Pasaulyje

2019.02.04 08:46

Lietuvių įkurtas muziejus Niujorke kelia aistras: skatina žavėtis KGB, o ne suvokti režimo baisumus

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.02.04 08:46

Pasaulyje skambančios šnipų istorijos primena Šaltojo karo laikus. Slaptos operacijos, pavojingi „žaislai“, pasiklausymai ir slapti signalai audrina vaizduotę, todėl sausį Niujorke atidarytas KGB veiklai skirtas muziejus sulaukė milžiniško amerikiečių susidomėjimo ir pasaulio žiniasklaidos reakcijos. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį: eksponatai nepadeda suvokti, kaip veikė sovietų teroro mechanizmas, o šiurpi tema paversta kiču. 

„KGB šnipų muziejų“ Niujorke įkūrė lietuviai Julius Urbaitis ir jo dukra Agnė, su anonimu norėjusio likti investuotojo pagalba. Užeiti vidun kviečia į Niujorko gatvę pro stiklinį langą žvelgiantis baltas Lenino biustas, lauke kabantys autentiški ir juos kopijuojantys propagandiniai plakatai.

Lankytojai žavisi

Naujas muziejus sukėlė JAV visuomenės susidomėjimą, apie jį rašė „Vice“, „The New York Times“, „The Wall Street Journal“ ir „New Yorker“ leidiniai.

Publikacijose pažymima, jog KGB prisidėjo prie sovietinių represijų ir yra atsakinga už daugybės žmonių žūtį, tačiau atrodo, jog apsilankymai muziejuje veikiau kelia susižavėjimą, o ne verčia susimąstyti apie totalitaristinio režimo veikimo metodus.

Lankytojai gali pabūti atkurtoje įkalinimo celėje, prisirakinti autentiškoje tardymo kėdėje, pasižiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose matomi KGB kaliniai (galbūt, aktoriai), susipažinti su sovietinės propagandos atributais, pasimatuoti oficialias KGB karininkų uniformas, nusifotografuoti kaip suimti kaliniai.

Visi 3,5 tūkst. eksponatų atkeliavo iš įkūrėjų privačios kolekcijos ir tai bus ketvirtas didžiausias šnipinėjimui skirtas muziejus pasaulyje, teigiama spaudos pranešime.

A. Švedas, BNS nuotr.

VU Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas teigia, jog KGB pamažu tampa savotišku mitu, kuris yra romantizuojamas ir plačiai naudojamas populiarioje kultūroje. Prie to prisideda JAV vykstantis tyrimas dėl Rusijos kišimosi į rinkimus, viešinamos istorijos apie dabartinių Rusijos šnipų veiklą ir operacijas.

„Galėčiau paklausti, ar įmanoma kalbėti apie SS (nacistinės Vokietijos organizaciją – LRT.lt) kreipiant dėmesį tik į jų uniformas ir mąstant apie estetinį matmenį. Kaip atrodė SS karininkai, kas siuvo jiems uniformas, kokį jausmą jie sukeldavo įėję į kambarį. Juk jie dažniausiai ateidavo tvarkingi, blizgančiomis uniformomis, tikriausiai ir pasikvėpinę“, – portalui LRT.lt pavyzdį pateikia istorikas.

Kaip „New Yorker“ žurnale pastebėjo žurnalistė Masha Gessen, „kelionę atgal į socializmą“ siūlantis muziejus yra moraliai neutralus. Anot jos, sunku įsivaizduoti, jog į praeivį Niujorko gatvėje žvelgtų Hitlerio biustas, o viduje būtų galima susipažinti su analogiškai pateikta nacistinės Vokietijos tarnyboms skirta paroda. Tačiau visuomenė totalitaristinių režimų nelygina.

Rodo vieną pusę

Muziejaus įkūrėjai skirtinguose interviu žurnalistams pabrėžė, kad „KGB šnipų muziejus“ yra apolitiškas, o jo tikslas edukacinis – supažindinti su primiršta istorijos dalimi, parodyti sovietinės technikos pažangą.

Todėl ekspozicijoje yra nuodais šaudantis skėtis, garsą ambasadose įrašinėjantis medinis antspaudas, lūpdažis-pistoletas, slapti fotoaparatai, taip pat ledo kirtiklis, kuriuo, pasak įkūrėjų, buvo nužudytas Levas Trockis.

Tačiau A. Švedas pažymi, kad tokia ekspozicija ir jos pristatymas parodo tik siaurą KGB veiklos sritį.

„Nemanau, kad muziejaus pagrindinė funkcija yra informacinė, tai daugiau pramoginė funkcija. Tu ten kaip muziejaus lankytojas gali atsisėsti į kėdę, kurioje buvo tardomi įvairūs žmonės, patekę į KGB rankas. Tu gali pasidaryti nuotrauką, įsikelti į „Instagram“ ir parašyti „This is awesome“ (liet. tai nuostabu), kaip kažkuris iš muziejaus lankytojų padarė. Tad akivaizdu, kad tai nėra edukacinis projektas, tai yra tokios gan šiurpios temos pavertimas kiču“, – teigia istorikas.

AFP/Scanpix nuotr.

Žodžiais, koks nuostabus yra apsilankymas šiame muziejuje, prasidėjo daugelis publikacijų amerikietiškuose leidiniuose. Ekspozicijos ir specialiųjų tarnybų temos pavertimas kiču užtikrina muziejui komercinę sėkmę.

„Jeigu muziejaus kūrėjai susitelktų į labai rimtą edukacinę funkciją, jiems kiltų pavojus, kad didžioji dalis pro tą muziejų einančių žmonių eitų ir praeitų. Todėl jiems reikia istorijos kaip kičo, kaip pramogos, kad tu galėtum kišti ranką į jau mirusios pabaisos gerklę ir ištraukti tą ranką nenukastą. Kartu išeiti su tokiu šurpuliuku ir nuotrauka, kurią gali paskelbti „Instagram“, – LRT.lt sako Istorijos fakulteto docentas A. Švedas.

Naudinga Rusijai

M. Gessen „New Yorker“ publikacijoje pastebi, jog toks muziejus galėtų atsirasti ir pačioje Rusijoje. Šalį valdo buvęs KGB karininkas, o tarnyba yra ne tik romantizuojama bei šlovinama, bet ir paprasčiausiai normalizuojama.

Tokiai nuomonei pritaria ir A. Švedas: „Vyksta bandymas romantizuoti ir reabilituoti KGB kaip raudonųjų bebaimių riterių organizaciją, kurie saugojo komunistinę civilizaciją, kurie buvo patys tyriausi, patys drąsiausi, patys beatodairiškiausi. Šitą temą labai nuosekliai gaivina ir populiarina šiandieninė Rusijos federacijos valdžia“, – pasakoja A. Švedas.

Pasak istoriko, šiandien dažnai kalbama, kad specialiosios tarnybos buvo vienas aukščiausių sovietinės sistemos pasiekimų.

AFP/Scanpix nuotr.

„Esą tai, kas geriausio išliko iš Sovietų sąjungos, tai yra tie gyvi, orūs, taurūs ir protingi, tie raudonieji riteriai, kurie gyvena iki šiol postmoderno epochoje ir jiems vadovauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – portalui LRT.lt teigia A. Švedas.

Todėl istorinės tiesos paieškos nėra tokios svarbios. „Šiurpios istorijos yra labai gerai parduodamos, nes baimė yra vienas iš tokių geriausiai perkamų produktų. (...) Ir čia iš tiesų apie istorinę tiesą mažai jau kam jau berūpi galvoti. Nes postmoderne dera viskas“, – užbaigia A. Švedas.