Pasaulyje

2021.01.31 18:29

Grandinės, smegenų plovimas ir dingusios menstruacijos: pakviesta grįžti dėl pensijos, moteris įkalinta Kinijos stovykloje

LRT.lt2021.01.31 18:29

Knygoje „Išgyvenusi Kinijos Gulagą“ pasakojama apie Gulbahar Haitiwaji išgyvenimus, patirtus nuvykus į Sindziangą iš Prancūzijos, rašo „Radio Free Asia“.

Prancūzijoje gyvenančios uigūrės kelionė atgal į Sindziangą pasirašyti išėjimo į pensiją dokumentų 2016 m. pabaigoje virto 32 mėnesius trukusiu išbandymu su tardymais, kaltinimais terorizmu, smegenų plovimu ir sunkiais geležiniais pančiais vienoje iš liūdnai pagarsėjusių Kinijos komunistų partijos šalies šiaurės vakaruose įsteigtų internavimo stovyklų.

Neseniai pasirodžiusioje knygoje „Išgyvenusi Kinijos Gulagą“ (pranc. „Rescapée du Goulag Chinois“) Gulbahar Haitiwaji išsamiai aprašo savo patirtį, susijusią su neteisminiu įkalinimu, prastu maitinimu ir žiauriomis gyvenimo sąlygomis nuo pat dingimo 2017 m. sausį iki paleidimo į laisvę ir grįžimo į Prancūziją 2019 m. rugpjūtį.

G. Haitiwaji dingo 2017 m. sausį, maždaug tuo metu, kai valdžia ėmėsi įgyvendinti kampaniją, kurios metu po visą Sindziango autonominį regioną (SUAR) išsibarsčiusiose internavimo stovyklose buvo įkalinta, kaip manoma, apie 1,8 mln. „religiniu ekstremizmu“ kaltinamų uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų atstovų.

1966 m. Kuldžoje – Ilio kazachų autonominės prefektūros sostinėje ir trečiajame pagal dydį SUAR mieste – gimusi G. Haitiwaji 2006 m. persikėlė į Prancūziją, kur prieš ketverius metus buvo įsikūręs jos vyras. Moters sutuoktinis ir dvi dukterys įgijo Prancūzijos pilietybę, o G. Haitiwaji nusprendė išlaikyti Kinijos pilietybę, kad galėtų grįžti pas šeimos narius. Jai buvo suteiktas 10 metų galiojantis leidimas gyventi Prancūzijoje.

2016 m. lapkritį, buvusios darbovietės prašymu ji grįžo į SUAR dviem savaitėms, kad pasirašytų su išėjimu į pensiją susijusius dokumentus.

Tačiau moteris sako, kad vos grįžus į Kiniją, pareigūnai konfiskavo jos pasą, o 2017 m. sausio 29 d. įkalino sulaikymo centre.

„Jie uždarė mane į areštinę, kaltindami tuo, kad aš neva organizavau žmones ir siekiau sutrikdyti socialinę tvarką, bet aš niekada nieko panašaus nedariau“, – teigė ji RFA uigūrų tarnybai.

„Vėliau jie parodė man vienos iš mano dukterų, protesto [prieš represijas SUAR] metu apsigaubusios [Rytų Turkestano] vėliava, nuotrauką ir tvirtino, kad mano dukra yra teroristė, – pridūrė moteris, pavadindama SUAR taip, kaip uigūrai paprastai vadina savo tėvynę. – Jie sulaikė mane kaltindami, kad mano vyras išvyko į Prancūziją ir pasiprašė politinio prieglobsčio, kad jis dalyvavo [politinėse] organizacijose ir kad aš esu teroristo žmona ir teroristės motina.“

Gyvenimas nelaisvėje

Kiek vėliau G. Haitiwaji buvo perkelta į vieną iš internavimo stovyklų, kurias Kinijos pareigūnai apibūdina kaip „profesinio mokymo“ centrus, nepaisant RFA ir kitų žiniasklaidos priemonių pranešimų, rodančių, kad sulaikytieji dažniausiai laikomi prieš jų valią ankštose kamerose, antisanitarinėmis sąlygomis, yra priversti kęsti nežmonišką elgesį ir politinę indoktrinaciją.

