Jungtinių Tautų (JT) Aukščiausiasis Teismas paskelbė beprecedentį sprendimą, kuris, anot teisininkų, turi padėti tašką politinėse diskusijose apie Palestinos teritorijų likimą: šios, anot Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT), yra okupuotos neteisėtai.
Tačiau ką tai reiškia?
„Aktualiausias [dalykas yra] įpareigojimas nepadėti išlaikyti dabartinės padėties okupuotose Vakarų Kranto teritorijose, įskaitant [Rytų] Jeruzalę“, – laikraščiui „The Guardian“ sakė profesorius Philippe`as Sandsas, Palestinos teisininkų grupės, nagrinėjančios TTT bylą, narys.
Palestinos šalininkai sako, kad būtent rekomendacija „neteikti pagalbos ar paramos išlaikant“ Izraelio Palestinos teritorijų okupaciją turėtų reikšti sankcijų išplėtimą ar kitas, daugiausia ekonomines, priemones.
„[Teismo sprendimą] galima aiškinti, nagrinėti, pritarti jam arba jį kritikuoti, bet ignoruoti jo neišeina“, – LRT.lt teigė tarptautinės teisės ekspertė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė.
Nuo 1967-ųjų karo Izraelis kontroliuoja Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę, nepaisydamas taikos susitarimų, numačiusių „dviejų valstybių“ sprendimą. Faktai žemėje pamažu rodo besikeičiančią realybę – palestiniečiai kontroliuoja tik nedidelę nausėdijų apsuptą teritoriją Vakarų Krante.
Iki šiol nebuvo tarptautinės teisės precedento, kuris galėtų daryti aiškią įtaką politinėms diskusijoms apie Palestinos teritorijų likimą.
Tai pasikeitė liepos mėnesį.
Nawafas Salamas, TTT vadovas, liepos 19 d. paskelbė, kad Izraelis turėtų iškeldinti savo naujakurius iš Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės, kur šiuo metu 160 skirtingose vietose gyvena daugiau nei 700 tūkst. žmonių. Būtent tai teismo įvardijama kaip „aneksija“, o Izraelio politika palestiniečių atžvilgiu jų pačių teritorijose buvo prilyginta „sisteminei diskriminacijai, inter alia dėl rasės, religijos ar etninės kilmės“.
Žmogaus teisių gynėjai, įskaitant „Human Rights Watch“, tai prilygino apartheido – rasinės segregacijos – sistemos pripažinimui.
Tuo tarpu teismas taip pat paskelbė, kad Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo 2005 m. nenutraukė okupacijos, nes Tel Avivas vis tiek faktiškai per ribojimus kontroliavo šią teritoriją.
Apčiuopiamų veiksmų beieškant
Nors dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis ir nėra susijęs su paraleliai vykstančiu Pietų Afrikos Respublikos (PAR) inicijuotu galimų karo nusikaltimų Gazoje tyrimu, galima įžvelgti pirmuosius tarptautinės bendruomenės žingsnius.
Po teismo sprendimo Australija paskelbė sankcijas Izraeliui, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą atvykti į šalį naujakuriams, kurie, kaip teigė Kanbera, buvo susiję su smurtiniais išpuoliais prieš palestiniečius. Tokias sankcijas jau anksčiau yra įvedusios ir JAV, ir Europos Sąjunga (ES).
Savo ruožtu dar prieš teismo sprendimą ES užsienio reikalų ministrai pirmą kartą kalbėjosi apie galimas sankcijas Izraeliui dėl besitęsiančios humanitarinės krizės Gazoje.
Tuo tarpu ES vyriausiasis užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis teigė, kad TTT sprendimas „iš esmės atitinka ES pozicijas“, tačiau jį „reikės nuodugniau išanalizuoti, atsižvelgiant į jo poveikį ES politikai“.
