Rugsėjo 25 d. prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremlius galėtų panaudoti branduolinį ginklą prieš bet kurią Rusiją užpuolusią šalį, jei ją remtų branduolinį ginklą turinti valstybė.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Jei Rusija suduotų masinį branduolinį smūgį Ukrainai ar Vakarų Europai, žemynas praktiškai neturėtų galimybių jį sustabdyti.
Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) vyresnysis tyrėjas Pavelas Podvigas laikomas pagrindiniu Vakarų ekspertu Rusijos branduolinių ginklų klausimais. Jis sako, kad nėra jokių požymių, jog tokia katastrofa galėtų tapti realybe, tačiau piešia niūrų vaizdą, jei prieš Europą visgi būtų panaudotas branduolinis ginklas.
„Jei būtų suduotas masinis smūgis – arba būtų paleistos kelios [Rusijos] raketos – praktiškai neįmanoma garantuoti, kad visos jos būtų perimtos“, – teigia jis.
Pranešama, kad pagal NATO vidinius skaičiavimus, Rusijos puolimo atveju karinis blokas turėtų „mažiau nei 5 proc.“ reikalingų oro gynybos priemonių.
Manoma, kad Rusija turi apie 1700 branduolinių kovinių galvučių ir daugiau kaip 500 raketų, kurias galima paleisti per kelias minutes iš bunkerių, mobiliųjų paleidimo įrenginių, povandeninių laivų ir lėktuvų. Pagrindinis taikinys tikriausiai būtų Jungtinės Valstijos, tačiau, žinoma, kad daugelis šių raketų yra skirtos Europai.
Jei raketų neįmanoma sustabdyti, ką turėtų daryti civiliai gyventojai branduolinio smūgio atveju?
Kai kuriose Europos sostinėse yra Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų slėptuvių, kurios šiuo metu tyliai atnaujinamos. Kyjive neseniai buvo atidarytas branduolinis bunkeris, kuriuo galima naudotis.
2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, didelio Prahos gyventojų susidomėjimo sulaukė mieste esantis Šaltojo karo bunkerių tinklas. Bunkeriai „yra funkcionalūs nuo socializmo žlugimo laikų ir prireikus gali būti aktyvuoti“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) patvirtino Prahos 2-ojo rajono merijos krizių valdymo skyriaus vadovas Janas Mikesas.
Čekijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai RFE / RL sakė, kad nuo 2023 m. tarnyba atnaujina „reikalavimus slėptuvių sistemai ir pačioms slėptuvėms“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Netoli Bonos esančiame Ahro slėnyje, Vokietijoje, įrengtos branduolinių bombų slėptuvės, kurioje šiuo metu veikia muziejus, direktorė Heike Hollunder pranešė, kad pastaruoju metu labai padaugėjo lankytojų.
„Dėl karo Ukrainoje susidomėjimas išaugo, ypač tarp jaunų žmonių, – sakė ji RFE / RL. – Ar bunkeris vis dar gali būti naudojamas? Ar Berlyne yra Vyriausybės branduolinis bunkeris? – tai yra pagrindiniai lankytojų užduodami klausimai.“
Tačiau tokios drastiškos atsargumo priemonės greičiausiai yra bevaisės. P. Podvigo teigimu, Rusijos branduolinis smūgis suteiktų labai mažai laiko pabėgti į apsaugotą slėptuvę. Nuo paleidimo iki smūgio virš taikinio Vidurio Europoje, jo skaičiavimais, „praeitų maždaug 10 minučių“.
Jungtinės Valstijos turi palydovų tinklą, galintį akimirksniu pastebėti ugnies pliūpsnį paleidžiant raketą, tačiau ši sistema tikriausiai niekuo nepadėtų Rusijos kaimynystėje esančioms šalims.
„Jungtinės Valstijos turi perspėjimo sistemas – palydovus ir visa kita. Tačiau abejočiau, ar šia informacija būtų spėta laiku pasidalyti su JAV sąjungininkais Europos valstybėse“, – sakė P. Podvigas.
Šiuolaikinių branduolinių ginklų poveikio miestams modeliavimo aprašymas – niūrus skaitinys. Sprogusi viena rusiška raketa „Topol-M“ virstų į kilometro skersmens ugnies kamuolį, kuris išdegintų viską, prie ko prisiliestų. Septynių kilometrų spinduliu daugybė civilių gyventojų žūtų nuo sunkių nudegimų ir būtų sutraiškyti po smūginės bangos sugriautų pastatų griuvėsiais. Be to, sprogimo vietoje pasklistų radiacija, kuri užnuodytų orą bei vandenį.
Britų karo istorikas Basilas Liddelis Hartas 1955 m. dalyvavo karo simuliacijoje, kurioje NATO imitavo plataus masto branduolinio karo su Sovietų Sąjunga scenarijų. NATO laimėjo šį apsimėtymą bombomis, tačiau, nusėdus hipotetinėms dulkėms, paaiškėjo, kad beveik visos Vakarų pasaulio vertybės buvo sunaikintos. Vėliau B. L. Hartas šią patirtį apibūdino kaip „labai trikdančią“.
„Pergalė „neteko prasmės“, – rašė jis.
Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas yra sakęs, kad po branduolinio karo „gyvieji pavydės mirusiems“.
P. Podvigas nenoriai dalijasi savo skaičiavimais.
„Tiesiog stengiuosi apie tai negalvoti, nes žinau keletą katastrofiškų scenarijų, kurie yra labai blogi“, – sakė jis.
Kaip ir Šaltojo karo įkarštyje, šiandien vienintelė griežta atgrasymo priemonė yra abipusiai garantuotas sunaikinimas, kurį užtikrina Vakarų turimos šimtų branduolinių raketų atsargos ir prieštaringai vertinama įspėjamojo paleidimo politika (angl. launch on warning, LOW).
LOW pozicija leidžia Jungtinėms Valstijoms suduoti atsakomuosius smūgius, aptikus atskriejančias raketas, dar prieš joms pasiekus JAV teritoriją. Tokia politika užkerta kelią pačios Amerikos branduolinių ginklų arsenalo sunaikinimui, tačiau palieka galimybę padaryti civilizaciją sunaikinančią klaidą.
Nepaisant nuolat augančios įtampos tarp Rusijos ir Vakarų, P. Podvigas teigia, kad branduolinė apokalipsė išlieka tolima perspektyva.
„Tikiu, kad prieš pasiekdami tą tašką, prieš susidurdami su realia galimybe, turėsime žengti nemažai tolesnių eskalacijos žingsnių“, – sakė jis.
P. Podvigas prognozavo, kad lygiagrečiai su specifine retorika „matysime tam tikrą ginklų judėjimą ir panašius dalykus“.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad „labai mažai tikėtina, jog tai galėtų būti kažkas netikėto“.