G. Haitiwaji pasakoja apie sąlygas stovykloje ir elgesį su internuotais asmenimis, įskaitant tardymus, smegenų plovimą, draudimą kalbėti uigūrų kalba ir vaizdo stebėjimo kameras įvairiose stovyklos vietose, rašo RFA.

„Mūsų drabužiai buvo labai menki, o kojos – sukaustytos grandinėmis. Buvo labai šalta, – prisimena ji. – Mūsų kamerose ir kitose stovyklos patalpose visą parą degė šviesa... Maistas buvo siaubingas.“

„Man pradėjo skaudėti kelius ir nugarą. Pablogėjo atmintis, – tęsia pasakojimą G. Haitiwaji. – Nors buvo sunku, kojos supančiotos, vaikščiojau pirmyn ir atgal, kad pramankštinčiau raumenis. Visada mėgau plaukioti, sportuoti, todėl nesėdėjau vienoje vietoje. Net kai jie mane dvidešimčiai dienų prirakino prie lovos, atsistodavau ir bėgdavau vietoje, kad pratampyčiau raumenis.“

G. Haitiwaji prisimena, kad kalint stovykloje, jai du kartus buvo suleista kažkokių vaistų – tai atitinka ir kitų išgyvenusiųjų pasakojimus, kurie neretai kalba apie dažnesnes injekcijas ir kraujo mėginių ėmimus. Apsauga jai ir kitoms kartu kalėjusioms moterims paaiškino, kad tai – vakcinos nuo gripo, tačiau G. Haitiwaji teigia, po tokio „gydymo kurso“, daugeliui jaunesnių moterų dingo menstruacijos.

Galiausiai G. Haitiwaji buvo pripažinta „nekalta“ dėl jai pareikštų kaltinimų ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. jai buvo leista grįžti į Prancūziją, rašo RFA.

Aprašė savo išgyvenimus

Grįžusį namo, G. Haitiwaji kurį laiką daugiausia dėmesio skyrė savo fizinei ir psichinei sveikatai. RFA ji teigė anonimiškai davusi parodymus apie tai, ką jai teko išgyventi, Prancūzijos Vyriausybės įstaigoms, taip pat Europos ir pasaulio žmogaus teisių organizacijoms.

Visgi ji nusprendė, kad geriausias būdas paviešinti savo istoriją, bus parašyti apie tai knygą. 2020 m. pradžioje moteris kartu su bendraautore prancūzų žurnaliste Rozenn Morgat ėmėsi darbo, kurį vainikavo sausio 13 d. pasirodžiusi knyga.

„Atėjo sunkūs laikai. Tačiau negalime verkti, skųstis ir pasiduoti vien dėl to, kad taip nutiko. Tai neturi jokios prasmės, nes galiausiai mes patys nuo to nukentėsime, – sako ji. – Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik priimti man skirtus sunkumus, [to, kas man nutiko,] realybę.“

G. Haitiwaji teigia mananti, kad tikrasis stovyklų Kinijoje tikslas yra sunaikinti uigūrus, vykdyti prieš juos kultūrinį genocidą, rašo RFA.

„Šia knyga noriu papasakoti žmonėms apie tai, kas nutiko stovykloje Karamajuje, apie sunkias dienas, kurias man teko išgyventi, – sakė ji. – Išleisdama šią knygą, viliuosi, kad Kinijos Vyriausybė atsisakys uigūrams daromo spaudimo ir uždarys stovyklas. Labai tikiuosi, kad ši knyga privers susimąstyti ir kad žmonės visame pasaulyje, išgirdę [mano istoriją], dar labiau susirūpins.“

JAV tarptautinės religinės laisvės komisijos (USCIRF), nepriklausomos JAV federalinės Vyriausybės institucijos, komisaras Nury Turkelas neseniai savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad G. Haitiwaji patirtis „atskleidžia #Kinijos genocidinės politikos #uigurų atžvilgiu #Sindziange realybę“.

„Pasaulis turi susivienyti prieš šiuos žiaurumus“, – pridūrė jis.