Oficialiai – jokių susitikimų su Lietuvos pareigūnais. Bet kas sakė, kad negalima neoficialiai? Į Lietuvą atvykęs Taivano užsienio reikalų ministras nesulaukė oficialios audiencijos pas Gabrielių Landsbergį. Šis prakalbo apie tai, kad neturi susitikti, nes abi šalys nepalaiko diplomatinių ryšių, ir dar pridūrė – vyksta pokalbiai su Kinija dėl santykių normalizavimo. Tačiau, tiek diplomatai, tiek ekspertai abejoja, ar susitikimų nebuvo. Progų paspausti rankas ministrai turėjo.
Ministro susitikimai
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu šią savaitę Seime pasitiktas kukliau nei kiti tokio rango pareigūnai. Prieš pat vizitą į Lietuvą taivaniečiai skelbė, kad nėra numatytų oficialių susitikimų su aukščiausiais šalies vadovais, o Taivano delegacijos darbotvarkėje – tik pokalbiai su Seimo nariais, reiškiančiais palaikymą salai.
Kol Taivano delegacija laukė susitikimo su parlamentarais, Josephas Wu užsuko į Seimo pirmininkės kabinetą.
Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, ji pakvietė J. Wu „mandagumo susitikimui“ – aptarė, kaip dar būtų galima suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai. Pats J. Wu po susitikimo irgi buvo „mandagus“.
„Ji nepakartojama. Be to, ką tik buvo Taivane ir tikrai mus palaiko, todėl esame geri draugai. Pasikalbėjome apie įvairiausius dalykus, apie abipusius santykius ir tai buvo puiku“, – taip sureagavo J. Wu, net nebandęs neigti susitikimo su Seimo pirmininke.
Prieš kelias savaites Taivane viešėjusi Viktorija Čmilytė-Nielsen tapo aukščiausia šalies pareigūne, kada nors buvusia ten. Apie planus vykti į Taivaną Seimo pirmininkė kalbėjo dar pernai, siekė suburti delegaciją iš įvairių Europos Sąjungos narių, tačiau šįkart vadovavo verslo delegacijai. Ten, taip pat buvo ir J. Wu.
Dabar, vienas įtakingiausių Taivano politikų, atvyko į Lietuvą kalbėtis apie laisvę, demokratiją, žmogaus teisių apsaugą ir teisės viršenybę, Kinijos ir Rusijos santykių keliamą bendrą grėsmę. Nors ir nutolusios per tūkstančius kilometrų, Lietuva ir Taivanas – šalys, jaučiančios gresiantį pavojų skirtinguose frontuose. Tokios temos sukosi diskusijose su Seimo nariais.
„Kinija yra vieno žmogaus valdoma valstybė. Iš esmės komunistų partija ten yra pasitraukusi į šešėlį, realiai ten yra paimta valdžia Xi Jinpingo – labai sunku pasakyti, ką jis sugalvos. Mes turime Putino pavyzdį, kuris sėdėdamas nuo Covid-19 bunkeryje, jam išmušė saugiklius ir pradėjo karą. Mes turime panašią situaciją ir Kinijoje“, – teigė Seimo Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis.
G. Landsbergio viražai
Nors tai ir svarbios temos abiem šalims, užkulisiuose buvo ir tikrai rimtesnių pokalbių. Klausimas – ar juose dalyvavo ir Gabrielius Landsbergis? Jis J. Wu atvykimo dieną teigė nesusitiksiantis su kolega iš Taivano.
„Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius. Ir lygiai taip pat nėra iš valstybės su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai. Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu. Nematome dabar tam reikalo, galimybės, tokia ir partnerių pozicija“, – teigė G. Landsbergis.
Vėliau G. Landsbergis žiniasklaidai užsiminė apie su Kinija vykstančius pokalbius dėl santykių normalizavimo. Ir Lietuvoje, ir Kinijoje nėra ambasadorių. G. Landsbergis teigė nenorįs įvardinti pokalbių apimties. Ar viešas susitikimas su J. Wu galėjo pabloginti vykstančius pokalbius su kinais?
„Kinija už ką Lietuvą kaltino, tai yra dėl ankstesnių mūsų sprendimų – atstovybės pavadinimo, nors mes primygtinai teigiame, kad tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, nėra atsisakymas vienos Kinijos politikos“, – Seime sakė užsienio reikalų ministras.
J. Wu fakto, kad oficialus ministrų susitikimas neįvyko – nesureikšmino. Tačiau naivu tikėtis, kad politikai nesikalbėjo – abu dalyvavo uždarame „Demokratijos ateities forume“. O ten ranką Taivano ministrui spaudė ir Čekijos užsienio reikalų ministras. Be to, nuotrauką vėliau iš susitikimo Vytautu Landsbergiu išplatino ir Taivano užsienio reikalų ministerija.