Svarbu dekonstruoti teisinę ir iš jos išplaukiančia diplomatinę retoriką, norint suprasti tikrąją šio TTT sprendimo svarbą ir jos galimą įtaką. Būtent tai, anot tarptautinės teisės ekspertų, ir yra sudėtingas iššūkis greitų ir apčiuopiamų išvadų reikalaujančiai visuomenei.
„Svarbu suprasti, [kad] tai yra TTT tarptautinės teisės išaiškinimas jo prašiusiai (klausimus uždavusiai) JT institucijai, įgalinantis tą instituciją priimti atitinkamus sprendimus, kurie jau galėtų būti privalomi valstybėms“, – teigė VU Teisės fakulteto doc. dr. I. Isokaitė-Valužė.
„Pavyzdžiui, 2004 m. konsultacinė išvada priimta atsakant į JT Generalinės Asamblėjos klausimus dėl Izraelio statomos sienos okupuotoje Palestinos teritorijoje teisėtumo, kai teismas išaiškino, kad siena neteisėta ir Izraelis turi ją nugriauti, atlyginti žalą, o valstybės – neremti ir nepalaikyti šios neteisėtos situacijos“, – pridūrė ji.
Tačiau tada jokių apčiuopiamų veiksmų prieš Izraelį taip ir nebuvo imtasi – tarptautinėje teisėje nelegalia laikoma siena, vietomis atpjovusi didesnę teritoriją Izraeliui, nei numatyta taikos susitarimuose, tebestovi.
Nors teisinis precedentas buvo, politinės valios – ar konsensuso tarptautinėje bendruomenėje – neatsirado.
„Būtent JT, ypač Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba, turi spręsti [jau po TTT sprendimų], kaip tą neteisėtą buvimą nutraukti kuo greičiau“, – sakė I. Isokaitė-Valužė.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigė, kad TTT sprendimas „yra absurdiškas“. Tuo tarpu JAV – didžiausia Tel Avivo rėmėja tarptautinėje bendruomenėje – dar kartą patvirtino, kad Izraelio naujakurių gyvenvietės yra nelegalios, bet sukritikavo TTT sprendimą, esą jis dar labiau apsunkins konflikto sprendimo paieškas.
„Tačiau pažeidimo fakto konstatavimas kompetentingos teisminės institucijos sprendime nebegali būti paneigtas. Net ir „absurdiško“ teismo sprendimo nevykdymas suteikia teisinį pagrindą taikyti atsakomąsias priemones“, – LRT.lt publikuotame komentare rašė teisininkas Rytis Satkauskas.
Ankstesni nepriklausomos žiniasklaidos tyrimai yra įrodę, kad Izraelis baiminasi tarptautinių teismų sprendimų ir galimų jų pasekmių.
Gegužę leidiniai „972“ ir „Local Call“ Izraelyje ir „Guardian“ Britanijoje paskelbė išsamų tyrimą apie tai, kaip Izraelio žvalgyba beveik dešimtmetį bandė sužlugdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) karo nusikaltimų tyrimus.
Ši operacija, prasidėjusi dar 2015 m., buvo žinoma ir prižiūrima aukščiausių Izraelio pareigūnų ir politikų. Per ją bei kitas panašias operacijas bandyta rasti kompromituojančios medžiagos apie teisėjus, manipuliuoti arba papirkti vyriausią prokurorą Fatou Bensouda ir visaip bandyti trukdyti arba stabdyti tyrimus.
Dvejopi standartai?
Stebėtojai anksčiau yra kaltinę tarptautinę bendruomenę dėl neva dvejopų standartų, taikomų TTT ir TBT. Kai buvo išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis, Vakarai šį sprendimą sveikino.
Tačiau kai teismo prokuroras nusprendė tą patį daryti „Hamas“ ir Izraelio lyderiams, Vašingtonas atmetė šį sprendimą ir pagrasino imtis veiksmų prieš patį TBT, kuris nėra po JT skėčiu ir kurio nepripažįsta tokios šalys kaip JAV, Rusija ar Izraelis.
