Pasaulyje

2020.09.17 09:05

Įvykiai Baltarusijoje. Lietuvos pasienyje pokyčių kol kas nematyti, Linkevičius Minsko pareiškimus vadina neadekvačiais

atnaujinta 06:58
Dainora Karklytė, Jonas Deveikis, LRT.lt, ELTA, Jūratė Damulytė, BNS2020.09.17 09:05

Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusija „uždaro“ sieną su Vakarais ir stiprina valstybinės sienos su Ukraina apsaugą. Tuo metu Lietuvos pasienyje pokyčių kol kas nematyti, LRT.lt sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prevencijos skyriaus viršininkas. Pasieniečių vadovas Rustamas Liubajevas penktadienį ryte patvirtino, kad kol kas pasienyje su Baltarusija nėra pokyčių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras kol kas pareiškimus taip pat vertina atsargiai.

„Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių. Kaip jau sakiau – pusę kariuomenės apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną su Vakarais, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, labai apgailestaudami, su savo broliška Ukraina, – sakė A. Lukašenka moterų forume.

Jis sakė siunčiantis „pusę kariuomenės“ stiprinti vakarinių sienų apsaugą.

A. Lukašenka pridūrė, kad su Rusijos valdžios pagalba stiprins Sąjunginės valstybės apsaugą.

„Pastarosiomis dienomis aš buvau priverstas kartu su Rusijos prezidentu ir gynybos ministru sukurti bendrą Sąjungos valstybės apsaugą“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

LRT.lt susisiekus su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prevencijos skyriaus viršininku Giedriumi Mišučiumi, jis teigė, kad kol pokyčių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nėra.

„Kas susiję su kontrolės punktais, tai jie veikia. Kol kas jokių pasikeitimų nematome. Jokių uždarymų, kad eismas nevyktų, šiai minutei nėra“, – LRT.lt sakė pasieniečių atstovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad pasieniečiai nėra gavę jokių oficialių dokumentų, jog Baltarusija uždarytų savo sienas Lietuvai.

Kiek vėliau ketvirtadienio vakarą VSAT vadovas informavo, kad susisiekus su Lenkijos pasienio tarnybos kolegomis, pastarieji taip pat nurodė, kad kol kas jokių pasikeitimų pasienyje su Baltarusija nėra ir eismas vyksta įprasta tvarka.

„Be to, mūsų vienam iš įgaliotinių, rinktinės vadovų pavyko susisiekti su Baltarusijos kolegomis, tai regioniniu lygiu kol kas ir Baltarusjos kolegos jokios informacijos apie kažkokius apribojimus atvykti ar išvykti iš Baltarusijos kol kas nežino“, – sakė R. Liubajevas.

Pasak jo, apie Baltarusijos pasienio apsaugos tarnybų darbą sustiprintu režimu buvo žinoma ir anksčiau.

„Tas sustiprintas režimas taikomas jau nuo pat prezidento rinkimų dienos“, – teigė VSAT vadovas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) neturi informacijos apie galimus apribojimus Baltarusijos-Lietuvos pasienyje, sako ministrė Rita Tamašunienė.

„Šiuo metu, šią minutę nė vienas užkardos vadas, nei generolas nėra informuoti, kad keičiasi kažkas tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktų, bet tą žinią, paskelbtą Lukašenkos, girdėjome ir įgaliotiniui mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pavesta sužinoti visą informaciją, kas planuojama daryti“, – ketvirtadienio vakarą BNS sakė ministrė.

Pasak jos, kol kas per sieną transportas vyksta be trikdžių.

L. Linkevičius LRT TELEVIZIJAI teigia, kad dėl A. Lukašenkos pareiškimų reiktų palaukti ir įsitikinti, kas buvo turėta omenyje.

„Kadangi prieš tai buvę pareiškimai pasirodė ne visiškai realūs, tai ir dėl šitų pareiškimų reiktų palūkėti, kas turima omenyje. Noras yra pademonstruoti bet kokia kaina, kad yra kažkokia tai grėsmė. Tą mes matome, bet tos grėsmės nėra, tai ją reikia išrasti. Ir tai, kad pusė kariuomenės siunčiama saugoti sienas, tai yra desperacija praktiškai, visiškai nieko bendro neturint su realybe (...). Kol kas sunku kažką ir komentuoti, kai neadekvatūs sprendimai priėminėjami žmogaus, kuris neadekvačiai suvokia situaciją“, – sako ministras.

Neigė, kad rinkimai buvo sufalsifikuoti

Be kita ko, A. Lukašenka neigė, kad rugpjūčio 9-osios rinkimai buvo sufalsifikuoti.

