Estijos LGBT bendruomenė džiaugiasi istoriniu parlamento sprendimu įteisinti tos pačios lyties asmenų santuoką. Valdantieji tokį žingsnį vadina pavyzdžiu, kaip per tris nepriklausomybės dešimtmečius šalis pasiekė pažangą.
Estijos parlamentui įteisinus tos pačios lyties asmenų santuoką pasigirdo plojimai ir džiaugsmo šūksniai.
Transliaciją iš salės įdėmiai sekė ir Eeva su Aneli.
„Viskas buvo labai jausminga. Ir tiems, kurie balsavimą stebėjo, ir patiems balsavusiems“, – tikina Estijos LGBT asociacijos narė Eeva.
Prieš beveik dešimtmetį Estijos parlamentas įtvirtino tos pačios lyties asmenų civilinę sąjungą, bet lygios teisės poroms, pavyzdžiui dėl įsivaikinimo, neužtikrintos. Tokį prašymą galėjo pateikti tik atskiri asmenys. Dabar viskas keičiasi.
„Man asmeniškai tai ženklas, kad valstybė mane pagaliau priima. Pagaliau turiu laisvę tuoktis. Iki šiol dėl visko reikėjo kovoti. Jei noriu įsivaikinti, turiu eiti į teismą. Bet kodėl? Kodėl aš tai turiu daryti, o kiti ne?“ – sako buhaltere dirbanti Annely.
Įstatymas su dešimtimis pataisų Šeimos teisės akte įsigalios kitąmet. Eva ir Aneli po šešerių metų partnerystės žada susituokti.
„Manau, dabar pats laikas apie tai pasikalbėti. Juk santuoka suteikia daugiau teisių nei civilinė partnerystė. Taigi, manau pakeisime statusą“, – tikino Eeva
Premjerė Kaja Kallas po balsavimo tikino, kad žingsnis – tai ir Estijos pažangos per tris dešimtmečius rezultatas, ir pavyzdys visam regionui.
Nors opozicija piktinosi – neva du mėnesius valdanti koalicija prieš rinkimus apie planus kalbėjo pernelyg mažai, o įstatymą priėmė skubotai, susiejo jį su balsavimu dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Taip esą apeitos parlamentinės diskusijos.
„Didžioji dalis Centro partijos nepalaiko šio įstatymo, nors mano nuomone, tai žingsnis teisinga kryptimi. Bet pati priemonė buvo susieta su balsavimu dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Taigi opozicija negalėjo įstatymo palaikyti“, – tikina Centro partijos parlamentaras Tanelis Kiikas.
Valdantieji atkerta, neva įstatymas buvo jų rinkėjų prioritetas.
„Tai tikrai mus pavers Šiaurės šalių ir kitų demokratinių valstybių šeimos dalimi, kuri pripažįsta lygias teises į santuoką. Labai dėl to džiaugiuosi. Žinau, kad opozicija viską mato savaip ir galbūt nesutaria. Bet padėtis kitose šalyse rodo, kad legalizavus santuoką, žmonės prie to pripranta“, – akcentuoja K. Kallas.
Vienoje pasaulietiškiausių Europos valstybių prieš dešimtmetį tos pačios lyties asmenų santuokai pritarė vos 34 procentai gyventojų, šiemet skaičius pasiekė 53, nors 38 proc. vis dar pasisako prieš.