„Be įprasto žodinio pasmerkimo, Vakarai į šiuos [tarptautinės teisės] pažeidimus nekreipė dėmesio. Savo abejingumu aiškiai parodėme, kad Izraelis yra taisyklių išimtis. Dabar Vakaruose esame pavojingai pažeidžiami dėl šios apatijos“, – liepos 25 d. Didžiosios Britanijos parlamente vykusiuose debatuose sakė Lordų Rūmų narys konservatorius Nicholas Soamesas.
Lietuva savo užsienio politiką grindžia teisės viršenybe tarptautinėje bendruomenėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau yra teigęs, kad Lietuva negali rinktis, klausyti TBT sprendimo ar ne.
„Tas pats teismas yra išdavęs arešto orderį V. Putinui už nusikaltimus, padarytus prieš Ukrainą. Esame šio teismo dalis ir turime priimti sprendimus tokius, kokie jie yra“, – gegužę sakė G. Landsbergis.
Kaip vėliau LRT.lt teigė Užsienio reikalų ministerija (URM), „Lietuva pabrėžia būtinybę užkirsti kelią konflikto eskalavimui regione ir Vakarų Krante ir palaiko ES sankcijų taikymą ekstremistams naujakuriams“.
„Kartu raginame partnerius ES imtis papildomų priemonių kovai su teroristinėmis grupėmis, įskaitant politinės ir finansinės paramos jų veiklai stabdymą“, – rašytiniame atsakyme teigė URM.
Įžvelgti vienašališkus žingsnius ar didesnį Lietuvos įsitraukimą į Izraelio ir Palestinos klausimą sunku: Vilnius bendradarbiauja su Izraeliu ginkluotės pramonės srityje, išlieka ir kaltės dėl Holokausto jausmas bei stiprus palaikymas JAV tarptautinės politikos krypčiai.
Anot VU doc. dr. I. Isokaitės-Valužės, tokius veiksmus kaip gynybos pramonės bendradarbiavimą būtų per platu laikyti pažeidžiančiais TTT išvadas, skatinančias „neteikti pagalbos ar paramos išlaikant“ Izraelio Palestinos teritorijų okupaciją.
„[Tačiau] net jei iki šiol negirdėjome jokios [Lietuvos] Vyriausybės reakcijos, manau, tarptautinio teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos tolesnei Lietuvos pozicijai Izraelio atžvilgiu“, – teigė teisininkas R. Satkauskas.
Didžiausią įtaką tai, visų pirma, turėtų daryti tarptautinėse politikos diskusijose, ne teisėje – teismo išvada patvirtina, kad Izraelio veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę, o Lietuva, kaip ir visos pasaulio šalys, yra įpareigojama neprisidėti prie jos įgalinimo, teigė R. Satkauskas.
„Diskusijos dėl nausėdijų teisėtumo, jų plėtros ar istorinių Izraelio teisių į okupuotas teritorijas nebetenka prasmės, – teigė R. Satkauskas. – Taigi, pirmiausia turės keistis politinis diskursas.“
Ar artimiausiu metu galime sulaukti konkrečių tarptautinės politikos atgarsių dėl šios teismų nuomonės, pavyzdžiui, papildomų ES ir Lietuvos sankcijų? Nebūtinai, anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės ir vienintelės Lietuvos pilietės, dirbančios TTT, dr. Dalios Višinskytės.
Pastaruoju metu daugėja bylų, kurios kyla dėl vadinamųjų erga omnes įsipareigojimų, pagal kuriuos ne tik nukentėjusi valstybė, bet ir bet kuri kita gali kreiptis į teismą, norėdama užtikrinti pamatinių teisių normų laikymąsi, teigė ji.
Būtent tokias sąlygas ir yra įvardijęs TTT, esą šalys turi atsakomybę „neteikti pagalbos ar paramos išlaikant“ Izraelio įvykdytą Palestinos teritorijų okupaciją.
„[Šis punktas] nėra kažkaip apribotas, todėl galima manyti, kad tai apima ir, pavyzdžiui, finansinę ar politinę paramą“, – pridūrė D. Višinskytė.
