Pasaulyje

2020.08.01 12:45

Ekspertai apie įvykius Baltarusijoje: kandidatai yra Maskvos projektas, Lukašenkos ėjimai padėtį tik blogina

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.08.01 12:45

Daugiatūkstantiniai protestai vilnija per Baltarusiją, o pastarasis Minske vadinamas bene didžiausiu mitingu, kokį kada nors yra pavykę suorganizuoti opozicionieriams. Visuomenės sujudimas įspūdingas, sako politologai, o režimui išsiversti be jėgos panaudojimo prieš kitą savaitę vyksiančius prezidento rinkimus veikiausiai nepavyks.

Trečiadienį Baltarusijos naujienų kanaluose dominavo Minske sulaikytų privačios Rusijos karinės organizacijos „Wagner“ dalinio sulaikymo tema. Pasak Baltarusijos pareigūnų, 33 Rusijos piliečiai turėjo užduotį destabilizuoti padėtį šalyje prieš prezidento rinkimus, o, pasak Rusijos pasiuntinio Baltarusijoje Dmitrijaus Mezencevo, tai – privačios bendrovės apsaugos darbuotojai, per Minską vykę į kitą valstybę.

Taip pat skaitykite

Analitikai gana vieningi, jog grupės vyrų galutinė kelionės stotelė veikiausiai iš tiesų buvo ne Baltarusija, o kita šalis, kurioje „Wagner“ turi savų interesų. Tokį režimo žingsnį reikėtų vertinti kitų pastarojo meto įvykių kontekste, LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė VU TSPMI dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius. Pavyzdžiui, liepą pradėtų teisėsaugos veiksmų prieš „Belgazprombank“.

„Jeigu paklausytume Lukašenkos retorikos, tai rusai organizuoja Baltarusijoje perversmą jau kelis mėnesius. Samdinių sulaikymas, kokiu tikslu ir kur jie bebūtų vykę, labiausiai logiškai turbūt įsipaišo į Lukašenkos rinkiminę kampaniją, kurios esmė yra pavaizduoti, kad Baltarusiją puola išorinis priešas, šį kartą, kas yra įdomu ir kiek keista, tas priešas yra Rusija, ir taip bandoma mobilizuoti savo rinkėjus ir sudaryti prielaidas išvaikyti protestus, jeigu jie kiltų rinkimų dieną ar kitą dieną po jų“, – kalbėjo politologas.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad Rusija neturi tikslo nuversti A. Lukašenkos perversmo keliu, jos siekiai esą kiti – „silpninti Lukašenką ir padaryti jį labiau sukalbamu“.

Rusija siekia sumažinti jo manevro laisvę, padaryti jį labiau priklausomu, sako pašnekovas, visgi ir pats A. Lukašenka tą supranta, o balansuodamas tarp Rytų ir Vakarų siekia atrodyti Baltarusijos suvereniteto garantu.

Aš sakyčiau, kad trečiadienio siužetas yra viena iš galimybių Lukašenkai, esant poreikiui, jeigu ne įvesti nepaprastąją padėtį, tai bent jau argumentuoti didesnį jėgos panaudojimą, kuris neabejotinai įvyks, sakė M. Milta.

„Šiuo metu jam grėsmę kelia tikrai ne ta tradicinė opozicija, kuri susijusi ar buvo siejama su Vakarais. Dabar, matyt, galime kalbėti apie vidurinę klasę Baltarusijos, kuri nėra ypatingai provakarietiška, netgi, sakyčiau, kartais jai visai priimtina integracijos su Rusija idėja. (...) Vis dėlto tie žmonės laiko save Baltarusijos dalimi, jiems išorinis kišimasis nėra labai priimtinas, dėl to pakankamai natūralu, jis susirado priešą Rusiją, juolab, kad Rusijos ranka Baltarusijoje yra akivaizdi, nereikia net nieko ieškoti“, – sakė M. Laurinavičius.

Tai nėra pirmas kartas, kai A. Lukašenka konfrontuoja su Rusija, sako Maksimas Milta, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje lektorius. Tiesa, anksčiau tai buvo konfliktai dėl dujų ar pieno produktų eksporto. Pašnekovas prisiminė ir atgarsį turėjusią „Baltojo legiono“ bylą – nacionalistinė organizacija įkurta 10-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, po 2000-ųjų paskelbė apie nutrauktą veiklą, visgi teisėsaugos akiratyje kaip įtariama „penktoji kolona“ ji buvo atsidūrusi 2008 m., o pastarąjį kartą – 2017 m.