„Aš jums prisiekiu, jokio melo per rinkimus nebuvo. Neįmanoma sufalsifikuoti 80 proc. rinkimų [balsų]“, – tvirtino A. Lukašenka ir pridūrė, kad jam nereikia, kad kas nors pripažintų jo šalyje vykusį balsavimą.

A. Lukašenka taip pat ragino Lietuvą, Ukrainą ir Lenkiją sustabdyti „savo beprotiškus politikus. Jų arsenale liko visai nedaug technikų, ir mes esame ant baisios nelaimės slenksčio“.

S. Lavrovas: situacija Baltarusijoje netrukus normalizuosis

Situacija Baltarusijoje netrukus normalizuosis, o Maskva ir Minskas tęs savo darbus glaudesnės integracijos link, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Dabar padėtis ten yra įtempta, nes opozicija, aktyviai palaikoma kai kurių mūsų Vakarų kolegų, bando nepaklusti rinkimų rezultatams, tačiau esu įsitikinęs, kad situacija netrukus normalizuosis ir bus pratęstas darbas žengiant į priekį su integracijos procesais“, – S. Lavrovas sakė televizijos kanalui RTVi.

Kaimynai, ypač Lietuva, neturėtų diktuoti savo valios Baltarusijos žmonėms ir „iš esmės vykdyti procesus, kuriuose opozicija dažniausiai naudojama aklai“, kalbėjo jis.

Jo teigimu, viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja „paskelbė pareiškimų, kurie tikrai kelia daug klausimų“.

„Ji sakė, kad jai kelia nerimą, kai Rusija ir Baltarusija palaiko glaudžius santykius. Anądien ji sakė, kad ragina teisėsaugą stoti į įstatymų pusę. Jos aiškinimu, tai buvo tiesioginis kvietimas sulaužyti priesaiką ir, iš esmės, išduoti Tėvynę. Tai tikriausiai yra nusikalstama veika “, – sakė ministras.

„Todėl tie, kurie teikia jai veiklos pagrindą, ir tie, kurie jai sako, kokius teiginius pasakyti, kokius klausimus spausti, be abejo, turėtų žinoti apie savo atsakomybę“, – pridūrė S. Lavrovas.

Ketvirtadienį plenarinėje Europos Parlamento (EP) sesijoje didžiąja balsų dauguma – 574 „už“, 37 – „prieš“ ir 82 susilaikė – priimta rezoliucija, kuria atmetami rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių vadinamųjų prezidento rinkimų rezultatai, taip pat pareiškiama, kad EP nepripažins Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu pasibaigus jo dabartinei kadencijai, rašoma pranešime.

EP ragina kuo greičiau surengti naujus laisvus ir sąžiningus Baltarusijos prezidento rinkimus, pasitelkiant tarptautinius stebėtojus. Kartu europarlamentarai palankiai vertina Koordinavimo tarybą, kaip laikiną žmonių atstovybę, ir remia taikų ir demokratinį valdžios pasikeitimą gerbiant šalies gyventojų teises.

Rezoliucijoje teigiama, kad Europos Parlamentas:

– nepripažįsta rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kurių metu valstybės vadovu buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, rezultatų;

– smerkia Baltarusijos valdžios institucijas už smurtą prieš taikius protestuotojus ir demonstrantų persekiojimą;

– remia taikų valdžios perdavimą šalyje ir pripažįsta Baltarusijos opozicijos Koordinavimo tarybą, kaip „laikiną atstovavimą žmonėms, reikalaujantiems demokratinių permainų“;

– remia asmenines ES sankcijas asmenims, atsakingiems už rinkimų sukčiavimą, įskaitant A. Lukašenką;

– smerkia Rusijos Federacijos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus;

– ragina išnagrinėti galimybę į sankcijų sąrašus įtraukti Rusijos piliečius, tiesiogiai susijusius su A. Lukašenkos režimo palaikymu.

Minskas įvertino EP rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje kaip „agresyvaus pobūdžio“ dokumentą, kuriame nėra konstruktyvių pasiūlymų.

„Dokumentas yra akivaizdžiai agresyvaus pobūdžio ir jame nėra nė vienos konstruktyvios arba subalansuotos tezės. Net jeigu ir norėtųsi, remtis jame nėra kuo. Analizė paprasčiausiai pakeista rinkiniu emocingų pasiūlymų, ir dar visiškai padrikų“, – sakoma Baltarusijos URM komentare.

