„FST [Rusijos federalinė saugumo tarnyba] šiandien kur kas rimtesnė jėga, nei seniau buvo KGB“, – interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sakė JAV istorikas Jurijus Felštinskis, neabejojantis, kad už dar vienos kadencijos siekiančio prezidento Donaldo Trumpo nugaros slypi Rusijos režimas. „Aš visiškai įsitikinęs, kad be Rusijos pagalbos D. Trumpas nebūtų nugalėjęs Hillary Clinton. Apie tai liudija labai daug. Pinigai, kuriuos D. Trumpas gaudavo, tai – tik viena pagalbos dalis“, – sakė jis.
Milžiniškos sumos iš Rusijos keliauja į pasaulio politikos veikėjų sąskaitas, nebūtinai tiesiogiai, dažniau apmokant jų problemas ar norus. Tokiu būdu, atėjus laikui, Rusija gali pareikalauti paramos iš tų, kuriems yra padėjusi. Pinigai toli gražu ne iš valstybės biudžeto, jie gali būti Rusijos milijardierių, kurie visiškai priklausomi nuo V. Putino ir specialiųjų tarnybų.
450 mln. dolerių kainavo Saudo Arabijos princui Mohammedui bin Salmanui sumokėti D. Trumpui už paramą įvykdytam perversmui, D. Trumpas iš šitų pinigų apmokėjo skolą rusų milijardieriui Dmitrijui Rybolovlevui, o užkulisiuose kreivai šypsojosi Rusija.
Skamba mažai tikėtinai, bet, atrodo, tai tiesa. D. Trumpas – vienas iš tų, kurie patekę į Rusijos interesų lauką, sako amerikiečių istorikas J. Felštinskis.

– Ar D. Trumpas turėjo galimybių to išvengti po vizitų į Maskvą dar praėjusio amžiaus pabaigoje, t. y. iki 2000-ųjų?
– Jeigu tikėsime tuo, ką man pasakojo Olegas Kaluginas, tai – aukšto rango „perbėgėlis“, jis aukštas pareigas ėjo KGB, D. Trumpą sekė dar nuo to momento, kai jis atsidūrė Rusijoje. Jis visuomet buvo KGB akiratyje. Tai nereiškia, kad jis tada jau buvo užverbuotas, tačiau, pasakysiu tiesiai, jaunas žmogus, pleibojus, kurį domina merginos ir pinigai – tai labai tinkamas tikslas saugumo tarnyboms. Ar jis išvengė to, ar ne, nežinome, bet žinome – jis buvo valstybės saugumo tarnybų akiratyje.
Jį domino pinigai ir iš visų po to sekusių istorijų žinome, kad jis tuos pinigus iš Rusijos gavo, gaudavo ir gaudavo labai daug. Ir spec. tarnybų kalba kalbant, prasidėjo reikalai, o turint omeny, kad D. Trumpas per visus tuos metus apie V. Putiną nė vieno blogo žodžio nėra pasakęs, ir atsižvelgiant į tai, kad jo politika, kaip ir prokremliška, ir prorusiška, tai, deja, leidžia man daryti išvadą, kad yra tam tikra agentūrinė priklausomybė.
– Kitaip sakant, galima daryti išvadą, kad tos vis pasigirstančios kalbos, kad Maskvoje KGB, tegu dabar jau kitaip vadinasi tos struktūros, turi kompromituojančios D. Trumpą medžiagos yra, galima sakyti, tiesa?
– Verbavimas visuomet grindžiamas kompromituojančia medžiaga. Kompromituojanti medžiaga – tai labai senas išradimas, senas reiškinys, tai ir seksas, ir pinigai, kartais vienas ar kitas, kartais abu kartu. Aišku, buvo atvejų senais sovietiniais laikais, kai žmonės bendradarbiaudavo dėl ideologinių pažiūrų, bet nemanau, kad tai galėtų būti susiję su D. Trumpu.
– Tai jūs norite pasakyti, kad D. Trumpas pateisino pleibojaus įvaizdį, ir tas kompromatas buvo merginos ir pinigai, kurie, kaip jūs sakot, – jis nemažus pinigus gaudavo, bet tuo metu tai buvo pinigai statyboms ir jo projektams?
