Europa per lėta, nesugeba reaguoti ir veikti efektyviai – tai įprasti priekaištai Europos Sąjungai. Viena iš galimų priežasčių – sprendimų priėmimas, kuriam svarbu, kad sutiktų visos šalys. Ar veto panaikinimas būtų naudingas Lietuvai?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Po Vengrijos premjero Viktoro Orbano pralaimėjimo rinkimuose, ES vėl aktyviai diskutuojama apie šalių narių veto teisės atsisakymą.
- Nors Lietuva tradiciškai neigiamai vertino veto teisės atsisakymą, pastaruoju metu Vilniaus pozicija ėmė minkštėti.
- Šalininkai teigia, kad kvalifikuotos daugumos išplėtimas padidintų ES užsienio ir saugumo politikos efektyvumą, o kritikai perspėja, kad mažosios valstybės gali prarasti svarbų svertą.
Po ilgamečio Europos Sąjungos (ES) trikdytojo Vengrijos premjero Viktoro Orbano pralaimėjimo rinkimuose Briuselyje vėl prabilta apie šalių narių veto atsisakymą užsienio politikoje. Mat prieš pat rinkimus Vengrija vetavo ne tik naująjį sankcijų Rusijai paketą (tą darydavo nuolat), bet ir 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, dėl kurios sutarė visi šalių narių vadovai, o vengrai net nesiruošė prie šios paskolos prisidėti.
„Perėjimas prie sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma užsienio politikos srityje yra svarbus būdas išvengti sistemingų kliūčių, su kuriomis susidūrėme praeityje“, – dieną po Vengrijos rinkimų pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir šypsodamasi pakvietė švęsti V. Orbano pralaimėjimo.
Jau ne pirmą kartą Europos Komisijos atstovai ir Europos politikai kelia šį klausimą, tačiau dabar, pasak U. von der Leyen, geras laikas „pasinaudoti šiuo impulsu ir žengti į priekį“.
Už gynybą ir kosmosą atsakingo Europos komisaro Andriaus Kubiliaus teigimu, ES institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės buvo suformuotos taikos ir ramybės laikotarpiui, bet dabar situacija pasaulyje iš esmės pasikeitė.
„Ar jos tinkamos dabar, ar padeda mums siekti užsibrėžtų tikslų? Ar kaip tik priešingai – trukdo?“, – interviu LRT kalbėjo jis ir pridūrė, kad veto klausimu reikėtų kalbėti ne tik apie užsienio, bet ir apie saugumo politiką: „Iš tikrųjų turime nebijoti atviros diskusijos apie tai, ar Europos Sąjungos dabartinės sutartys atitinka šį laikmetį, ypač kai bendroji saugumo ir gynybos politika apibrėžta Europos sutartyje.“
Kartu A. Kubilius pabrėžė, kad sprendimų priėmimo procesas apibrėžtas ES sutartyse, o jų peržiūrėjimas baugina: „Nėra paprasta. Pati keitimo procedūra yra sudėtinga.“
Mes matėme per savo 25 metų veikimo ES patirtį, kad mums vienbalsiškumo principas dažniau trukdė, nei padėjo apsaugoti gyvybinius interesus.
Kęstutis Budrys
Kita vertus, Europos Komisijoje kalbama, kad ieškoma būdų atsisakyti veto teisės nekeičiant ES sutarčių, bet pripažįstama, jog tai „nebus lengva diskusija“.
Lietuvoje įprastai veto teisės ES atsisakymas vertintas neigiamai, kaip savo suverenumo dalies praradimas, ypač baiminantis, kad didžiosios valstybės tuomet įsivyraus ES, o jų požiūriai, pavyzdžiui, į JAV ar Rusiją, ne visada sutampa su mūsų šalies interesais.