Atnaujinta 18.49

Lietuva kartu su 16 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių Nuolatinės Tarybos posėdyje inicijavo ESBO Maskvos mechanizmą, reaguojant į grubius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Maskvos mechanizmas – tai ESBO žmogiškosios dimensijos instrumentas, leidžiantis pradėti tyrimą be bendro visų ESBO narių sutarimo, jei ne mažiau kaip dešimt šalių mano, kad kitoje šalyje narėje iškilo ypač rimta grėsmė ESBO žmogiškosios dimensijos nuostatų laikymuisi. Maskvos mechanizmas numato ekspertų vizitą į atitinkamą šalį, žmogaus teisių padėties tyrimą ir ataskaitos apie žmogaus teisių pažeidimus parengimą.

Iki šiol šis ESBO mechanizmas buvo panaudotas tris kartus: 2018 metais dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje, 2011 metais dėl žmogaus teisių padėties ir ESBO įsipareigojimų įgyvendinimo Baltarusijoje po 2010 metų vykusių prezidento rinkimų ir 2003 metais dėl politinių oponentų persekiojimo Turkmėnistane.

Prie iniciatyvos prisijungė Belgija, Čekija, Danija, Estija, Islandija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Suomija.

Atnaujinta 17.49

S. Cichanouskaja pirmadienį Briuselyje susitiks su ES diplomatijos vadovais

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai ir bloko diplomatijos vadovas pirmadienį Briuselyje susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, ketvirtadienį pranešė ES atstovas. Šis susitikimas įvyks prieš ES Užsienio reikalų tarybai susirenkant svarstyti sankcijų Minskui.

„Vyriausiasis įgaliotinis-vicepirmininkas Josepas Borrellis pirmadienio rytą Briuselyje rengia neformalų susitikimą su p. Sviatlana Cichanouskaja ir ES šalių narių užsienio reikalų ministrais“, – naujienų agentūrą AFP informavo ES atstovas užsienio reikalams Peteris Stano.

Atnaujinta 17.45

EP pripažįsta, jog, daugumos Baltarusijos žmonių nuomone, Sviatlana Cichanouskaja yra prezidento rinkimų nugalėtoja

Prie rezoliucijos teksto prisidėję ir už rezoliuciją balsavę EP nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė pažymi, kad šiuo svarbiu dokumentu EP pripažįsta, jog, daugumos Baltarusijos žmonių nuomone, Sviatlana Cichanouskaja yra prezidento rinkimų nugalėtoja ir Baltarusijos išrinktoji prezidentė.

„EP ragina kuo greičiau surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus Baltarusijoje, kurie vyktų su tarptautiniais stebėtojais ir pagal tarptautinius standartus, taip pat pripažįsta Koordinacinės tarybos, kaip laikinos žmonių, kurie reikalauja demokratinių pokyčių Baltarusijoje, atstovybės, atvirą visiems politiniams ir socialiniams suinteresuotiesiems subjektams, statusą“, – teigia EP nariai.

Pasak jų, šia rezoliucija taip pat nepripažįstama A. Lukašenkos teisė dėl ko nors derėtis su Rusijos prezidentu V. Putinu. „A. Lukašenka neturi politinių ar moralinių įgaliojimų Baltarusijos vardu užmegzti kokių nors tolesnių sutartinių santykių, be kita ko, su Rusijos valdžios institucijomis, kurie galėtų kelti grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – rašoma dokumente.

Rezoliucijoje pažymima, kad EP ragina atlikti nepriklausomą ir veiksmingą tarptautinį OMON ir kitų Baltarusijos valdžios institucijų nusikaltimų, susijusių Aliaksandro Taraikouskio, Aliaksandro Vichoro, Arciomo Parukovo, Henadzio Šutavo ir Kanstantino Šyšmakovo mirtimis, tyrimą. Europos Parlamentas yra pasiruošęs prisidėti prie tokio tarptautinio tyrimo realizavimo.

„Šiuo dokumentu taip pat reikalaujama sustabdyti bet kokį ES paramos teikimą Baltarusijai per A. Lukašenkos administraciją, raginama parengti Maršalo planą demokratinei Baltarusijai“, – teigia EP nariai. Taip pat yra raginama, kad Europos Sąjunga ir toliau tęstų baltarusiško Europos humanitarinio universiteto, veikiančio Vilniuje, finansavimą.

Visas rezoliucijos tekstas čia.

Atnaujinta 14.15

Baltarusijos opozicija rengia teisėsaugos pareigūnų juodąjį sąrašą

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad opozicija rengia už brutalų susidorojimą su protestuotojais ir suėmimus be pagrindo atsakingų teisėsaugos pareigūnų juodąjį sąrašą, kuris galės būti panaudotas juos teisiant ateityje.

