Konstituciją šiurkščiai pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio prisaikdinimas vėl tapti Seimo nariu yra smūgis Lietuvos demokratijai. Tai yra smūgis Valstybės raidos integralumui ne vien užsienio politikos ar įvaizdžio atžvilgiu, bet pirmiausia pačios Lietuvos klestėjimo atžvilgiu.
Pažvelkim iš šono. Vieną dieną lietuviai yra laisvę mylinti tauta, palaikanti kitų siekius gyventi laisvai ir suteikianti prieglobstį tiems, kas kovoja už savo krašto laisvę. Tai padeda Lietuvai tiek už uždarų, tiek už atvirų durų kalbėti apie savo šalies pavyzdį. Jeigu mažoji Lietuva gali elgtis drąsiai ir principingai, kodėl didžiosios tautos to nedaro? Vertybiškai besielgdami įkūnijome tai, ką Kopenhagos universiteto profesorius Andersas Wivelis pavadino „sumaniosios šalies“ strategija, kuomet šalies mažumas yra suvokiamas kaip privalumas, gebėjimas veikti principingai ir operatyviai, o ne vilktis iš paskos didžiųjų galių nubrėžtuose rėmuose?
Kitą dieną lietuviai išrenka į Seimą priesaiką sulaužiusį Holokaustą menkinantį asmenį, o jo vadovaujamą partiją įgalina tapti valdančiosios koalicijos dalimi. Kadangi anksčiau pergyvenome ir „Drąsos kelią“, ir kitus Lietuvos politinio gyvenimo atsitiktinumus, manytina, kad turime pakankamai atsparumo išgyventi ir 2024 metų rinkimų akibrokštą. Tiesa, aš nemanau, kad šių metų Seimo narių prisaikdinimo ceremonijos dalyvių sąrašas yra atsitiktinis. Aš manau, kad tai yra kone ryškiausia mūsų demokratijos krizės iliustracija.
Pietryčių Lietuva, savaime mažai ką reiškianti geografinė sąvoka, bet vartojama vietoje Vilniaus krašto kategorijos, pastaruosius tris dešimtmečius gyveno mūsų smegenyse su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įdiegtu kvapeliu. Esą kadangi Vilnijoje lietuviškai kalbančio žmogaus su žiburiu nerasi, tai ir nėra reikalo pasitikėti Vilniaus kraštu. Bet tada nutinka stebuklas – dvejus Seimo rinkimus iš eilės Lietuvos lenkų rinkimų akcija neperžengia 5 procentų slenksčio, Vilniaus rajono meru tampa nebe Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, o Vilnijos vienmandatėse laimi vis daugiau ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.
Savo ruožtu Žemaitija plačiosios auditorijos akyse yra vertinama kitaip negu Vilnija. Tarsi būdama tauriausia iš visų Lietuvos regionų, Žemaitija suvokiama kaip itin patriotiškai nusiteikusių lietuvių kraštas. Tiesa, žiūrint retrospektyviai: nuo Pakso iki Žemaitaičio, nuo Rusijai palankaus pasipriešinimo skalūnų dujų žvalgybai ir žemės pardavimo referendumo iki šeimų maršo dalyvių riaušių prie Seimo, šiuolaikinės Žemaitijos atstovai atrodo labiau nusiteikę sabotuoti Lietuvos klestėjimą negu kad jį plėtoti. Žiūrint statistiškai: nuo darbo vietų iki išsilavinimo lygio, nuo neigiamos migracijos iki investicijų nepritraukimo, Žemaitija, deja, taip pat nekelia entuziazmo.
Suprantu, kad pačiam būnant Vilnijos atstovu yra eretiška kaltinti Žemaitiją nelojalumu. Iš kitos pusės, kaip taip gali būti, jog bene labiausiai patriotiškai mąstantys apie save žmonės yra taip lengvai paveikiami ir pažeidžiami? Nebeįmanoma tyliai stebėti, kaip prastėja Žemaitijos padėtis, kalbant apie jos poveikį demokratijai visoje Lietuvoje. Dar daugiau kyla klausimų, o kas yra daroma visoje likusioje Lietuvoje, siekiant išspręsti Žemaitijos krizę. Vilnijos politinės higienos klausimas yra sprendžiamas savaime – Vilniaus klestėjimo ir vis didesnio vilniečių, statančių namus už sostinės ribos, pagalba. O ar Žemaitija turi tokį pat savo klestintį Vilnių? Aš nemanau.
Maršalo planas, įgyvendintas Antrojo pasaulinio karo suniokotoje Vakarų Europoje, nebuvo skirtas vien fabrikams, tiltams ir miestams atstatyti. Dar svaresnis Maršalo plano poveikis buvo nukreiptas į politinės higienos užtikrinimą, atsikratant kraštutinumų – tiek vienoje, tiek kitoje politinio spektro pusėje. Aš nematau Lietuvos klestėjimo be Žemaitijos krizės sprendimo, be Maršalo plano Žemaitijai įgyvendinimo. Toks planas turi skatinti turtingesnį ir kokybiškesnį gyvenimą Žemaitijoje, stiprias bendruomenes, plačias ambicijas ir naujų herojų, įkvėptų signataro Narutavičiaus pavyzdžio, o ne priesaikas sulaužusių radikalų, atsiradimą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
