Rusijos ir Baltarusijos propaganda nesustodama grasina Baltijos šalims ir Lenkijai. Lenkijai kasdien skrieja grasinimai ir kaltinimai, kad ši esą turi būti dėkinga Stalinui už savo teritorijas. Kaip LRT.lt teigia Varšuvos universiteto profesorius Maciejus Rasas, nei Rusija, nei Baltarusija dabar nedrįstų atakuoti NATO šalių, o šios tikriausiai dar niekada nebuvo tokios saugios, kaip dabar.
Kaip tikina M. Rasas, propaganda iš Minsko ir Maskvos skrieja nuolat nuo pat 2014 metų, todėl reikia nepanikuoti ir vertinti ją kritiškai.
„Kremlius supranta, kad silpnėja, jo galimybės mažėja, todėl Rusija yra kaip sužeistas žvėris. Dabar ji bando padaryti bent ką nors, nenaudodama kariuomenės“, – įsitikinęs profesorius iš Lenkijos.
Tekstas trumpai
- Rusijos ir Baltarusijos propagandos ir grasinimų tikslas – sukelti paniką Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
- „Wagner“ ar kitokia ataka prieš NATO Rytų flangą yra mažai tikėtina.
- Rusija savo propaganda stengiasi maskuoti savo pačios problemas.
- NATO Rytų flangas dabar yra labai saugus dėl susilpnėjusios Rusijos ir pasikeitusios Vakarų pozicijos.
„Wagner“ (ne)grėsmė
Maskvos propagandos mašina nevengdavo užsipulti tiek Baltijos šalių, tiek Lenkijos, tačiau situacija paaštrėjo pastaruoju metu, kai kiekvieną dieną tokias „žinias“ skleidžia Kremliaus propagandinė žiniasklaida ir Rusijos pareigūnai.
Po „Wagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino maišto daliai jo pajėgų persikėlus į Baltarusiją, Lenkija sustiprino savo sienų apsaugą. Pareigūnai ir ekspertai teigė, kad reikia neatmesti to, kad Baltarusijos režimas gali pasinaudoti samdiniais, bandydamas sukelti sumaištį tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pasienyje. Lietuvos kariuomenė skelbė, kad su „Wagner“ susijusi situacija atidžiai stebima ne tik mūsų, bet ir sąjungininkų.
Stebėjimų grupė „Belaruskij Gajun“ pranešė, kad Baltarusijoje yra virš 5 tūkst. „Wagner“ samdinių, nors buvo teigiama, kad jų turėjo atvykti apie 10 tūkst. Į Baltarusiją vyksta „Wagner“ technikos kolonos, o Minskas tikina, esą samdiniai apmokys šalies pajėgas. Propagandinė žiniasklaida skelbė, kad samdiniai apsigyvens netoli Celio esančioje stovykloje, kuri yra maždaug 90 km nutolusi nuo Minsko.
Kiek vėliau pranešta, kad „Wagner“ samdiniai su Baltarusija vykdys pratybas maždaug už 30 km nuo sienos su Lenkija. Dėl šios priežasties Lenkija dar labiau sustiprino savo sienos apsaugą. Tada Lietuvos kariuomenė ramino, kad situacija regione atidžiai stebima, o esant poreikiui kariuomenė yra pasiruošusi reaguoti į nacionalines grėsmes.
Vienas ryškiausių grasinimų Lenkijai nuskambėjo per paskutinį V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimą, tada A. Lukašenka pareiškė, esą „Wagner“ samdiniai „planuoja ekskursiją į Varšuvą, į Žešuvą“.
Žešuvas – svarbus simbolis Vakarų pagalbos Ukrainai karo kontekste. Šis Lenkijos pasienio su Ukraina miestas, galima sakyti, yra NATO Rytų flango centras, per jį keliauja beveik visa humanitarinė ir karinė pagalba Kyjivui. Oficialiais duomenimis, nuo karo pradžios mieste gyventojų skaičius išaugo penktadaliu. Simbolinę reikšmę turi ir tai, kad būtent iš šio miesto kyla ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį gabenantys lėktuvai, kai jis vyksta retų kelionių į užsienį.