„Aš sakyčiau, kad trečiadienio siužetas yra viena iš galimybių Lukašenkai, esant poreikiui, jeigu ne įvesti nepaprastąją padėtį, tai bent jau argumentuoti didesnį jėgos panaudojimą, kuris neabejotinai įvyks“, – sakė M. Milta.

Pasak jo, pastarasis mitingas Minske iš tiesų rodo visuomenės gyvybingumą, be to, atkreiptinas dėmesys, kad tai netgi nebuvo patogiausia vieta miestiečiams rinktis – šalies valdžia riboja galimybes rengti opozicinius mitingus centrinėse miesto vietose.

Analitikas yra vienareikšmiškos nuomonės apie iššūkį A. Lukašenkai metusius ir gerokai iki rinkimų sulaikytus Viktorą Babaryką su sūnumi ir S. Tichanovskį.

„Vakar (ketvirtadienį – LRT) Minsko Bangaloro aikštėje, skirtingais vertinimais, susirinko 40 ar 60 tūkstančių, bet tai buvo iš tikrųjų įspūdingas mitingas. Ir reikia klausytojams, matyt, pasakyti, kad ta aikštė nėra Minsko centre. Vilniaus mastu tai būtų kažkur Pašilaičiuose ar gal net Pilaitėje – kalbame apie, sakykim, miesto užribį“, – pažymėjo M. Milta.

Laurinavičius: tiek Babaryka, tiek Tichanovskis – Kremliaus kandidatai

Šią savaitę Minske įvyko ir kitas, kiek mažiau pastebėtas, sulaikymas – į areštinę pateko Rusijos viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Škliarovas, anksčiau Rusijoje dirbęs su Ksenijos Sobčiak rinkimų kampanija. Jis siejamas su šiuo metu sulaikytu Sergejumi Tichanovskiu, ketinusiu kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Vietoje jo rinkimuose dalyvauti nusprendė vyro žmona.

„(Jis) buvo apkaltintas bendradarbiavimu su „Strana dlia zhyzni“ – Tichanovskio platforma, pridedant papildomo rusiško akcento, kad jie neva ne tik karinį, bet ir informacinį galbūt perversmą ruošia. Tai įsipaišo į bendrą kontekstą, kai bandoma apjuodinti maksimaliai visus galimus oponentus“, – kalbėjo L. Jonavičius.

Mano įsitikinimu, tiek Tichanovskis, tiek Babaryka yra Maskvos projektai, M. Laurinavičius.

M. Laurinavičiaus manymu, V. Škliarovo vaidmuo buvo svarbus, jog sulaikius pagrindinius neoficialius kandidatus opozicinis judėjimas neišsikvėptų, iniciatyvą perimant trims jų aplinkos moterims – Svetlanai Tichanovskajai, Veronikai Cepkalo ir Marijai Kolesnikovai.

„Tai yra labai patyręs polittechnologas, kuris labai aktyviai dirba Rusijoje. Ir jo buvimas šiuo metu Baltarusijoje, mano galva, rodo pakankamai daug“, – sakė M. Laurinavičius.

Analitikas pabrėžia nemenkinantis ir nenuvertinantis pilietinės visuomenės nubudimo, vis dėlto apie iššūkį A. Lukašenkai metusius ir gerokai iki rinkimų sulaikytus Viktorą Babaryką su sūnumi ir S. Tichanovskį yra vienareikšmiškos nuomonės.

„Rusija, mano nuomone, strategiškai įvertino tą nepasitenkinimą ir labai sėkmingai panaudojo savo politines technologijas tam nepasitenkinimui mobilizuoti. Nepasitenkinimas gali augti ir būti viduje, bet jį dar reikia išprovokuoti, kad jis taptų kažkuo, bent jau veiksniu rinkimuose. Mano įsitikinimu, tiek Tichanovskis, tiek Babaryka yra Maskvos projektai. Visiškai atsiejant tai nuo to, ką daro pilietinė visuomenė, (...) bet reikia matyti ir tas politines technologijas, kurias Maskva naudoja“, – sakė M. Laurinavičius.

Anot L. Jonavičiaus, Baltarusijos prezidentas atsidūrė šachmatininkams pažįstamoje zugzwango pozicijoje – bet koks naujas ėjimas jo padėtį blogina.

Nors apie S. Tichanovskają susitelkusi opozicinė kampanija geba burti Baltarusijos gatvėse seniai regėtas minias, jos hipotetinė pergalė šaliai reikštų nežinomybės mėnesius, sako L. Jonavičius, mat jos esminis pažadas – laimėjus rinkimus surengti naujus, laisvus ir sąžiningus.

