LRT jis sako besidžiaugiantis Karolio Nawrockio pergale, kuris turėtų tęsti jo pradėtus darbus bendradarbiaudamas su Lietuva ir kitomis mūsų regiono šalimis.
– Pone prezidente, jau žinome Lenkijos prezidento rinkimų rezultatus. Naujuoju Lenkijos prezidentu tapo Karolis Nawrockis. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria naujasis prezidentas ir visa Lenkija, kuri, kaip matome pagal rezultatus, pasidalijo per pusę?
– Tokia situacija buvo ir anksčiau, taip atsitikę daugelyje šalių. Tai nėra ypatingas reiškinys. Labiausiai džiugina labai didelis rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose. Pats raginau žmones eiti į rinkimus, džiaugiuosi, kad mano tautiečiai taip aktyviai balsavo. Tai aukščiausias aktyvumas prezidento rinkimuose per pastaruosius daugiau nei 20 metų, keliais procentais aukštesnis nei prieš 5-erius metus.
Tai labai svarbu pirmiausia tam, kad prezidento teisėtumas būtų stiprus. Tai yra visuotiniai rinkimai, todėl kuo daugiau žmonių balsuoja, tuo šis pasirinkimas iš tiesų yra tikras tautos pasirinkimas, kaip teigiama Konstitucijoje. Džiaugiuosi, kad laimėjo Karolis Nawrockis. Asmeniškai džiaugiuosi šiuo rezultatu, esu labai patenkintas, tikiu, kad jis ir toliau gerai tvarkys Lenkijos reikalus.
Galima drąsiai sakyti, kad abu kilome iš tos pačios politinės stovyklos, todėl tikiuosi, kad bus tęsiama mūsų Europos dalies bendradarbiavimo idėja. Geriausias to pavyzdys šiandien yra Bukarešto devyneto bendras darbas. Šiandien susitikimas vyksta čia, Vilniuje, jam pirmininkauja prezidentas Gitanas Nausėda kaip šeimininkas. Tai mūsų, Vidurio Europos, bendradarbiavimas saugumo klausimais. Taip pat bendradarbiaujame infrastruktūros ir ekonomikos plėtros srityse, vadiname šį bendradarbiavimą Trijų jūrų iniciatyva.
Asmeniškai džiaugiuosi šiuo rezultatu, esu labai patenkintas, tikiu, kad jis ir toliau gerai tvarkys Lenkijos reikalus.
Labai džiaugiuosi, nes esu įsitikinęs, kad Karolis Nawrockis, kaip Lenkijos Respublikos prezidentas, tai tęs, t. y. tęs idėją kurti bendruomenę mūsų Europos dalyje, kurią pradėjo Lechas Kaczynskis, tam tikra prasme tą politiką tęsiau kurdamas būtent šį Bukarešto devyneto bendradarbiavimą, taip pat Trijų jūrų iniciatyvos šalių. Tikiuosi, kad Karolis Nawrockis tai tęs, tad tai, kad jis laimėjo, man taip pat yra gera žinia.

– Paliekate po savęs gerus santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos prezidentų. Jei naujasis Lenkijos prezidentas Nawrockis klaustų jūsų patarimo dėl santykių su Lietuva, ką jam patartumėte?
– Būtinai su juo pasikalbėsiu, nes manau, kad galėsime susitikti prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas. Noriu jį pakviesti, kai tik grįšiu į Varšuvą, kad galėčiau pasveikinti, apkabinti ir pirmą kartą su juo pasikalbėti.
Tikrai patarsiu jam tęsti gerus santykius su Lietuva, kuriuos kaip šalis palaikome daugelį metų. Galiu drąsiai teigti, kad tai ir prezidento Gitano Nausėdos nuopelnas. Palaikau su juo draugiškus santykius, kūrėme juos kartu.
Tikiuosi, Karolis Nawrockis tai tęs ir tarsi perims šį bendradarbiavimą iš manęs, kad jis tęs tą pačią kryptį, kad sustiprins santykius ir kartu sukurs saugumo sistemą per bendrą darbą energetikos srityje, ekonominį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą infrastruktūros srityje, kad jis tęs tą pačią gerų Lenkijos ir Lietuvos santykių kryptį.