„Jei kas nors sugalvotų čia daryti kokias nors provokacijas, tikrai susidurtų su problemomis, nes čia yra ne tik Lenkijos kariuomenės bazė, ją saugo ir JAV kariai“, – apie A. Lukašenkos grasinimų netikrumą kalbėjo M. Rasas.
Iš Rusijos propagandos dėmesio sulaukė ne tik „ekskursija į Lenkiją“, bet ir Suvalkų koridorius, kartais pavadinamas „pavojingiausia vieta pasaulyje“. Rusijos Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas tikino, kad „Wagner“ samdinių pasiuntimas į Baltarusiją buvo V. Putino žingsnis, siekiant paruošti smogiamąsias pajėgas, kurios „per kelias valandas užims šį nelaimingą koridorių“. Į tai atsakydama Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie naujo bataliono Augustave sukūrimą, jis būtų skirtas konkrečiai šiam koridoriui saugoti.
Kaip LRT.lt tikina Varšuvos instituto viceprezidentė Lilian Smiec, Lenkija savo pajėgas dislokavo ar kuria karščiausiuose taškuose, tačiau panikuoti dėl to nereikėtų, nes ir Kyjivą Maskva planavo užimti per savaitę, tačiau karas toliau tęsiasi.
„Tai atrodo reikalinga, bet nereikia pamiršti, kad Rusijos ir Baltarusijos kalbos yra dezinformacija, tiesiog psichologinis žaidimas“, – pabrėžia L. Smiec.
Esame saugiausi
Penktadienį Lietuva ir Lenkija paskelbė, kad svarsto drauge uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų dalyvaujant karinei rusų samdinių bendrovei „Wagner“.
„Svarstymai – realūs. Sienos uždarymo galimybė egzistuoja“, – sakė Lietuvos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
A. Abramavičius teigė turintis informacijos, kad ketvirtadienį Lenkijos Vyriausybės atstovai lankėsi pasienyje su Baltarusija, vertino grėsmes. Jo teigimu, Lenkija identifikavo apie 1,2 tūkst. „Wagner“ kovotojų, kurie yra Baltarusijos teritorijoje, dalis iš jų yra arti sienos.
Tačiau realios karinės grėsmės tokie samdinių skaičiai nekelia. Kaip pabrėžia M. Rasas, net jei 5 tūkst. ar 10 tūkst. karių grupė ruoštųsi pulti NATO šalį, tai nesukeltų didelės grėsmės, juolab Lenkijai. Bet koks puolimas iš Baltarusijos ar Rusijos teritorijos aktyvuotų NATO 5 straipsnį.
„Tiek Minskas, tiek Maskva žino, kad mes esame pasiruošę, kiekvienas veiksmas susilauks reakcijos iš NATO, ne tik iš Lietuvos ar Lenkijos“, – pabrėžia profesorius.
Tačiau neatmetama, kad Baltarusija gali „Wagner“ samdinius naudoti provokacijoms pasienyje, to tikslas būtų padaryti NATO pasienio valstybes labiau pažeidžiamas, o visuomenes – nervingesnes. Dar 2021 metais Baltarusija hibridiniame kare prieš Baltijos šalis ir Lenkiją naudojo migrantus, kad sukeltų sumaištį pasienyje.
M. Rasas mano, kad pagrindinis Rusijos tikslas, nusitaikius propagandinėje kovoje į Lietuvą, o ypač Lenkiją, yra pasėti kuo daugiau panikos ir dažniau rodytis informacinėje erdvėje, išlaikyti savo kaip grėsmingos kaimynės įvaizdį, o NATO šalių tikslas – nepasiduoti panikai.