„Tai reiškia naują nežinomybę, nes kas dalyvautų tuose kituose rinkimuose? Tai visiškai neaišku. Kita vertus, tai sukuria laiko tai pačiai Rusijai paruošti kandidatą galimiems naujiems rinkimams. Kitaip tariant, tai win-win (liet. pergalės bet kokiu atveju) situaciją – lieka Lukašenka, viskas tvarkoje. Jeigu nelieka, pilietinė visuomenė padaro savo darbą – vėlgi yra opcija savo žmogų pastatyti. Tai, aišku, yra labai konspiracinė teorija, nebūčiau toks tikras, kad viskas yra taip suplanuojama, žinoma ir matoma, bet prielaidų tam yra ir galima tai vertinti kaip pakankamai rimtą dalyką“, – kalbėjo politologas.

Žmonėms svarbiausia ne geopolitika, o sotesnis rytojus

Anot L. Jonavičiaus, Baltarusijos prezidentas atsidūrė šachmatininkams pažįstamoje zugzwango pozicijoje – bet koks naujas ėjimas jo padėtį blogina.

„Jis negali nusileidinėti pilietinės visuomenės reikalavimams, nes tai parodytų jo silpnumą ir greičiausiai sukeltų dar vieną bangą protestų, jeigu jis toliau spaudžia – nuo jo nusisuks Vakarai, su kuriais santykiai lyg ir šiek tiek gerėjantys, kas reiškia, kad tai mažina jo manevro laisvę santykiuose su Rusija“, – kalbėjo politologas.

Rusija tokioje situacijoje yra didžiausia laimėtoja, visgi ir jos vaidmens nereikėtų matyti supaprastintai, sako jis, mat nėra vieno Kremliaus intereso, o jų pliuralizmas.

Anot M. Laurinavičiaus, „jėgos scenarijus“ Baltarusijoje yra labai tikėtinas.

„Jeigu žiūrėti į Rusijos interesus, mes galime išskirti strateginį lygmenį – išlaikyti Baltarusiją kaip buferį ir Rusijos interesų sferą. Bet yra taktinis lygmuo, kur yra daug rusiškų veikėjų – Baltarusija veikia ir kaip ofšorinė zona, kontrabandinė zona, tie patys „Wagner“ keliauja per ją tranzitu, interesų yra daug. Oligarchų, saugumo struktūrų ir kitų, kur mes nežinome, kas iš esmės vyksta ir ar tie interesai nesikerta Rusijos viduje tarpusavyje“, – kalbėjo VU TSPMI tyrėjas.

Tuo tarpu sujudusiems baltarusiams, bent jau daugumai, geopolitinės kryptys kur kas mažiau aktualios negu jų kasdienybė, sako pašnekovas.

Kaip reaguos Vakarai – Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos? L. Jonavičiaus manymu, proaktyvaus vaidmens tikėtis neverta, JAV į įvykius kišis tiek, kiek ribas peržengti bus pasiryžusi Rusija, o ES išlieka labiau simboliniu veikėju.

„Atskirčiau geopolitinę ir vertybinę liniją. Visi tie nepasitenkinimai ir susirūpinimo reiškimai yra tuomet, kai mušami žmonės, kai bėga kraujas. Kai atsiranda geostrateginiai dalykai – ar bus rusų karinė bazė Baltarusija ar nebus, ką daryti su nusiginklavimo sutartimis, Pompeo važiuoja į tą pačią žmogaus teises pažeidžiančią Baltarusiją ir kalba su Lukašenka. Tai yra šiek tiek dilema Vakaruose, labiau Amerikai, nes Europa geopolitikos nežaidžia“, – kalbėjo L. Jonavičius.

Anot M. Laurinavičiaus, „jėgos scenarijus“ Baltarusijoje yra labai tikėtinas. Jog režimas didesnių demonstracijų netoleruos, o gali pasitelkti ir provokatorius, antrina ir M. Milta.

„Kiekvieną kartą, kuomet net patys menkiausi protestai vykdavo, jėga buvo panaudojama. Noriu priminti, kad dabar Baltarusijos vyriausybės vadovas yra buvęs generolas, turime dar daugiau žmonių su antpečiais, kurie užima pagrindinius postus. „Belgazprombank“ byloje vieną pagrindinių vaidmenų perėmė Valstybinės kontrolės komitetas, kuris turi naują vadovą, vėlgi atėjusį iš KGB. Tai šiuo atveju aš neabejoju, kad pasikartos 2010 metai su brutalios jėgos panaudojimu“, – kalbėjo EHU lektorius.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.