Europos Sąjungos lyderiai specialiame gynybai skirtame susitikime iš esmės pritarė Bendrijos apginklavimo planui, tačiau konkrečios detalės bus aptartos kitame susitikime po dviejų savaičių. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas dar kartą pagrasino neginti sąjungininkių, kurios gynybai išleidžia per mažai.
Po specialaus gynybai skirto Europos Sąjungos lyderių susitikimo – balti dūmai. Bendrijos lyderiai vieningai sutaria, kad gynybą reikia stiprinti ir pritarė Europos apginklavimo planui.
„Manau, kad šiandien rašome istoriją. Po šio susitikimo esame pasiryžę užtikrinti Europos saugumą“, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo parodyti vienybę ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl ES gynybos stiprinimo. Tačiau, kaip parodė pastarosiomis savaitėmis vykęs ne vienas panašus posėdis, paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms nėra.
Apginklavimo plano detalės dar neaiškios, o ar pavyks surinkti 800 milijardų eurų, priklausys nuo to, ar kiekviena valstybė didins išlaidas gynybai. Europos Komisijos (EK) pirmininkė pažadėjo netrukus pristatyti dar detalesnius gynybos stiprinimo siūlymus, kurie bus aptarti kitoje Vadovų Taryboje po dviejų savaičių.
„EK pagalba atveria papildomas galimybes ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti didelį žingsnį į priekį“, – pabrėžia prezidentas Gitanas Nausėda.
Didinti išlaidas gynybai sąjungininkus toliau spaudžia JAV prezidentas, Ovaliajame kabinete dar kartą pagrasinęs neginti tų, kurie nesusimoka.
„Manau, kad tai sveikas protas. Jeigu jie nemoka, jų neginsiu. O ne, neketinu jų ginti. Kai tai pasakiau, sulaukiau nemažai pykčio“, – pareiškė Donaldas Trumpas.
Amerikos paramai toliau svyruojant, Prancūzijos prezidentas susitikime su kitais lyderiais teigia aptaręs savo idėją, kad šalies branduolinis ginklas galėtų saugoti ir kitas Europos valstybes.
„Pradėsime strateginį ir techninį dialogą, po kurio vyks pokalbiai valstybių vadovų lygiu, kad iki pusmečio pabaigos išsiaiškintume, ar galima pradėti naują bendradarbiavimą“, – nurodo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Lietuvos prezidentas teigia taip pat E. Macronui išreiškęs susidomėjimą dėl Prancūzijos branduolinio skėčio. Pasak G. Nausėdos, klausimas bus aptartas. Rusija E. Macrono mintis vadina grėsme.
„Gerai, pažįstu prezidentą Putiną, todėl jei jis taip reaguoja, tai tik todėl, kad žino, jog sakiau tiesą“, – pabrėžia E. Macronas.
Vadovai patvirtino ir deklaraciją dėl paramos Ukrainai. Joje teigiama, kad taikos derybos negalimos be Ukrainos ir Europos, o Ukrainos nepriklausomybė turi būti gerbiama. Susilaikė vienintelė Vengrija.
„Vengrija turi kitą strateginį požiūrį į Ukrainą. Bet tai reiškia, kad Vengrija yra izoliuota. Gerbiame jos poziciją, bet ji yra viena“, – pabrėžia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Ir svarbiausia, kad toliau dirbsime dėl tos sumos pinigų, kuri nebuvo paminėta, bet tai yra reikšminga suma, apie 20 mlrd. eurų, kad ji galėtų būti suteikta Ukrainai artimiausiu metu“, – teigia G. Nausėda.
Briuselyje kalbėdamas Bendrijos lyderiams, Ukrainos prezidentas patvirtino, kad derybos su JAV tęsiasi, o kitą savaitę rengiamasi gyvam susitikimui. Volodymyras Zelenskis taip pat susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