– Ponas Nawrockis yra sakęs, kad nepalaiko Ukrainos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą. Ar tai reiškia, kad pamatysime naują santykių tarp Lenkijos ir Ukrainos dinamiką?
– Taip pat pasikalbėsiu su juo apie tai, nes, kaip žinote, mano požiūris šiuo klausimu kitoks. Jis kyla iš mano prezidentinės patirties, beveik iš 10 metų, kai einu Lenkijos prezidento pareigas, iš visų žinių, sukauptų per daugelį metų.
Esu tikras, kad būsiu pasirengęs jomis bent iš dalies pasidalyti kalbėdamas su išrinktuoju prezidentu, esu įsitikinęs, kad jis taip pat atidžiai apsvarstys tarptautinę padėtį ir Ukrainos situaciją bei Lenkijos ir Ukrainos santykius, kai taps prezidentu. Kaip sakome Lenkijoje: tavo požiūris priklauso nuo to, kur tu sėdi, – tai labai specifinė vieta, Lenkijos Respublikos prezidento kėdė, ir iš jos pasaulis atrodo šiek tiek kitaip.
Tikiuosi, Karolis Nawrockis tai tęs ir tarsi perims šį bendradarbiavimą iš manęs, kad jis tęs tą pačią kryptį, kad sustiprins santykius ir kartu sukurs saugumo sistemą per bendrą darbą energetikos srityje, ekonominį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą infrastruktūros srityje, kad jis tęs tą pačią gerų Lenkijos ir Lietuvos santykių kryptį.
– Jau beveik pusę metų matome Donaldo Trumpo komandos bandymus pasiekti taiką Ukrainoje. Tačiau akivaizdu, kad Putinas jokios taikos nenori. Prezidente, kaip jums atrodo, kodėl Trumpas dar nepraranda vilties ir vis bando susitarti su Putinu?
– Visada pabrėžiu, kad, mano asmenine nuomone, jei kas nors ir gali užbaigti šį karą, tai tik Jungtinių Valstijų prezidentas. Europa bandė, didžiosios Europos galybės bandė įtikinti Vladimirą Putiną grįžti prie normalaus elgesio ir gerbti tarptautinę teisę, tačiau nepavyko. Tam tikra prasme galima sakyti, kad jis pasityčiojo iš tų didžiųjų Europos galybių, Normandijos formato ir Minsko susitarimų. Istorija nuo 2014-ųjų metų Rusijos puolimo, šie devyneri metai parodė, kad Europa nepajėgi su tuo susidoroti.
Kaip sakome Lenkijoje: tavo požiūris priklauso nuo to, kur tu sėdi, – tai labai specifinė vieta, Lenkijos Respublikos prezidento kėdė, ir iš jos pasaulis atrodo šiek tiek kitaip.
Iš tikrųjų Jungtinės Valstijos yra didžiausia ekonominė galybė, bet visų pirma karinė galybė, branduolinė galybė, ir, kaip anksčiau į įvairius Vladimiro Putino mestus grasinimus atsakė Donaldas Trumpas, jie abu turi branduolinius mygtukus, tik Donaldas Trumpas gali būti tikras, kad jo mygtukas veikia.
Žinau, kad prezidentas Donaldas Trumpas – kalbėjausi su juo – yra tvirtai pasiryžęs užbaigti šį karą. Po ligšiolinių labai ramių diplomatinių pastangų, kai jis švelniai, kaip kai kas jį kaltino, bandė įtikinti Rusiją ir Vladimirą Putiną pasiekti tam tikrą taikos susitarimą su Ukraina, reikia tikėtis, kad Donaldas Trumpas pasitelks kitas priemones. Pirmiausia turiu omenyje įvairias ekonomines spaudimo priemones, kad priverstų Rusiją nutraukti šį puolimą prieš Ukrainą. Kol kas tai nepavyko ir galima įžvelgti Rusijos cinizmą iš Vladimiro Putino pusės.

– Kai Donaldas Trumpas tapo Jungtinių Valstijų prezidentu, pasirodė spekuliacijų, kad Amerika gali visiškai pasitraukti iš Europos, įskaitant ir jų karius. Ar Lenkija ruošiasi tokiam scenarijui?
