Birželio 22 d. pasitikrinusi savo elektroninio pašto dėžutę Bavarijos universiteto profesorė Julia Obertreis nustebo joje radusi Berlyne įsikūrusios Rusijos ambasados atsiųstą pranešimą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Laiške buvo giriamas revizionistinis straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą, kurio autorius ne kas kitas, o esą pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kaip priedas prie elektroninio laiško buvo siunčiamas ir V. Putino teksto vertimas į vokiečių kalbą – iš viso net 9 tūkst. žodžių.
Labiausiai J. Obertreis nustebino tiesioginis kreipimasis, kuriuo baigiamas ambasados atsiųstas pranešimas.
„Rusijos prezidento straipsnis be jokios abejonės sukels Jūsų skaitytojų susidomėjimą, – rašoma elektroniniame laiške, kurio kopija Frydricho-Aleksanderio universitete dėstanti J. Obertreis pasidalino su RFE / RL. – Turėdami tai omenyje, siūlome Vladimiro Putino straipsniu naudotis ateityje ruošiantis istorijos paskaitoms.“
"...schlagen wir Ihnen vor, den Artikel von Wladimir Putin künftig bei der Vorbereitung von historischen Beiträgen zu nutzen". Bin irritiert von einer E-Mail der Pressestelle der Russ. Botschaft, die gerade kam. Kein wissenschaftlicher Text zum Thema ohne Putin-Zitat mehr...?!? pic.twitter.com/ye716DC1Fa
— Julia Obertreis (@JuliaObertreis) June 22, 2020
Apstulbusi J. Obertreis savo apmaudą dėl neprašyto bandymo kištis į jos dėstymo turinį išliejo socialiniame tinkle „Twitter“. Paaiškėjo, kad tokį patį elektroninį laišką gavo daugelis Vokietijos istorikų, kurie taip pat panoro pasinaudoti socialine žiniasklaida, kad išsakytų savo nuomonę šiuo klausimu.
„Nežinau, verkti ar juoktis“, – rašė Getingeno universiteto Rytų Europos istorijos dėstytoja Anke Hilbrenner.
Habe die Mail auch bekommen, dachte zunächst an einen Scherz. #Putin als #Historiker?!? Und klar: "Sicherlich wird der Artikel des russischen Präsidenten ein erhebliches Interesse von Ihren Leserinnen und Lesern ... wecken". Bin mir nicht sicher, ob ich lachen oder weinen soll .. https://t.co/AqYYBZlV4p
— Anke Hilbrenner (@AHilbrenner) June 22, 2020
„Putinas ir vėl vaidina istoriką“, – jai antrino Bonos universitetą atstovaujantis Martinas Austas.
Revizionistinės pažiūros
Birželio 18 d. JAV leidžiamame žurnale „The National Interest“ paskelbtas V. Putino straipsnis pavadinimu „Tikrosios 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių pamokos“ iššaukė nemažai kontroversiškų reakcijų. Jame cituojami archyviniai dokumentai, tačiau akis bado gramatinės klaidos ir keistos formuluotės. Kremlius atmetė rusų istoriko kaltinimus, neva Hitleriui priskiriama citata yra klastotė.
Išplėstinis monologas istorinėmis temomis labiau primena revizionistinį pastaruosius keletą metų aktyviai Maskvos peršamą požiūrį, kritikuojantį, Kremliaus žodžiais tariant, Vakarams būdingus Antrojo pasaulinio karo faktų iškraipymus ir primenantį beveik 27 mln. žmonių gyvybių kainavusį Sovietų Sąjungos indėlį, sutriuškinant nacistinę Vokietiją.
Taip pat skaitykite
V. Putino tekstas, kuris toli gražu nėra pirmas tokio pobūdžio viešas Rusijos pareiškimas, papiktino Baltijos šalių vyriausybes dėl teiginio, kad šios valstybės savanoriškai atsisakė suvereniteto ir įsileido okupacinę sovietų kariuomenę. Varšuvoje jis sulaukė pasmerkimo – nors vargu, ar kas buvo labai nustebęs – dėl tvirtinimo, kad Lenkija neva pati kalta dėl dvigubos nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos invazijos 1939 m., kaip tai buvo numatyta V. Putino gynybiniu vadinamo Molotovo-Ribbentropo pakto slaptuosiuose protokoluose.
„Atminties karas“
Elektroniniu paštu atsiųstame komentare Bonos universiteto profesorius M. Austas RFE / RL prisipažįsta „buvęs nustebintas“, sulaukęs žinutės iš Rusijos ambasados. Jis į V. Putino straipsnį žvelgia kaip į dar vieną ginklą atminties kare, kurį Rusija jau keletą metų kovoja su Rytų Europos valstybėmis, tačiau teigia pritariantis kai kurioms V. Putino išvadoms, kaip antai britų ir prancūzų nuolaidžiavimo Hitleriui 1938 m. pasmerkimui ir Sovietų Sąjungos žmonių patirtų kančių po to, kai 1941 m. šalį užpuolė nacistinė Vokietija, akcentavimui. Visą likusį tekstą jis vadina iškraipymu.
Taip pat skaitykite
„Nė vienas Vokietijos istorikas nesiryžtų kaltinti Lenkijos dėl Antrojo pasaulinio karo. Tai – visiškas absurdas, – rašė jis. – Spėčiau, kad nemažai kolegų pasinaudos V. Putino tekstu kaip šaltiniu, padedančiu tirti politinius mechanizmus istorijoje apskritai ir antagonistinę atminties kultūrą konkrečiai.“
Tačiau Rusijoje V. Putino išsakytas požiūris yra plačiai palaikomas, nes daugelis žmonių pyksta, kad jų šalis nesulaukia deramo dėmesio, kalbant apie sąjungininkų pergalę prieš fašizmą.
„Neeilinis įvykis“
Rusijos ambasados siųstas elektroninis laiškas vargu ar kam padarė įspūdį.
„Paprastai istoriją mes suprantame kaip nešališką diskursą, – Vokietijos televizijos laidoje „Tagesschau“ kalbėjo istorikas Martinas Schulze Wesselis. – Tačiau kai popieriaus ir pieštuko imasi prezidentas, o tada reikalauja, kad patyrę profesoriai remtųsi jo išvadomis savo paskaitose – tai jau neeilinis įvykis.“
Raštu atsakydamas į RFE / RL klausimus Rusijos ambasados Berlyne atstovas spaudai Ilja Rožkovas gynė ambasados žinutę ir teigė, kad ji buvo „absoliučiai informacinio pobūdžio, kad skaitytojams būtų sudarytos geresnės galimybės objektyviai įvertinti medžiagą“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ tiesiogiai reaguodama į profesorės J. Obertreis, kuri pirmoji išsakė savo pasipiktinimą gautu laišku, įrašą, Rusijos ambasada teigė, kad V. Putino straipsnis sukėlė nemažai diskusijų Vokietijos visuomenėje, todėl ji tiesiog nusprendė pasidalinti juo su ekspertais.
Ambasados atstovų teigimu, tikslas buvo leisti žmonėms patiems pasidaryti išvadas dėl šio straipsnio, „nesiremiant užsienio šalių vertinimais“.