Vis dėlto Briuselyje įsisukus V. Orbano vetavimo čardašui, Vilniaus pozicija šiuo klausimu ėmė švelnėti. Prezidentas Gitanas Nausėda 2024 m. pabaigoje prieš dar vieną tradiciškai sunkią Europos Vadovų Tarybą prisiminė Abiejų Tautų Respublikos žlugimo istoriją: „Vis labiau bręsta labai rimta diskusija apie kvalifikuotą daugumą, nes, šitaip gyvendami, mes panašėjame į 18 amžiaus Abiejų Tautų Respubliką, kur irgi liberum veto galėjo sužlugdyti bet kokį sprendimų priėmimą. (...) Man, kaip nedidelės šalies atstovui, tikrai labai svarbu, kad būtų išsaugotas vienbalsiškumo principas, bet matome, kad negauname rezultato.“
Dabar ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena apie tokią galimybę.
„Nenorėčiau, kad ES būtų ta organizacija, kuri pagal kiekvienus rinkimus kurioje nors iš 27 valstybių narių prisitaikytų savo sprendimų priėmimo mechanizmą. (...) Dėl to manau, kad kvalifikuota balsų dauguma, tai yra vienbalsiškumo principo atsisakymas tam tikrais klausimais, tikrai turi būti svarstoma, – balandžio mėnesį ES užsienio reikalų taryboje Liuksemburge kalbėjo ministras. – Mes matėme per savo 25 metų veikimo ES patirtį, kad mums vienbalsiškumo principas dažniau trukdė, nei padėjo apsaugoti gyvybinius interesus.“
Jis pabrėžė, kad perėjimo prie kvalifikuotos daugumos idėja netaikoma „visose temose, tik atskirose“.
Prieš keletą metų Užsienio reikalų ministerijos užsakymu ekspertų parengtoje ataskaitoje „ES galimų institucinių reformų tyrimas“ (ji nebuvo plačiai paviešinta) teigiama: „Kvalifikuotos daugumos išplėtimas yra naudingesnis valstybės narėms, kurios turi pozityvią darbotvarkę ES lygiu. Tuo aspektu Lietuvai kvalifikuotos daugumos išplėtimas galimai būtų naudingas įgyvendinant aktyvesnę Rytų partnerystės politiką. Geopolitinio paribio valstybėms, tokioms kaip Lietuva, aktyvesnė ES užsienio ir saugumo politika yra ypač reikalinga. Kvalifikuotos daugumos išplėtimas padidintų bendrosios užsienio ir saugumo politikos tempą ir rezultatyvumą bei sustiprintų ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį.“
Kas gali įrodyti, kad, net ir atsisakius veto, sprendimų priėmimas ES bus greitesnis?
Valentinas Beržiūnas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas dr. Valentinas Beržiūnas atkreipia dėmesį, kad Lietuva, kaip bet kuri mažoji ES valstybė, gali netekti svarbaus sverto, jei būtų atsisakyta veto ES užsienio ir saugumo politikoje: „Pavyzdžiui, išsiskyrus ES ir JAV interesams, nes vienaip ar kitaip Lietuvai yra gyvybiškai svarbios JAV saugumo garantijos, Lietuva negalėtų blokuoti kokio nors sprendimo, kuris neatitiktų mūsų saugumo tikslų.“
Kita vertus, jis pabrėžia, Lietuvos pozicija dažniausiai koreliuoja su daugelio ES valstybių, todėl ir naudoti veto nelabai reikia.
„Vetavimui reikia tvirto stuburo, ryžto, tad nesu tikras, kiek mūsų užsienio politikos formuotojai turi noro, tvirtumo ar ambicijos prieštarauti ES linijai. Dažniausiai tai, ką ES sako, mes vykdome per daug negalvodami, net jei neatitinka mūsų interesų“, – LRT teigė ekspertas.
Kartu V. Beržiūnas užduoda esminį klausimą: „Kas gali įrodyti, kad, net ir atsisakius veto, sprendimų priėmimas ES bus greitesnis?“
