Rusijos Dūmai buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama atšaukti Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimą, įvykdytą 1989 m. Liaudies deputatų suvažiavime. Kodėl Rusija koronaviruso pandemijos įkarštyje vėl grįžta prie istorijos perrašymo?
Rusijos Dūmoje pateiktas siūlymas pripažinti negaliojančiu 1989 metų gruodžio 24 dienos Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų tarybos sprendimą, kuriuo pasmerkiamas 1939 metų sovietų ir vokiečių nepuolimo sutarties pasirašymas.
Įstatymo projekto autorius – nacionalistiniais pareiškimais pagarsėjęs Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad „šis dokumentas neatitinka istorinio teisingumo principų ir buvo priimtas to meto politinio nestabilumo sąlygomis“. Įstatymo projektas jau užregistruotas Dūmoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, politologas Laurynas Jonavičius LRT.lt sako, kad tai nuoseklus žingsnis to, ką Rusija daro jau kokius paskutinius penkerius metus – bandoma pabrėžti savo išskirtinumą ir specifiškumą bei statusą tarptautinėje sistemoje.
„Bandymas pabrėžti, kad Rusija yra atskira civilizacija, atskira kultūra ir turi atskirus savo interesus, kuriuos reikia gerbti. Šis leitmotyvas Rusijos politikoje yra ganėtinai ilgą laiką“, – sako politologas.
Baltijos šalims grėsmės nėra
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad referendumas dėl Konstitucijos pataisų vyks liepos 1 dieną. Pataisos anuliuotų V. Putino kadencijas ir leistų jam likti prezidentu po 2024-ųjų, kai baigsis jo antroji iš eilės – ir ketvirtoji apskritai – kadencija prezidento poste.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Dainius Žalimas LRT.lt sako, kad siūlymas atšaukti akto pasmerkimą, dabartinių siūlomų balsuoti Rusijos Konstitucijos pataisų kontekste – „iš esmės logiškas“.
„Iš tiesų visa tai atrodo logiška. Nieko nuostabaus, kadangi Rusijoje pakankamai seniai klajoja tokios teorijos, kurios irgi nėra naujos, kad Baltijos šalys apskritai yra atsitiktinės, atsirado jos neteisėtai – 1990–1991 m., po to Latvija ir Estija neva neteisėtai atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, tas įstatymo projektas tada žiūrisi visiškai logiškai tokiame, galima sakyti, revanšizmo kontekste“, – aiškina ekspertas.
Tiesa, D. Žalimo teigimu, tarptautinės teisės požiūriu šio įstatymo priėmimas nieko nereikš. Kadangi 1989 m. Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai buvo ne tik pasmerkti, bet ir pripažinti niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.
„Pabrėžčiau, kad, aišku, kas nors paviršutiniškai galėtų įžvelgti grėsmę Baltijos šalių valstybingumui, tai iš tiesų valstybių nepriklausomybės pripažinimas yra neatšaukiamas. Ir šiuo aktu taip pat negali būti atšauktas. Pagal tarptautinę teisę apskritai negalima atšaukti valstybės pripažinimo, nes tai iš esmės prilygtų vos ne karo paskelbimui“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Kitas dalykas, pažymi D. Žalimas, – Lietuva su Rusija pasirašiusios 1991 m. liepos 29 d. sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kurios pirmasis straipsnis yra amžino galiojimo – jis yra neatšaukiamas.
„Jame yra parašyta apie Lietuvos Respublikos pripažinimą 1990 m. kovo 11 d. akto pagrindu. Tai iš esmės reiškia pripažinimą visko – kas prieš Lietuvą buvo įvykdyta agresija ir šalis išsivadavo iš okupacijos. Teisine prasme tai nieko nekeičia, bet, aišku, politiniame lauke tikrai gali sukelti įtampų tarpvalstybiniuose santykiuose“, – sako D. Žalimas.
Ar tarptautinė bendruomenė turėtų reaguoti?
Po šoko dėl COVID-19 ir kritusių naftos kainų, Kremlius vėl ima perrašinėti istoriją – feisbuke situaciją apibūdino europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Europos Parlamento narė teigia mananti, kad ši iniciatyva – „agresyvus prieš Europos Sąjungos (ES) nares – Lietuvą, Latviją ir Estiją – nukreiptas Rusijos Federacijos veiksmas, todėl Lietuvos valdžia negali tylėti.“
Jos teigimu, mažų mažiausiai Rusijos ambasadorius turi būti iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją paaiškinimui. Ji tikina lauksianti ir Lietuvos prezidento reakcijos.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį pranešė, kad Taline susitikę Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai aptarė šį klausimą ir sutarė toliau stebėti situaciją, koordinuoti Baltijos valstybių ir Lenkijos veiksmus. Kaip rašoma pranešime, „esant reikalui, šalys sutarė ryžtingai ir kategoriškai reaguoti į šį ir kitus bandymus perrašyti istoriją ir istorinio revizionizmo apraiškas.“
„Tai yra vienas iš daugelio, labai gaila, bet, matyt, ne paskutinis pavyzdys, bandymas falsifikuoti istoriją. Nuolat matome tuos pavyzdžius, tai – ir Dūmoje užregistruotas atitinkamas projektas“, – BNS sakė ministras.
J. Jonavičius, paklaustas, ar tarptautinė bendruomenė turėtų šiuo atveju reaguoti, į Rusijos keliamus klausimus, tikino, kad tai – dvigubas žaidimas. Viena vertus, anot jo, jeigu niekas nereaguos, gali būti vertinama kaip sutikimas su tuo, ką rusai daro. Antra vertus, sako J. Jonavičius, jeigu bus žengiami tam tikri žingsniai, rusų valdžia tai gali panaudoti savo reikmėms, esą jie buvo teisūs.
„Vienareikšmiško atsakymo turbūt nėra. Reikia pagalvoti, ar verta, kokia forma verta. Galbūt verta, bet dvipusiškumo ir dvejonių šioje vietoje tikrai labai daug“, – sako politologas.
D. Žalimo teigimu, jeigu tai kol kas yra tik pavienė deputato iniciatyva, galbūt nereikėtų situacijos pernelyg sureikšminti. Kita vertus, anot jo, jeigu ši pavienė iniciatyva virs valstybiniu žingsniu – reaguoti reikėtų, nes akivaizdžiai remiami šiurkščiausi tarptautinės teisės pažeidimai.
„Priklausys nuo to, kaip tas įstatymo projektas, matyt, Dūmoje judės. Ar tai tiktai pavienio marginalo išsišokimas, ar vis dėlto tą marginalą parems platesni sluoksniai, visų pirma, pats Putinas“, – sako D. Žalimas.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus. Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva buvo okupuota.
Taip pat skaitykite
Pastaruoju metu ir V. Putinas yra linkęs itin dažnai kalbėti apie Antrojo pasaulinio karo baigtį – šią temą jis aptarė metinėje spaudos konferencijoje, susitikimuose su šalies gubernatoriais. Jis užsipuolė ir Lenkiją, tvirtai pasiryžęs įtvirtinti savo istorijos versiją, tačiau šis jo pasisakymas sulaukė aršaus pasipriešinimo.
Lenkijoje aukštieji parlamento rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją su griežtu protestu prieš V. Putino melagingus kaltinimus Lenkijai kolaboravus su naciais ir prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios. Šioje situacijoje įsikišo ir Europos Komisija (EK), tvirtai parėmusi lenkus. Karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai taip pat pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją ir perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.