„Neformalūs ryšiai tikrai yra svarbūs ir absoliučiai nebūčiau nustebęs, jeigu kažkur neoficialiai, po oficialios vizito programos, ministrai turėtų galimybę persimesti keliais žodžiais ir bent jau tokiu būdu pademonstruoti šiltesnius santykius, t. y. suprasdami – tai, ko negalima rodyti viešai, visgi nepaneigia tų tvirtų ryšių“, – sako VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.
Investicijos – taivaniečių koziris
Ar ryšiai tikrai jau tokie tvirti, vis suabejoja tiek verslas, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Sausį su Taivanu pasirašytas memorandumas dėl investicijų didinti vaikų skaitmeninį raštingumą. Projektą žadėta įgyvendinti šįmet, tačiau taivaniečiai neskuba. Ir tai tik vienas iš daugelio atvejų, kai šis taivaniečių bruožas įvardijamas kaip problema.
„Mes iš savo pusės esame padarę viską, pasirašę visus dokumentus ir dabar laukiame kol taivaniečiai įgyvendins savo susitarimus, kuriuos esame pasiekę jau šių metų pradžioje. Tai yra tam tikras biurokratinis procesas, kuris vyksta Taivane. Mes ten nedalyvaujame. Tik galime paskatinti savo kolegas ir tikimės, kad tie susitarimai, kurie įvyko, bus įgyvendinami kaip įmanoma greitai“, – taip šią savaitę teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Mes bandome greitinti procesus. Įprastai verslininkai Taivane bendradarbiauja su valstybėmis, su kuriomis jie jaučiasi patogiai – JAV, Japonija. Tačiau įtikinti, kad Lietuva, Baltijos šalys yra tinkama vieta investicijoms, reikia laiko“, – pripažino ir pats J. Wu.
Tačiau, pasak Dovilės Šakalienės, Taivanas investicijas, technologijas laiko koziriu ir atidžiai skaičiuoja kiekvieną žingsnį.
„Tai yra susiję dalykai. Taivanas, kaip mes jau matome per visą šitą laikotarpį, pakankamai atidžiai skaičiuoja kas, kam ir ką. Jie tikrai yra labai sudėtingoje situacijoje, geopolitiškai be galo jautrioje. Ir jie tikrai labai kovoja už kiekvieną dėmesį sau, už kiekvieną žingsnį, kuris leistų jiems tvirčiau jaustis ir atsilaikyti prieš Kinijos spaudimą“, – teigė Seimo Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės vicepirmininkė.
Europos požiūris keičiasi
Taivano diplomatijos vadovas į Lietuvą atvyko aplankęs Latviją ir Estiją. Su Talinu vyksta derybos dėl atstovybės atidarymo. Kinija daro spaudimą.
„Kinija ragina Estiją tvirtai laikytis įsipareigojimų – vienos Kinijos principo, susilaikyti nuo leidimo Taivanui steigti kokias nors oficialias organizacijas ir veiksmingai apsaugoti dvišalių santykių politinį pagrindą.“ – tokią poziciją išreiškė Guo Xiaomei, Estijai paskirtas Kinijos ambasadorius.
Vilniuje šią savaitę viešėjęs europarlamentaras Butikoferis Reinhardas pabrėžė, kad Europos Sąjunga į Kiniją žvelgia kitaip. Tą iš dalies nulėmė ir Lietuvos–Kinijos konfliktas, todėl dabar norima, kad bendrijos narės laikytųsi kartu. Bet esą vienaip ar kitaip, Pekino ignoruoti nepavyksta net ir bendrijos senbuvėms. Pavyzdžiui, Prancūzija yra paskelbusi apie kelis bendrus, didelius projektus su Kinija neva atnešiančius daugybę darbo vietų prancūzams. Tačiau B. Reinhardo teigimu, pačios kinų komunistų partijos pozicija tampa nepriimtina.
„Jiems nusispjauti į santykius su kitomis šalimis, jie atstumia partnerius, spaudžia žmones, kurie nesielgia taip, kaip nurodo Pekinas. Jie tiki, kad jau dabar gyvena pasaulyje, kuriame Vakarai silpni, kur stipriausi elgiasi taip, kaip nori, o silpni kenčia taip, kaip jie esą privalo kentėti. Tai ne toks pasaulis, kurį mes kuriame“, – išskirtinai LRT TELEVIZIJAI teigė Europos Parlamento Delegacijos ryšiams su Kinija pirmininkas.
Ir visame šiame geopolitiniame žaidime, reikia suprasti, Kinija svarsto galimybę atverti antrąjį frontą. Ten akistata laukia su Taivanu ir, svarbiausia, JAV. O šioje pasaulio dalyje Kinijos sąjungininkė Rusija jau darbuojasi, todėl nenuostabu, kad šiandien prie stalo ir Taivanas, ir Lietuva turi daugiau bendrų temų ir būgštavimų nei bet kada iki šiol.