„Aš manau, kad „Wagner“ grupė Baltarusijoje visų pirma naudojama kaip propagandinis įrankis. Galbūt grupė Lietuvoje, Lenkijoje ar net Latvijoje gali sukelti provokacijų, tačiau net tai aš matau kaip mažai tikėtiną scenarijų“, – įsitikinęs profesorius.
Kaip vienas iš propagandos, nukreiptos į Lietuvą, tikslų matomas prorusiškų pažiūrų žmonių aktyvavimas, o Lenkijoje – bandymas sukelti dar didesnį pasipiktinimą valdžia ir jos parama Ukrainoje.
„Bet aš manau, kad čia kyla paradoksas, nes bent Lenkijoje mes dabar jaučiamės saugesni nei karo pradžioje. Saugūs ne tik psichologine prasme, pamatėme, kad sąjungininkai iš tikro pasiryžę mus ginti ne tik politiškai, bet ir kariniu aspektu“, – tikina M. Rasas.
Liepą vykusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje komunikate buvo įtvirtinta, kad bus įgyvendinti naujos kartos gynybos planai, jie „pagerins galimybes ir pasiruošimą atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokių grėsmių“. Dar kartą pabrėžta, kad Aljansas įsipareigojęs ginti kiekvieną NATO šalių centimetrą.
Anot profesoriaus, NATO Rytų flangas dabar apsaugotas labiau nei bet kada anksčiau dėl dviejų priežasčių – Aljanso šalys labiau įsitraukė į šio regiono problemas, o Rusijos pajėgumai sumažėjo.
„Bet mes turime vengti per daug spausti NATO, nes šiuo metu Rytų flange nėra prasmės dislokuoti didžiules karines pajėgas. Mums patiems reikia plėtoti karines bazes, rengti tarptautines pratybas ir rinkti politinę paramą“, – įsitikinęs jis.
Prie NATO prisijungus Švedijai, dėl kurios narystės susitarimas buvo pasiektas Vilniuje, sumažės ir dabar Kremliaus propagandoje dažnai minimo Suvalkų koridoriaus karinė svarba, o Rusijai kils vis daugiau problemų Baltijos jūros pakrantėje. Kaip teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Švediją priėmus į NATO, Baltijos jūra taps „vidiniu Aljanso ežeru“.
Problemų maskavimas
Nesibaigianti grasinimų lavina gali būti tiesiog siekis užmaskuoti didesnes problemas, su kuriomis susiduria Rusija. M. Rasas išskiria tris pagrindines problemas, kurios Rusijai kelia galvos skausmą.
Pirmoji – grūdų susitarimas, kurio nepratęsė Rusija. Čia Rusija prisidengdama tariama pagalba Afrikos šalims, su kurių lyderiais palaiko artimus ryšius, blokuoja Ukrainos jūrų kelius išgabenti grūdus, taip sustiprindama spaudimą ekonomikai, o pati žada pagalbą besivystančio pasaulio valstybėms.
Antra didelė problema Kremliui – Ukrainos kontrpuolimas. Jis tik intensyvėja, o Rusijai vis sunkiau išlaikyti savo gynybos linijas. Interviu LRT.lt JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikas Riley Bailey tikino, kad Ukraina siekia daryti spaudimą rusų gynybos linijoms, kadangi Maskva nebeturi resursų jas atnaujinti, sustiprinti.
Kita problema susijusi su pačia „Wagner“ grupe, jos vadovo J. Prigožino maištas parodė, kad Kremlius nebesuvaldo situacijos, o nesutarimai ir kritika peržengia įprastas ribas. M. Raso teigimu, gali būti, kad tokiais grasinimais siekiama užmaskuoti šalies vidaus problemas, Rusijos viduje kylančius iššūkius.
Kartu „Wagner“ buvimas Baltarusijoje kelia iššūkių pačiam A. Lukašenkai. Kaip DW sakė Baltarusijos politikos ekspertas Valerijus Karbalevičius, dabar Baltarusija pati stengsis kuo greičiau atsikratyti samdinių, kuriuos sunku suvaldyti.
