Vienas politologas neseniai paklausė – ar galima rimtai traktuoti užsienio reikalų ministrą, kuris perspėja, kad Rusijos grėsmė Lietuvai gali būti didesnė, negu galvoja visas NATO blokas?
Galima nekreipti dėmesio į tai, kad politologas yra tas pats, kurio prognozės svarbiausiais Lietuvos ir užsienio politikos klausimais nebūtinai pasitvirtina. Nepasitvirtino, pavyzdžiui, dėl Ukrainos užpuolimo – jis viešai skelbė netikintis, kad Rusiją tą padarys. Nepasitvirtino ir analizė dėl Lietuvos prezidento rinkimų, prieš kuriuos sakė, kad juose nekandidatuos Saulius Skvernelis. Tačiau ar galima nekreipti dėmesio į tai, ką daro Rusija? Ir ko nedaro NATO? Ir Europos Sąjunga?
Rusija aiškina, kad yra vienintelė tikrų vertybių saugotoja. Ieško žydų lėktuvų turbinose ir rengia reidus į gėjų klubus. Nuodija oponentus ir kalina žurnalistus, taip pat bet ką, kas tiktai ištaria žodį prieš karą Ukrainoje. Kaip maldą kasdieninę ima kartoti, kad Rusijai reikia didesnio gimstamumo, kad viena moteris pagimdytų 7–8 vaikus. Reikės kariuomenei. Laužiasi į Vakarų tinklus ir sistemas. Stato ir plečia karines gamyklas. Didina išlaidas karui, skirdama joms trečdalį savo biudžeto.
Vakaruose vis tiek yra kas sako (kaip tas prašaunančių pranašysčių politologas) – nereikia rimtai traktuoti, čia šiaip sau. Niekas, kas vyksta šiuo metu Rusijoje, jiems nieko iš istorijos neprimena, apie nieką neperspėja ir jokios nerimo sirenos galvose neįjungia. Sirenos kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį kaukia Ukrainoje, kuriai NATO šalys a) neduoda užtektinai ginklų; b) neleidžia ir duodamų naudoti Rusijos teritorijoje, ir taip naikinti mirties sviedinių, kurie paleidžiami į ukrainiečių miestus ir kaimus.
Nežinau, kaip kitaip negu antrarūšiais žmonėmis turi jaustis ukrainiečiai, stebėdami naujienas iš Izraelio ir „Hamas“ fronto, kai Izraeliui niekas iš suteikiančių pagalbą nemojuoja pirštu panosėje ir nesako – ginkdie, negalit paleisti nė vieno šūvio už savo sienos atžymos.
Nežinau, kaip kitaip negu antrarūšiais žmonėmis turi jaustis ukrainiečiai, stebėdami naujienas iš Izraelio ir „Hamas“ fronto, kai Izraeliui niekas iš suteikiančių pagalbą nemojuoja pirštu panosėje ir nesako – ginkdie, negalit paleisti nė vieno šūvio už savo sienos atžymos. Tarsi kaip nors kitaip galima nusikratyti valstybės ir kiekvieno jos žmogaus ateičiai teroristų keliamos grėsmės, negu kad ją naikina Izraelis. Naikindamas ją ten, kur ta grėsmė bebūtų. Nesvarbu, už kurios valstybės sienos. Maža to, tarsi pagal Rusijos užsakymą Europos bankai, kai kurie ir Lietuvoje, prisidengdami terorizmo prevencija neleidžia piniginių pervedimų į jau išlaisvintas iš Rusijos Ukrainos teritorijas Chersone ir Zaporižioje. Tarsi nei Europa, nei jos bankai neplanuotų, kad jos ir liks ne Rusijos.
Man asmeniškai sunku sugalvoti priežastį, kuri verstų tikėti, kad karui savo išteklius įdarbinusi teroristinė valstybė Rusija Europoje artimiausiu metu norės taikos. Ir dar sunkiau sugalvoti, kodėl tuo tiki Vakarai, vis dar tebeperkantys tuos išteklius iš Rusijos, taip toliau leisdami jai stiprėti. Iki sulauks dienos, kai Rusija jau bus tokia stipri, kad galės pasižiūrėti, kuria rūšimi NATO vadavietė laiko tas valstybes, kurių nepriklausomybės atkūrimą Rusijos valdžia ir jos rinkėjai laiko istorine klaida.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