– Žinoma, visada reikia būti pasiruošusiems visiems scenarijams, todėl didiname savo saugumo pajėgumus, gynybai skiriame beveik 5 procentus, šiemet tai sudaro lygiai 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Todėl vykdome milžiniško masto karinius pirkimus iš Jungtinių Valstijų, taip pat Korėjos, tai didelis mūsų kariuomenės modernizavimas. Be to, didiname karių skaičių, pradedame gaminti, pavyzdžiui, naujausios konstrukcijos pėstininkų kovos mašiną „Borsuk“, taip pat spartiname karinę gamybą. Apskritai Lenkijoje norime statyti naujas amunicijos gamyklas, taigi šių projektų daug.
Tačiau kalbėjausi su prezidentu Donaldu Trumpu ir galiu pasakyti štai ką: jis mane patikino, kad visiškai neplanuojama riboti, mažinti ar kaip nors atsisakyti amerikiečių karinio buvimo Lenkijoje. Priešingai, mes dar kartą kalbėjome apie simbolinę Fort Trump idėją, reiškiančią tvirtos, stiprios struktūros kūrimą, stiprią amerikiečių bazę mūsų šalies teritorijoje, tokiu būdu siekiant apsaugoti ir Lietuvą, ir paremti kitas Baltijos šalis nepaprastosios padėties atveju ir užtikrinti saugumą mūsų Europos dalyje. Todėl į tai žiūriu labai ramiai.
Iš tikrųjų Jungtinės Valstijos yra didžiausia ekonominė galybė, bet visų pirma karinė galybė, branduolinė galybė, ir, kaip anksčiau į įvairius Vladimiro Putino mestus grasinimus atsakė Donaldas Trumpas, jie abu turi branduolinius mygtukus, tik Donaldas Trumpas gali būti tikras, kad jo mygtukas veikia.
– Rusija kariauja konvencinį karą prieš Ukrainą ir tuo pat metu kariauja hibridinį karą mūsų regione, kalbu apie provokacijas Baltijos jūroje, padegimus, propagandinis karas vyksta jau daug metų. Prezidente, kur yra mūsų raudonosios linijos, kai pasakysime, kad ši situacija yra 5-ojo NATO straipsnio klausimas?
– Na ne, ramiai. NATO penktasis straipsnis iš tikrųjų yra karo situacija ir turėtų būti aiškiai nurodyta, kad jis bus taikomas, kai NATO šalis bus paprasčiausiai užpulta, todėl manau, kad reikėtų į tai žiūrėti labai ramiai ir atsargiai.
Mums teko didžiulis išbandymas: norėčiau priminti, kad Lenkijoje nukrito raketa, tuo metu buvo didelė tikimybė, kad tai buvo Rusijos paleista raketa, o paaiškėjo, kad raketa buvo rusiška, bet ji nebuvo paleista Rusijos, taigi nebuvo jokios eskalacijos, tai nebuvo Rusijos puolimas prieš Lenkiją. Tačiau padėtis iš tiesų buvo labai rimta, įtampa buvo didžiulė.

Tai viena sudėtingiausių situacijų, su kuriomis teko susidurti per 10 mano, kaip prezidento, darbo metų. Jei ne pati sudėtingiausia.
Tačiau norėčiau ramiai ir santūriai pasakyti, kad Rusija iš tiesų vykdo įvairias hibridines atakas ir kad tai daro sumaniai ir įvairiomis formomis. Mano nuomone, prie to galima priskirti ir ataką prieš mūsų sienas, kurią teoriškai vykdo Baltarusija, bet iš tiesų puikiai žinome, kas už jos stovi. Norėčiau jums priminti, kad ji vykdoma jau daugelį metų, iš tiesų nuo 2021 m. vasaros pabaigos, ir šiandien ją vertiname kaip tam tikrą Rusijos bandymą iki plataus masto agresijos prieš Ukrainą.
Tai viena sudėtingiausių situacijų, su kuriomis teko susidurti per 10 mano, kaip prezidento, darbo metų. Jei ne pati sudėtingiausia.