– Trumpas jau 2000-aisiais, t. y. tais pačiais metais, kai V. Putinas tapo prezidentu, apibrėžė savo prezidentines ambicijas. Jis pirmą kartą pareiškė, kad planuoja tapti JAV prezidentu 2000 m. Ir tai prasidėjo ne 2008-aisiais, kai D. Rybolovlevas iš D. Trumpo nusipirko vilą, ne 2016 metais, kai Rusija aktyviai pradėjo padėti D. Trumpui laimėti rinkimus ir taip pat kliudyti H. Clinton, jo konkurentei. Tai prasidėjo kur kas anksčiau, po to, kai D. Trumpas pirmą kartą pareiškė apie save, kad jis bus kandidatas į prezidentus. O tai 2000-ieji.

– Kaip jūs vertinate, ar apskritai D. Trumpo karjera be rusų pinigų būtų susiklosčiusi taip sėkmingai, t. y. jis būtų tapęs prezidentu ir iki šiol dar galėtų kandidatuoti ir antrajai kadencijai?
– Aš visiškai įsitikinęs, kad be Rusijos pagalbos D. Trumpas nebūtų nugalėjęs H. Clinton. Apie tai liudija labai daug. Pinigai, kuriuos D. Trumpas gaudavo, tik viena pagalbos dalis. Yra daug dokumentais patvirtintų bandymų, kaip Rusija bandė sukliudyti H. Clinton laimėti rinkimus. Kadangi persvara tuose rinkimuose buvo labai maža, manau, kad galima tvirtinti, jog, kaip sakoma senoje rusų pasakoje, atėjo ta paskutinė pelytė ir padėjo išrauti ropę.
Taigi, Rusija ir buvo bent jau mažų mažiausia pelytė, kuri ir padėjo išrauti ropę. Kitas dalykas, nereikia manyti, kad D. Trumpas – tai kažkas dirbtinio, ką sukūrė Rusija, nėra taip, jis vis tiek turi bent 40 proc. rinkėjų paramą savo šalyje. Bet tai bendras Europos reiškinys – matome, kad dešiniosios konservatyviosios jėgos ir Europoje dabar gauna vis didesnę rinkėjų paramą. Nereikia pamiršti, kad ir 1930-aisiais Hitlerį rėmė maždaug 30 proc. rinkėjų. Taigi, tai įprasta, kad rinkėjų blokas dalijasi į kairiuosius ir dešiniuosius, o centras dažniausiai būna labai pažeidžiamas, labai nedidelis.
D. Trumpas, reikia atvirai pasakyti, ne vienintelis politikas, kurį rėmė Rusija, ir ne vienintelis politikas, kuris ėmė iš Rusijos pinigų. Turime daug tokių valstybių vadovų, jie gal ne tokie svarbūs, bet ir Viktoras Orbanas, buvo Milošas Zemanas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, Austrijos užsienio reikalų ministrė, kuri netgi po to emigravo į Rusiją.

Iš tikrųjų politikų, imančių pinigus iš Rusijos, labai daug. Ir Italijoje jų yra. Tai paplitęs reiškinys ir D. Trumpas čia ne išimtis. Greičiau jau aš bandžiau per D. Trumpo istoriją parodyti, kokią įtaką daro Rusijos pinigai, kokie tie pinigai visuomet purvini ir kaip už tų pinigų visuomet stovi FST. Kadangi šiandien FST – ne šiaip specialioji tarnyba valstybėje, o specialioji tarnyba, kuri kontroliuoja valstybę.
Tai situacija kur kas sudėtingesnė, nes sovietų laikais visuomet virš KGB buvo Komunistų partija ir KGB biudžetą gaudavo iš Komunistų partijos rankų, o šiandien mes turime FST, kuri užėmė, kaip ir užgrobė visą Rusiją, ir nuo jų biudžeto priklauso visa Rusijos ekonomika. Todėl mes susidūrėme su tokiais sunkumais, nes, kaip tas pats Kaluginas sakydavo anksčiau, KGB buvo pati didžiausia specialioji tarnyba pasaulyje, turinti didžiausią biudžetą, bet šiandien ši specialioji tarnyba kontroliuoja visą valstybę ir jos rankose yra visa Rusijos Federacijos ekonomika, todėl jie gali sau leisti kariauti Ukrainoje, todėl jie gali sau leisti bandyti infiltruoti į Europos politinius judėjimus, Amerikos politinius judėjimus, todėl FST šiandien kur kas rimtesnė jėga, nei seniau buvo KGB.