„Raginu saugumo pajėgas nutraukti smurtą ir prisijungti prie Baltarusijos žmonių. Jei to nepadarysite, tuomet neišvengsite teisingo teismo ir bausmės“, – pranešime teigė S. Cichanouskaja. Pasak jos, šiuo metu juodasis sąrašas rengiamas, bendradarbiaujant su žmogaus teisių aktyvistų komanda.

„Rengiame pareigūnų ir teisėsaugos personalo, kuris dalyvavo ir dalyvauja policijos brutaliuose veiksmuose, sąrašą. Nusiųsime šį sąrašą Ukrainai, Turkijai, Rusijai, ES valstybėms narėms ir Jungtinėms Valstijoms. Šis sąrašas bus paviešintas“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

ES šiuo metu rengia sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir susidorojimą su protestuotojais. Sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29 pareigūnams jau įvedė Lietuva, Latvija ir Estija. Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, jų rezultatai laikomi suklastotais.

Atnaujinta 13.26

Eurokomisaras Sinkevičius: padėčiai blogėjant būtų numatytos papildomos ES sankcijos

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad sankcijas už smurtą ir kitus nusikaltimus prieš protestuotojus atsakingiems Baltarusijos atstovams planuojanti įvesti ES toliau stebės situaciją šalyje, o, padėčiai negerėjant, sankcijų sąrašas gali būti išplėstas.

Tai jis sakė, komentuodamas trečiadienį skaitytą Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinę kalbą, kurioje buvo kreiptasi ir į ES valstybes nares.

„ES nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu, nes rinkimai nebuvo nei sąžiningi, nei laisvi. Komisija jau yra pasiūliusi sankcijas, šiuo metu jos yra nagrinėjamos tarybos darbo grupėje. Čia reikia visų šalių narių pritarimo. Prezidentė (Ursula von del Leyen – ELTA) taip pat pasiuntė šalims narėms signalą, jog, jeigu jūs norite, kad Komisija reaguotų greičiau, reikia keisti sprendimų priėmimą dėl tokių klausimų užsienio politikoje, kad užtektų kvalifikuotos daugumos“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, Baltarusijai Europa yra pasiūliusi, kaip galima būtų spręsti krizę šalyje.

„Jeigu padėtis toliau blogės, bus numatytos papildomos sankcijos, tačiau EK ragina Baltarusijos valdžią ieškoti pirmiausia dialogo ir išeities iš krizės. Pavyzdžiui, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – ELTA) pirmininko pasiūlymas apsilankyti Minske, pradėti dialogą – tai būtų pirmas žingsnis. Logiška, kad tas žingsnis vestų į naujus rinkimus, jau prižiūrimus ESBO. Manau, kad tai būtų geriausias sprendimas“, – sakė eurokomisaras. Vis dėlto, pasak V. Sinkevičiaus, Rusijos parama Baltarusijai sunkina „bet kokį dialogą“.

Atnaujinta 11.18

Minskas panaikino P. Latuškos ir I. Liaščenios diplomatinį rangą

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka panaikino opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo nario Pavelo Latuškos ir atsistatydinusio ambasadoriaus Slovakijoje Ihario Liaščenios nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą, be to, atleido ambasadorių Latvijoje Vasilį Markovičių, praneša portalas tut.by, remdamasis prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešama, kad P. Latuškos ir I. Liaščenios diplomatinio rango panaikinimas yra „susijęs su poelgiais, žeminančiais valstybės (diplomatinę) tarnybą“. V. Markovičius atleistas iš nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Latvijoje posto „už netinkamą tarnybinių pareigų vykdymą“. Jo diplomatinis rangas taip pat panaikintas.

P. Latuška nuo 2012 iki 2019 metų buvo ambasadoriumi Prancūzijoje. Vėliau jis vadovavo Jankos Kupalos nacionaliniam akademiniam teatrui, bet buvo atleistas, kai pasmerkė jėgos struktūrų narių elgesį su protestuotojais ir paragino teisiškai įvertinti jų veiksmus. P. Latuškai tapus Koordinacinės tarybos nariu, A. Lukašenka pareiškė, kad jis „peržengė raudoną liniją“ ir „atsakys pagal įstatymą“.

Buvęs Baltarusijos ambasadorius Slovakijoje I. Liaščenia taip pat išreiškė palaikymą po rinkimų taikiai protestuojantiems Baltarusijos piliečiams ir ragino valdžią ištirti visus demonstrantų kankinimo bei mušimo atvejus. Po to jis įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Rugpjūčio pabaigoje A. Lukašenka pasirašė įsaką dėl I. Liaščenios atleidimo iš pareigų.