Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad neketina atsisakyti bendradarbiavimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, nors tarp jų kilo ginčas dėl karo Irane.
„Neatsisakau darbo puoselėjant transatlantinius santykius. Taip pat neatsisakau bendradarbiavimo su Donaldu Trumpu“, – sakė F. Merzas visuomeniniam transliuotojui ARD duotame interviu, kuris bus transliuojamas sekmadienio vakarą.
F. Merzas stengėsi sumenkinti bet kokią įtampą su D. Trumpu, pavyzdžiui, teigdamas, kad netikėtas viešas pranešimas apie JAV ketinimą išvesti 5 tūkst. karių iš bazių Vokietijoje nenustebino ir neturėtų būti vertinamas kaip kerštas.
„Tai gali būti šiek tiek perdedama, bet tai nėra naujiena“, – pokalbių laidos vedėjai Caren Miosgai sakė F. Merzas.
F. Merzo ir kitų Europos lyderių išsakyta kritika dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną akivaizdžiai supykdė D. Trumpą. Naujausias nesutarimas kilo po to, kai balandžio 27-ąją F. Merzas pareiškė, kad Iranas prie derybų stalo „žemina“ Vašingtoną.
Tai išprovokavo virtinę piktų Vašingtono reakcijų, įskaitant D. Trumpo komentarus, kad F. Merzas „siaubingai“ atlieka kanclerio pareigas.
Sekmadienį F. Merzas pabrėžė, kad JAV sprendimas dėl karių neturi „jokio ryšio“ su pastarojo meto nesutarimais.
Merzas mano, kad planuotas JAV raketų tiekimas Vokietijai šiuo metu mažai tikėtinas
Vokietijos kancleris F. Merzas šiuo metu mano, kad mažai tikėtina, jog JAV aprūpins jo šalį vidutinio nuotolio raketomis „Tomahawk“, kurias 2024 m. pažadėjo tuometinis prezidentas Joe Bidenas.
„Mano dabartiniu supratimu, kalbant objektyviai, vargu, ar yra kokia nors galimybė, kad JAV tieks tokio tipo ginklų sistemas“, – sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD pareiškė jis.
„Jei neklystu, amerikiečiai šiuo metu patys neturi pakankamai“, – pridūrė kancleris.
Šis klausimas buvo svarstomas kelis mėnesius, „kol kas be jokio JAV įsipareigojimo“, sakė F. Merzas.
NATO viršūnių susitikime prieš dvejus metus J. Bidenas pažadėjo Vokietijai, kad pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų Vokietijoje atgrasymo tikslu bus dislokuoti vidutinio nuotolio ginklai su įprastinėmis galvutėmis, galintys pasiekti net Rusiją.
Jis užsiminė apie perspektyvą iki 2026 m. dislokuoti kruizines raketas „Tomahawk“, kurių veikimo nuotolis siekia 2,5 tūkst. km, raketas SM-6 ir naujai sukurtus hipergarsinius ginklus. Prezidentas Donaldas Trumpas iki šiol viešai neparėmė tuometinio J. Bideno sprendimo, bet ir jo neatšaukė.
Tačiau, pasak JAV žiniasklaidos, JAV Gynybos departamentas atšaukė planus dislokuoti dalinį, kuris valdytų, prižiūrėtų ir aptarnautų vidutinio nuotolio raketas, o tai yra planų sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje 5 tūkst. žmonių dalis.
F. Merzas neatrodė nustebęs dėl JAV vyriausybės sprendimo mažinti karių skaičių.
„Tai, ką girdime pastarosiomis dienomis, nėra visiškai nauja. Galbūt tai šiek tiek išpūsta, bet tai nieko naujo“, – tvirtino jis.
Vis dėlto kancleris po susitikimo su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose kovo mėnesį kalbėjo kiek kitaip. D. Trumpas „dar kartą patikino jį, kad JAV išlaikys karinį buvimą Vokietijoje“, tuo metu teigė jis.
„Tai gera žinia, bet nebūčiau tikėjęsis nieko kito“, – pažymėjo jis.
F. Merzas pripažino, kad Bundesveras šiuo metu negali užpildyti spragos, atsiradusios dėl JAV pajėgų išvedimo.