– Kai jūs sakėte, kad kitų valstybių politikams, ne vien D. Trumpui buvo mokėti pinigai, jūs pats savo knygoje rašote, kaip to paties D. Rybolovlevo dėka buvo praktiškai nupirktas Kipras su prezidentu, jo visa teisėsauga, ministrais. Tas pats atsitiko su Monako kunigaikštyste, kur kunigaikštis bičiuliavosi, o teisėsauga leido D. Rybolovlevui areštus rengti toje valstybėje. Ar čia iš naivumo jie tuos paima pinigus ir tampa tokie priklausomi nuo Rusijos pinigų, kuriuos, kaip jūs sakote, spec. tarnyba kontroliuoja, ar čia viskas iš godumo?
– Iš dalies dėl naivumo, o visada dėl gobšumo, dėl godumo, bet problema ta, kad po 1991 m. mes visi į Rusiją nustojome žiūrėti kaip į priešą, atrodė, kad Rusija nori tapti demokratinės Europos dalimi, ir iš dalies taip ir buvo, bet taip buvo iki 2000-ųjų, po 2000 m. situacija pasikeitė. O pinigai iš Rusijos vis dar tekėjo ir juos imdavo, nes tai buvo naudinga, nes nėra įstatymų, kurie tai draustų, galų gale, Rusija iki 2000-ųjų, gal net iki 2008-ųjų, kai Rusijos kariai įžengė į Sakartvelą, iki 2014 metų, pagaliau, kada Rusijos armija įžengė į Ukrainos teritoriją, buvo gal ne draugas, bet partneris, ir imti rusų pinigus ir tokiu būdu, kaip ir infiltruoti Rusiją į pasaulio ekonomiką, buvo leidžiama, ir daugelis su malonumu tuos pinigus ėmė. Kitas reikalas, kad Rusija, kuriai nuosekliai vis labiau ir labiau vadovavo FST, tuos pinigus dalijo ne atsitiktinai, o suprasdama, kad už tuos pinigus tiems žmonėms anksčiau ar vėliau reikės atsiskaityti. Ir dabar tai jau tapo visiškai atvira. Rusija, žinoma, stengiasi gauti visų tų žmonių paramą, tokių kaip D. Trumpas, kaip kiti, kurie visus tuos metus ėmė Rusijos pinigus.

– Baigiant mūsų pokalbį: dabar iki rinkimų Amerikoje liko visai nedaug. Ar ir dabar D. Trumpas yra apmokamas iš tų Rusijos pinigų? Ir kokios jo galimybės laimėti tuos rinkimus? Ar tie pinigai jam pagelbsti?
– Dabar iš tikrųjų D. Trumpui jau nereikalingi Rusijos pinigai, jie buvo labai reikalingi 2008-aisiais, iki 2016 metų, iki jo pirmų prezidento rinkimų, tada jie jam buvo kritiškai reikalingi. Dabar, aišku, finansinių problemų jis neturi rengti savo politinę kampaniją. Pagrindinis užsienio politikos klausimas, kuris mus jaudina dabar, jeigu nugalėtų D. Trumpas, tai – Ukraina. Nes, deja, D. Trumpas jau išreiškė savo poziciją šiuo klausimu. Tai atvira pozicija, tai atvirai prokremliška pozicija, ir reiškia, jeigu D. Trumpas taps prezidentu, jis nutrauks pagalbą Ukrainai.
Pasakysiu dar daugiau – jis nutrauks ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimą į Europos problemas. Jis sustabdys ir JAV dalyvavimą NATO. Aš nežinau, ar jis, kaip seniau pareiškė, nori išvesti Ameriką iš NATO, bet tai, kad jis turi didelius įgaliojimus užsienio politikoje, mes žinome. Jei D. Trumpas nugalės, jis nutrauks JAV įsitraukimą į NATO, ir tai reiškia, kad Europa bus palikta vienas prieš vieną su Rusijos Federacija, su V. Putinu. Tai nereiškia, kad Europa pralaimės, tai nereiškia, kad Europa kapituliuos, bet tai reiškia, tai reikia suprasti, kad Europa turės kovoti su V. Putinu be JAV pagalbos. Tai atsitiks, jeigu D. Trumpas nugalės.