Mūsų nuomone, tokiu būdu patikrintas mūsų pasirengimas, kiek iš tiesų esame pasiryžę ginti savo sienas, kiek efektyviai organizuojame šią gynybą, kiek gebame mobilizuotis, kad tam tikru momentu greitai padidintume sienų apsaugą, kiek sugebame aktyvuoti galimybes, įskaitant karinę paramą sienų apsaugai. Mes tai Lenkijoje padarėme nuosekliai ir labai griežtai, nors buvo įvairiausių protestų, išpuolių, taip pat iš įvairių Europos institucijų atstovų, dėl to labai apgailestauju. Bet mes sėkmingai apgynėme savo sieną.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai ne tik Lenkijos siena, bet ir Europos Sąjungos siena, taip pat Šengeno erdvės siena, privalome ginti šią sieną, todėl ją gynėme ir parodėme Rusijai, kad šiuo požiūriu esame stiprūs.

– Rudenį šalia mūsų sienų vyks karinės pratybos „Zapad“. Po šių pratybų 2021 m. Rusija užpuolė Ukrainą. Kiek, jūsų nuomone, yra tikėtina, kad Rusija pasiryš atakuoti Lenkiją ar Lietuvą per šias pratybas ar artimiausiu metu?
– Nemanau taip. Žinoma, kas nors pasakys „niekada nesakyk niekada“, bet ruošiamės, stipriname atgrasymo potencialą, modernizuojame kariuomenę, kad būtume saugūs, bet svarbiausia, kad būtume užtikrinti, jog mūsų niekas neužpuls, kad šis potencialas būtų toks didelis, jog neverta būtų jo tikrinti. Todėl darome tai visą laiką ir stiprėjame, o Rusija silpsta, nes kasdien praranda savo ginkluotąsias pajėgas kovoje su Ukraina, pastarosiomis dienomis ji taip pat patyrė didelių karinės technikos ir žmonių nuostolių.
Asmeniškai manau, kad kalbant apie puolimą prieš Ukrainą, Rusija išsikvepia ir karinės infrastruktūros, ir žmogiškojo faktoriaus požiūriu, tai labai rimta. Nors gerai žinoma, kad Rusija ir visos Rusijos valdžios niekada negerbė žmogaus gyvybės, tai demonstruoja ir Putinas. Šiame kare jau žuvo neįtikėtinai daug Rusijos karių – šimtai tūkstančių, o tai rodo, kaip menkai Rusijoje gerbiama žmogaus gyvybė.
Todėl nemanau, kad šiandien Rusija pajėgi užpulti kurią nors kitą šalį.
Rusija silpsta, nes kasdien praranda savo ginkluotąsias pajėgas kovoje su Ukraina, pastarosiomis dienomis ji taip pat patyrė didelių karinės technikos ir žmonių nuostolių.

– Prezidento postą paliekate neramiais laikais. Kokie jūsų ateities planai?
– Lenkijos Respublikos Konstitucija šiuo klausimu nedviprasmiška. Turėtų susidaryti labai nerami situacija ir reikėtų imtis atitinkamų priemonių, įskaitant konstitucines, kad prezidento buvimas prezidento poste būtų pratęstas ilgiau nei dvi kadencijas, todėl tikiu, kad prezidento pareigas ramiai perduosiu savo įpėdiniui.
Žiūrėsime, kokie bus iššūkiai. Man 53-eji metai ir vis tiek, kalbant apie politiką, vis dar esu jaunas. Sakykime, pačiame jėgų žydėjime kaip politikui, iš tikrųjų esu brandus politikas. Turiu sukaupęs nemažą patirtį.
Visada esu atviras, jei kokiu nors protingu būdu Lenkija norėtų toliau pasinaudoti mano žiniomis ir mano pasirengimu dirbti Lenkijos Respublikai, mūsų tautai, mūsų visuomenei. Manau, yra daug galimybių.
Taip pat turiu mokslinį išsilavinimą, juk daug metų anksčiau dirbau Jogailos universitete, turiu teisės mokslų daktaro laipsnį su administracinės teisės specializacija, esu gerai susipažinęs su valstybės teisės klausimais. Taip pat daugelį metų prezidento Lecho Kaczynskio vardu dirbau Lenkijos Konstituciniame Tribunole, turiu universiteto dėstytojo patirties. Taigi turiu daug įvairių įgūdžių.










