Dabartiniai NATO gynybos planai neužkirstų kelio Estijos ištrynimui iš žemėlapio, o sostinė Talinas būtų sulygintas su žeme, reporteriams trečiadienį sakė šalies premjerė Kaja Kallas, kurią citavo „Financial Times“.
Anot jos, dabartiniai Aljanso planai numato Baltijos šalių užkariavimą, o tada jos būtų atkariautos po 180 dienų.
Priminusi, kad invazija Ukrainoje tęsiasi jau virš 100 dienų, K. Kallas pabrėžė: „Jei palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, tai reikštų visišką mūsų valstybių ir kultūrų sunaikinimą“.
„Tie, kurie esate buvę Taline ir žinote mūsų senamiestį, šimtmečių istoriją, visą kultūrą – visa tai būtų ištrinta iš žemėlapio, taip pat ir mūsų žmonės, mūsų tauta“, – sakė Estijos premjerė.
NATO gynybos planus ji komentavo prieš kitą savaitę Madride vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą, jame Baltijos šalys prašo sąjungininkų sustiprinti dislokuotus pajėgumus ir pakeisti gynybos strategiją, kuri dabar paremta „sprogdiklio laido“ principu, į tokią, kur Aljansas iš karto gintų kiekvieną teritorijos centimetrą.
Komentuodama dabartinį planą „prarasti (teritorijas) ir vėliau jas išvaduoti“, K. Kallas nurodė, kad rusų karių vykdytos žudynės Bučoje įvyko po maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios. „Dabar visi mato, kad ši „sprogdiklio laido“ koncepcija iš tiesų neveikia“, – pabrėžė Estijos premjerė.
Ji teigė kalbėjusi su Estijoje dislokuotais sąjungininkų kariais – daugumą jų sudaro Jungtinės Karalystės kariai – ir šie jai sakė, kad pagal dabartinius planus, Rusijos invazija karius sunaikintų: „jiems ne itin patinka idėja, (...) kad jie turi mirti“.
Paklaustas apie K. Kallas komentarus, neįvardintas NATO pareigūnas pabrėžė, jog Aljansas „turi planus atgrasyti grėsmes ir ginti visus sąjungininkus, bet mes niekada nesileidžiame į operacines detales. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos sustiprinimas yra vienas esminių sprendimų artimiausiame NATO viršūnių susitikime. (...) Mes darysime daugiau, kad užtikrintume kiekvieno sąjungininkų teritorijos colio gynybą visada ir prieš bet kokias grėsmes. Pritaikysime NATO jėgos struktūrą, daugiau pajėgų ir aukštesne parengtimi. Turėsime daugiau priešakinių NATO pajėgų dalinių, kad jie sustiprintų kovines grupes rytuose“.
K. Kallas prašo, kad kiekvienai Baltijos valstybei būtų priskirta karių divizija, kurią sudaro 20–25 tūkst. NATO karių. Tai nereiškia, kad visi kariai nuolat turėtų būti dislokuoti tose šalyse, pažymi „Financial Times“.
Berlynas siūlė sukurti Lietuvai priskirtą brigadą, kuri būtų dislokuota pačioje Vokietijoje. K. Kallas sakė, kad „neįstrigčiau prie šių skirtingų modelių, kol jie sukurs rezultatą ir mes turėsime galimybes apsiginti nuo pirmosios dienos“.
