JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė dokumentą, liudijantį, kad Švedija oficialiai tapo NATO nare. Ketvirtadienį įsigaliojo protokolas dėl Šiaurės šalies prisijungimo prie Aljanso, nurodė JAV valstybės departamentas.
Švedija tapo 32-ąja NATO nare.
Pirmadienį Šiaurės Atlanto aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.
Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos įstojimo į NATO, ypač jei Šiaurės šalyje bus dislokuoti Aljanso kariai ir technika.
Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė oficialiai įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pasveikino savo šalies įstojimą į NATO ir įvardijo tai kaip laisvės pergalę.
Per ceremoniją Vašingtone jis sakė, kad „šiandien yra laisvės pergalė. Švedija laisvai, demokratiškai, suvereniai ir vieningai nusprendė prisijungti prie NATO“.
Bidenas: prisijungus Švedijai, NATO tapo stipresnė nei bet kada anksčiau
Švedijai oficialiai tapus 32-ąja NATO nare, JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas dabar yra stipresnis nei bet kada anksčiau.
„Kai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo žiaurų agresijos karą prieš Ukrainos žmones, jis manė, kad gali susilpninti Europą ir suskaldyti NATO“, – išplatintame pareiškime nurodė JAV prezidentas.
„Šiandien prisijungus Švedijai, NATO yra vieningesnė, ryžtingesnė ir dinamiškesnė nei bet kada anksčiau – dabar joje yra 32 valstybės“, – pridūrė J. Bidenas.
Karinio neutralumo pabaiga
19 amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija nebuvo įsitraukusi į karinį konfliktą, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą.
Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.
Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.
Vėliau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareikalavo imtis griežtesnių veiksmų po to, kai protestuotojai, naudodamiesi Švedijos įstatymais dėl žodžio laisvės, išniekino šventąją islamo knygą Koraną.
JAV po to, kai Ankara galų gale ratifikavo Švedijos paraišką, pritarė naikintuvų F-16 perdavimui Turkijai, susidūrusiai su sankcijomis dėl rusiškų raketų pirkimo.
J. Bideno administracija po ilgai trukusių derybų sausį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai.
Tuo pat metu JAV pranešė apie atskirą 8,6 mlrd. dolerių (7,9 mlrd. eurų) vertės naikintuvų F-35 pardavimą Graikijai – NATO narei, kurios santykius su Turkija daugelį metų kartina įtampa.
Net ir gavusi Turkijos pritarimą Švedija susidūrė su dar viena kliūtimi, nes paraiškai dar turėjo pritarti Vengrija, kurios nacionalistiškai nusiteikęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, dažnai pažeria griežtos kritikos Vakarų sąjungininkams.
Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija dar negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą po to, kai šalyje kilo pasipiktinimas dėl sprendimo suteikti malonę vyrui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla.
Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.
